Prancūzijos švietimo krizė gilėja nepaisant milijardinio finansavimo

„Reuters“ analizė rodo, kad 2024–2025 mokslo metais Prancūzijos valstybinėse vidurinėse mokyklose nebuvo užtikrinta beveik 10 proc. numatytų pamokų valandų. Tai reiškia, kad nemaža dalis pamokų neįvyko dėl mokytojų ir juos pavaduojančių pedagogų trūkumo.

Problema neapsiriboja personalu. Vertinama, kad maždaug 10–20 proc. mokyklų pastatų būklė yra smarkiai pablogėjusi ir jiems reikia rimto remonto.

Tuo pat metu valstybės išlaidos švietimui išlieka labai didelės. 2027 metais šiam sektoriui numatoma apie 64 mlrd. eurų. Tačiau didelę papildomą finansinę naštą sudaro mokytojų pensijų įsipareigojimai, kurių vertė prilygsta dar maždaug 28 proc. švietimo biudžeto.

Nauja ir kita tendencija – vis daugiau pasiturinčių šeimų renkasi privačias mokyklas. Tai didina atotrūkį tarp mokyklų ir koncentruoja didesnes socialines problemas valstybinėje sistemoje.

Ši analizė rodo paradoksą: Prancūzija švietimui skiria dešimtis milijardų eurų, tačiau dalis mokinių vis tiek negauna visų numatytų pamokų, trūksta pedagogų, o dalies mokyklų infrastruktūros būklė prastėja.

Būtent šie nauji duomenys padeda paaiškinti, kodėl šiuo metu vykstantys protestai neapsiriboja vien pavieniais reikalavimais ir kodėl valdžios pažadėtų papildomų mokytojų protestuotojams nepakanka.

Šaltinis: reuters.com