Lietuvos KOP budrumo pamoka: kodėl drono incidentas atskleidė sistemines Lenkijos stebėjimo spragas(1)

Kilus diskusijoms dėl besiskiriančių Vilniaus ir Varšuvos pareiškimų, išsami objektyvių faktų analizė rodo vienareikšmišką išvadą: Lietuvos karinės struktūros pademonstravo aukščiausią profesionalumą, o Lenkijos gynybinėje grandinėje išryškėjo rimtos stebėjimo spragos.

Lietuvos Karinių oro pajėgų (KOP) veiksmai šiame incidente atitiko pačius griežčiausius NATO standartus. Ne paslaptis, kad maži, žemame aukštyje – dažnai tiesiog medžių viršūnių lygyje – skriejantys bepiločiai orlaiviai yra vieni sudėtingiausių taikinių šiuolaikinėms radiolokacinėms sistemoms.

Tokie objektai lengvai susilieja su žemės paviršiaus atspindžiais bei natūraliu foniniu triukšmu, todėl dauguma standartinių radarų juos tiesiog atmeta. Nepaisant šių technologinių iššūkių, Lietuvos KOP radarų operatoriai sugebėjo ne tik laiku identifikuoti itin mažą atspindžio plotą turintį FPV droną, bet ir užfiksuoti jo skrydžio žymą dar iki jam kertant valstybės sieną – jam esant Lenkijos teritorijoje, maždaug 30–40 kilometrų gylyje.

Tai aiškiai įrodo, kad Lietuvos stebėjimo ir radiolokacijos tinklas yra optimaliai sukalibruotas fiksuoti net ir asimetrines, mažagabarites grėsmes, o KOP specialistai dirba be jokių vėlavimų ir geba laiku informuoti kaimynines šalis. Lietuvos pusės poziciją negrįžtamai sustiprina ir visi fiziniai įrodymai: pats radinys Pasvalio rajone, gyventojų skambučiai pasienio Kalvarijos savivaldybėje bei pačios Ukrainos oficialus patvirtinimas ir atsiprašymas dėl elektroninės kovos priemonių nuklydusio drono.

Tuo tarpu Lenkijos reakcija ir pirminiai pareiškimai, esą jų teritorijoje joks objektas nefiksuotas, atskleidžia visai kitą situacijos pusę.

Nors Lenkija skiria didžiulius biudžetus ginkluotei ir skiria ypatingą dėmesį išorinei ES sienai su Baltarusija, jos vidinė oro erdvė ties Šengeno zona pasirodė esanti pažeidžiama pažemiu skriejantiems objektams.

Faktu lieka tai, kad kovinis dronas su sprogstamuoju užtaisu nepastebėtas kirto didelį Lenkijos teritorijos ruožą. Jei Lenkijos radarai šio drono nefiksavo arba jį atmetė kaip foninę šiukšlę, tai rodo jų filtravimo algoritmų bei operatorių pastabumo trūkumus identifikuojant bepiločius orlaivius.

Oficialūs Varšuvos teiginiai apie „duomenų neturėjimą“ vertintini kaip noras išvengti vidinio skandalo dėl nepastebėto pavojaus, pasirinkus poziciją neigti skrydį, kol Lietuvos pateikti įrodymai neprivers peržiūrėti pirminių įrašų.

Atsiribojus nuo diplomatinio švelninimo, situacija yra akivaizdi: Lietuva šiame incidente veikė tiksliai, matė daugiau ir sureagavo nepriekaištingai. Šis įvykis įrodė, kad Lietuvos oro erdvės stebėjimo sistema yra gerokai geriau paruošta modernaus karo iššūkiams, o Lenkijai teks skubiai taisyti savo radarų tinklo skyles, kurias atskleidė šis skrydis.