TVF perspėja dėl skolų ir brangios energijos, Lietuva tuo metu skolinsis beveik 11 mlrd. eurų

Pasak jos, naftos kaina tebėra apie 100 JAV dolerių už barelį, o suskystintų gamtinių dujų tiekimui išlieka rizika dėl padėties Hormūzo sąsiauryje. Aukštos energijos kainos gali išsilaikyti ir 2027 m., todėl centriniams bankams gali tekti ilgiau išlaikyti griežtesnę pinigų politiką.

Dar didesne ilgalaike problema TVF vadovė įvardijo skolas. Fondo skaičiavimu, pasaulio viešoji skola iki 2030 m. gali viršyti 100 proc. pasaulio BVP – tai būtų aukščiausias lygis nuo Antrojo pasaulinio karo.

K. Georgieva pabrėžė, kad vien ekonomikos augimu šios problemos išspręsti nepavyks. Vyriausybėms teks ieškoti būdų mažinti deficitą, kontroliuoti išlaidas ir sudaryti patikimus skolos mažinimo planus.

TVF taip pat perspėja dėl dirbtinio intelekto investicijų bumo. Jei milžiniškos technologijų bendrovių vertės ir investicijos nepateisins lūkesčių, galimas finansinis sukrėtimas gali išplisti gerokai už technologijų sektoriaus ribų.

Šis perspėjimas aktualus ir Lietuvai.

Finansų ministerija prognozuoja, kad 2026 m. pabaigoje Lietuvos valdžios sektoriaus skola sieks apie 40 mlrd. eurų, arba 44,9 proc. BVP. Vien šiemet Vyriausybė planuoja pasiskolinti apie 10,9 mlrd. eurų, iš kurių apie 6,4 mlrd. eurų bus skirta biudžeto deficitui finansuoti.

Lietuva 2026 m. Rusijos atgrasymui skiria 5,38 proc. BVP – didžiausią BVP dalį tarp NATO valstybių, kaip skelbia Krašto apsaugos ministerija.

Taigi Lietuvos deklaruojama lyderystė atgrasymo srityje turi labai konkrečią kainą – 4,79 mlrd. eurų Rusijos atgrasymui šiemet, augantį valstybės skolinimosi poreikį ir beveik 40 mlrd. eurų sieksiančią valdžios sektoriaus skolą metų pabaigoje.

Šaltinis: reuters.com, finmin.lrv.lt, kam.lt