Recenzija: V. Normano „Masturbacija“ – išgyvenimo vadovėlis Absurdistano Oligarchinės Respublikos piliečiams (N-18)(4)

Vilio Normano aštuntoji knyga – normaniška , – suprasite, ką turiu galvoje, jei esate skaitę ankstesnes, tačiau kitokia. Gal jis subrendo kaip rašytojas, gal aš – kaip skaitytojas, tačiau „skandalingas“ pavadinimas ir šalia jo parašyta žyma „N-18“ man atrodo ironiškai, kai televizijų žinios – visiška pornografija (perkeltine žodžio prasme, žinoma). Apie politinį gyvenimą išvis patylėsiu.

Apsidrausdamas parašiau „N-18“ žymą ir prie recenzijos, nors nėra čia nieko, ko nežinotų aštuoniolikmečiai. Ypač apie masturbaciją. O ir knyga ne apie ją.

Galbūt Vilis pyks ir sakys, kad ne taip supratau jo mintis, tačiau mano kuklia nuomone ši knyga yra puikus manifestas dviem dalykams: rašytojas pratrūko (išsitaškė, jei jau laikysimės „N-18“ kodo) dviem kryptimis – politine ir jausmine.

Knyga šioji – apie vienatvę, kurią puikiai galima apibūdinti ne tokiu romantišku žodžiu kaip „laukimas“ ar dar kaip nors, o tuo, kuo užsiima, kaip liudija statistika, kiekvienas ir kiekviena.

Sveikindamas Vilį, kad parašė puikų (ir, anot prof. Gintauto Mažeikio, „pavojingą“) romaną, džiaugiuosi, kad jame daug vietos teikiama jausmams – nors ir apsimeta ciniku, knygos personažas (kurio vardas ir pavardė sutampa su knygos autoriaus) iš tikro yra vienišas, trokštantis meilės absurdiškame pasaulyje.

Absurdistano Oligarchinė Respublika – tai ne tik Lietuva, tai visas vartotojiškas pasaulis, kuriame moteris yra daiktas, svaigalai – būdas užsimiršti, o prasmės paieškos neturi prasmės.

Knygos herojus – protingas, kaip ir jos autorius (turbūt nereikia priminti literatūrologinės tiesos, kad jie nėra tapatūs), tai – politologijos doktorantas, ieškantis, besiblaškantis, sąmoningai bandantis atitrūkti už neįdomios realybės, mokantis jai rėžti grubesnį žodį.

Galimas daiktas, kad knygoje viskas išgalvota, o galbūt joje pasakyta daug skaudžios tiesos (apie turtingiausią Absurdistano oligarchą Bybį Brudą ir kitus personažus). Tesprendžia skaitytojas.

Man norisi pasidžiaugti ir tuo, kad ryžtingiausia ir drąsiausia Lietuvos leidykla „Kitos Knygos“ išleido šį romaną, nors jis tikriausiai bus labai smarkiai kritikuojamas, gal net uždraustas. Tačiau, nors mano pažiūros su romano herojaus pažiūromis sutampa tik iš dalies, knyga išleista tikrai kokybiška.

Stiprus devynetas iš dešimties, nes Vilis dar patobulės, neabejoju.

Rašytoja Dalia Jazukevičiūtė sako, kad tai geriausia, ką ji skaitė per pastaruosius metus.

Rašytojas Mindaugas Peleckis mano, kad Vilio Normano „Masturbaciją“ (deja, išleistą vos 800 egz. tiražu, – argi kam nors šiais laikais rūpi knygos?) reikia vartoti kaip ir Charleso Bukowskio ar Friedricho Nietzsche‘s kūrybą – saikingai, žinant, su kuo turi reikalą, nes šis romanas svaigina.

Ir dar – nepamirškite, kad „laimingi žmonės tie, kurie atitrūkę nuo pasaulio“ (p. 127).