Šiandien Seimas po pateikimo pritarė Seimo Darbo partijos frakcijos teiktam įstatymo projektui, kuriuo siūloma Lietuvių kalbos institutui (LKI) suteikti nacionalinį statusą.
„Džiaugiuosi, jog kolegoms Seimo nariams rūpi lietuvių kalba, gilios jos tradicijos. Šiuo metu Lietuvių kalbos institutas neturi nacionalinio svarbos statuso. Seimo Darbo partijos frakcija įsitikinusi, kad šis įstatymas palengvins finansavimą institutui, o svarbiausia, parodysime dėmesį ir pagarbą savo gimtajai kalbai“, – sako įstatymo projekto iniciatorius, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys.
Anot politiko, šiandien iš tiesų per mažai dėmesio skiriama lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimui, o nacionalinio lietuvių kalbos instituto įstatymo projektą jį paskatino parengti siekis ugdyti ir puoselėti valstybinę lietuvių kalbą bei rūpintis lietuvių kalbos ir jos mokslo tyrimų rezultatų sklaida visuomenėje.
„Mūsų valstybės Konstitucijoje parašyta: „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“, todėl turime nepamiršti, kad jos puoselėjimas turi būti vienas svarbiausių mūsų politikų bei visuomenės prioritetų. Man, kaip Lietuvos piliečiui, be galo rūpi gimtoji kalba ir aš matau, kad ji susiduria su tam tikrais sunkumais bei problemomis.
Moksleivių raštingumas nėra pats geriausias, pedagogai skundžiasi, kad jų rašto darbai būna parašyti mobiliųjų telefonų trumpųjų žinučių stiliumi. Be to, neretai mieste gali pasijusti esantis ne Lietuvoje, nes parduotuvių iškabas, reklamas ar kitokius informacinius pranešimus dažnai tenka versti iš anglų kalbos“, – teigia K.
Daukšys.
Pasak K. Daukšio, Lietuva vienintelė turi poreikį turėti Nacionalinį lietuvių kalbos institutą ir jokiai kitai valstybei to nereikia. (Tokius institutus turi daugybė valstybių – red. past.)
„Valstybinė lietuvių kalba yra labai svarbi lietuvių tautai, šimtmečiais išsaugojusiai savo gimtąją kalbą ir raštą, o jos išsaugojimas ir stiprinimas – strateginis mūsų valstybės uždavinys. Lietuvių kalbos paveldo puoselėjimo, kalbos prestižo, vertybinės svarbos, ugdant jaunąją kartą, būklė ir mastai, taip pat žinomumas pasaulyje daug priklauso nuo Lietuvių kalbos institute atliekamų fundamentinių ir taikomųjų kalbos tyrimų, todėl jam būtina suteikti nacionalinio instituto statusą“, – sako projekto iniciatorius K.
Daukšys.
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje




























































































































Komentarai (11)
Viktoras Kulvinskas: How to make raw sauerkraut. Sep. 2012.
Viktoras Kulvinskas at Karyn's raw cafe, Chicago. 2011
Tribute to Dr. Ann Wigmore (1909-1994) ...SVIESUOLE AnnWigmore- ONA Varapickaitekurybinis ir dvasinis palikimas, ji nuo 1924 metu gyveno JAV ///Ann Wigmore - Part 1 - Lecture /////RARE Ann Wigmore Sprouting Video///Viktoras Kulvinskas (Costa Rica) - Dr Ann Wigmore -- my best doctor! 2012
Foreli - About Children - Apie Vaikų pažinimą ///Talks With Foreli Kramarik
Mahatma Gandhi : Film : MAHATMA - Life of Gandhi, 1869-1948 (5hrs 10min)
Nuo XIX a. senąsias kalbas, ypač sanskritą, tyrinėjantiems kalbininkams privalu mokytis lietuviškai. Tačiau mokslininkai iki šiol nesutaria, kaip už tūkstančių kilometrų prieš daugiau nei 3 tūkst. metų Indijos teritorijoje atsirado kalba, kurios žodžiai ir gramatika tokie panašūs į lietuvių/// „XVIII a. , kuomet Indiją ėmė kolonizuoti britai, buvo pastebėti pirmieji sanskrito ir lietuvių kalbos panašumai. O XIX a. senąsias kalbas norintiems tyrinėti mokslininkams jau buvo privalu mokėti sanskrito ir lietuvių kalbos pagrindus“, – sako Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius Vytis Vidūnas. Net ir dabar mokslininkai, studijuojantys senąsias indoeuropiečių kalbas, ypač sanskritą, pirmiausia mokosi lietuvių kalbos. „Sanskrito ir lietuvių kalbos asmenuotės, įvardžiai ir giminystės terminai, kūno dalių pavadinimai yra labai panašūs ar net vienodi. Daugybės sanskrito žodžių struktūra panaši į mūsiškę“, – aiškina kalbininkė dr. Žaneta Markevičienė. 1933 m. antropologas, keliautojas, vedų tyrinėtojas Antanas Poška, sužinojęs apie galimą baltiškąjį palikimą Indijoje, nukeliavo į šią šalį ir ten aptiko gentį teritorijoje, vadinamoje Baltistanu. Paaiškėjo, kad Baltistano žmonių kultūra, etnografija ir architektūra labai panaši į lietuvių. Keliaudamas po Indiją A. Poška susipažino su humanistu Mahatma Gandhi. Jis papasakojo žinantis apie Lietuvą, kurioje gyvena indams giminingi arijai, bendraujantys kalba, senesne už sanskritą.
Kaip greitai išmokti tai, ko nori?
Самый тщательно скрываемый Секрет на Земле...
Запретное Знание от Индиго! Forbidden Knowledge by Indigo!
Фильм, расширяющий сознание
Motyvacija mokytis. Algirdas Karalius