Lietuvos lyderystė griežtinant sankcijas Rusijai atsiskleidžia Budrio raginimuose(3)

Užuot įvardijusi pasiūlymus, jų svarstymo rezultatus ir įgyvendinimą, Užsienio reikalų ministerija (URM) priminė remianti sankcijų stiprinimą ir spalio 12 d. Europos Sąjungos (ES) sprendimus. Konkretų Lietuvos indėlį pakeitė paaiškinimas, kad „derybų dėl ES sankcijų taikymo aplinkybės ir rezultatas yra riboto naudojimo informacija“.

Derybinių pozicijų konfidencialumas suprantamas, tačiau redakcija prašė ir viešos informacijos apie jau priimtus sprendimus. ES Taryba atvirai skelbia, kad 2026 m. spalio 12 d. sankcijų sąrašus papildė beveik 1 600 Rusijos karinio pramoninio komplekso asmenų ir subjektų, o diplomatų judėjimo bei turistinių vizų ribojimus dar svarstė. URM nepaaiškino, kurie iš šių sprendimų susiję su Lietuvos pasiūlymais.

Ministerijos taip pat klausėme, kurios priemonės pradėtos taikyti ir kada. „Tarybos sprendimais patvirtinti sankcijų reglamentai yra tiesioginio taikymo teisės aktai, įsigalioja nuo jų paskelbimo momento“, teigiama atsakyme redakcijai. URM mums priminė visų valstybių pareigą juos įgyvendinti. Tačiau ar konkrečių datų nežino, ar priemonės nepradėtos taikyti, ar net jų taikymo pradžią laiko neviešintina informacija, nepaaiškino.

Redakcija taip pat prašė ministerijos atliktų arba gautų vertinimų apie sankcijų poveikį Rusijos hibridinių atakų organizatorių veiklai. Kitaip tariant, ar sankcijos apribojo jų finansavimą, sutrikdė pasirengimą atakoms arba sumažino galimybes jas vykdyti ir kokie duomenys tai patvirtina.

URM atsakė pati tokių vertinimų neatliekanti, o klausimą, ar jų yra gavusi iš kitų institucijų, paliko nuošalyje. Kuo tuomet grindžiami raginimai sankcijas stiprinti, šiuo atveju suprasti nelengva.

Vis dėlto ministerija nurodė, kad „sankcijos prisideda prie hibridinę veiklą vykdančių subjektų veiklos organizacinio sutrikdymo, nes sukuria finansinių ir techninių kliūčių“. URM nurodytoje Europos išorės veiksmų tarnybos ataskaitoje paaiškinama, kaip sankcijos gali apsunkinti hibridinių atakų organizatorių veiklą: įšaldant jų turtą, blokuojant mokėjimus ir ribojant turinio platinimą.

Iš redakcijai pateikto atsakymo paaiškėjo tik tai, kad Lietuva ir toliau ryžtingai remia sankcijas, tačiau kuris būtent jos pasiūlymas buvo priimtas ir įgyvendintas, jeigu tokių apskritai buvo, sužinoti nepavyko. Kol kas Lietuvos lyderystė spaudžiant Rusiją labiau atsiskleidžia ministro kalbose negu konkrečiuose priimtuose sprendimuose.