Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
2022 m. rugsėjo 30 d. V. Zelenskis pasirašė dekretą Nr. 679/2022, kuriuo įsigaliojo Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimas.
Pirmajame jo punkte aiškiai nurodyta: „Konstatuoti, kad neįmanoma vesti derybų su Rusijos Federacijos prezidentu V. Putinu.“
2026 m. spalio 21 d. Ukrainos Aukščiausiosios Rados oficialiame teisės aktų registre šis dokumentas tebėra pažymėtas kaip galiojantis.
Tačiau rugsėjo 22 d. V. Zelenskis viešai patvirtino pasirengimą trišaliam susitikimui su D. Trump ir V. Putinu, o spalio 20 d. Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“ duotame interviu dar kartą pareiškė, kad Ukraina atvira taikos deryboms su Rusijos prezidentu.
Taigi V. Zelenskis yra pasirengęs susitikti ir derėtis su žmogumi, su kuriuo derybas jo paties patvirtintas valstybės sprendimas skelbia neįmanomomis.
Kodėl pasikeitus politinei pozicijai šis sprendimas nepanaikintas?
Viešo Ukrainos prezidento administracijos paaiškinimo, kodėl pasikeitus derybinei pozicijai iki šiol nepanaikintas šis sprendimas, neaptikta.
Ne mažiau įdomi ir Lietuvos politinių lyderių pozicija. Lietuvos vadovai nuolat pabrėžia teisės viršenybę, oficialių valstybės sprendimų laikymąsi ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką.
Tačiau viešo jų paaiškinimo, kaip vertina šį Ukrainos prezidento pozicijos ir jo paties patvirtinto sprendimo prieštaravimą, kol kas neaptikta.
Jeigu V. Zelenskis jau pasirengęs asmeniškai susitikti su V. Putinu ir derėtis dėl karo pabaigos, kodėl nepanaikinamas oficialus sprendimas, skelbiantis tokias derybas neįmanomomis?
Ir kodėl šio klausimo nekelia Lietuvos politiniai lyderiai, taip nuosekliai pabrėžiantys, kad valstybėje viskas privalo vykti laikantis galiojančių teisės aktų?
Kitas klausimas – kam apskritai reikalingos derybos su Vladimiru Putinu, jeigu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dar rugsėjo 22 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pareiškė, kad Rusija jau praktiškai pralaimėjo karą?
Jeigu remtumėmės tokiu Lietuvos vadovo vertinimu kaip jau pasiektos karinės pergalės konstatavimu, tuomet būtų kalbama ne apie derybas su lygiaverčiu priešininku, o apie pralaimėjusios pusės kapituliaciją.
Tokiu atveju kyla klausimas, kodėl Ukrainos prezidentas siekia susitikimo su V. Putinu ir taikos susitarimo, užuot pateikęs jam kapituliacijos sąlygas.
Juk besąlygiškos kapituliacijos atveju sąlygas diktuoja nugalėtojai, o ne pralaimėjusieji.
Šaltinis: president.gov.ua, zakon.rada.gov.ua, reuters.com, corriere.it
Komentarai
Komentarų dar nėra.