Lietuvoje kiekvienas baigęs mokyklą privalės eiti tarnauti į kariuomenę, išsisukti nebebus galimybės(6)

Lietuvai nusprendus pertvarkyti karo prievolės sistemą, nuo 2026 m. į šauktinių sąrašus bus įtraukti visi mokyklą baigę ir 18 m. sulaukę jaunuoliai.

Taip bus sudarytos sąlygos ateityje pereiti prie visuotinio šaukimo.

Tuo tarpu Suomijoje visuotinė karinė tarnyba yra privaloma jau daugiau nei šimtmetį, o apklausos rodo, kad keturi iš penkių piliečių reikalui esant pasiryžę savo šalį ginti ginklu.

Absoliuti dauguma pilnamečių Suomijos vyrų nuo 18 iki 60 metų amžiaus yra aktyvioje tarnyboje, rezerve, arba pagalbiniame rezerve.

Suomijos karo atašė atkreipia dėmesį, jog po karo Ukrainoje pradžios ir Suomijos prisijungimo prie NATO, savanoriškai tarnybą atliekančių merginų skaičius ėmė pastebimai augti.

Suomijos gynybos atašė jūrų kpt. H. Lamminenas neabejoja, kad dėl pajėgių kariuomenės dalinių ir didelio rezervo, sukurto visuotinės karo prievolės modelio pagrindu, šalis disponuoja patikimu ir veiksmingu įrankiu, prevenciškai stabdančiu bet kokį galimą jėgos panaudojimą prieš Suomiją.

„Visuotinė karinė tarnyba ne tik palaiko šalies gynybos pajėgų parengtį, bet ir didina pilnai parengtų rezervistų skaičių. Iškilus būtinybei, bendro karinį parengimą turinčių žmonių kiekio pakaktų, kad galėtume efektyviai apginti visą šalį“, – atskleidė H. Lamminenas.

Jis atkreipia dėmesį ir į dar vieną privalumą, kurį suteikia privalomoji karo tarnyba – stiprėjančius socialinius ryšius.

Nuo 2026 m. Lietuvoje įsigalios privalomosios pradinės karo tarnybos šaukimo sistemos pakeitimai.

Pagal naująją tvarką, tarnauti bus šaukiami mokyklą baigę ir 18 metų sulaukę jaunuoliai, o savanoriškai tarnybą bus galima atlikti nuo 18-os iki 39 metų.

Skaičiuojama, kad nuo 2026 m. privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvoje kasmet atliks apie 5 tūkst. jaunuolių, o aktyvaus rezervo karių skaičius iki 2030-ųjų pasieks 47 tūkst. žmonių.