„Valakampių“ perversmas

Gražia tradicija tampa kiekvieną pirmąjį balandžio ketvirtadienį sukviesti į „Valakampių pasitarimą“ Lietuvos Poilsio Partijos aktyvą ir šiaip neabejingus partijos filosofijai bei siekiams narius: sueiti, susiburti, susitelkti ir gražiame peizaže aptarti šių dienų politines bei kitas mūsų valstybės gyvenimo realijas, pasidalyti idėjomis, kaip dar galima būtų patobulinti tobulai veikiančią Lietuvoje demokratinę sistemą.

Susirinkimas prasidėjo vidurdienį nuo aktualiausių problemų ir temų išgryninimo. Anot daugumos susirinkusiųjų, šiandien pagrindinė Lietuvos problema yra Jono Liesio pakartotinis neišrinkimas Seimo vicepirmininku. Šiuo klausimu pasisakė LPP politologas Lauras Mečys Baltinis. Jo manymu, mūsų parlamento neveiksnumo šaknys – ydinga rinkimų sistema, kuri ir skatina tobulos demokratinės sistemos išsigimimą. Politologas pasiūlė visiškai naują valstybės valdymo modelį – Poliarchiją ir apšvietė partijos bičiulius, kas tai per daiktas. Anot citatos iš Vikipedijos: „Poliarchija – daugelio žmonių, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, valdžia. Politinė sistema, kurioje valdžia yra paskirstyta (nesukoncentruota). Terminas atsirado kaip nepasitenkinimo demokratijos terminu, kuris turėjo per daug reikšmių ir naudotas įvairiuose kontekstuose, rezultatas.“ Politologas tęsė: „Norėdami išvengti Lietuvoje politinės krizės, kurios ženklų šiandien jau matome, neišvengiamai turėtume įsivesti valstybėje poliarchinę valdymo sistemą. Kad pasiektume šį užsibrėžtą tikslą, būtina reformuoti rinkimų sistemą iš partinės-proporcinės į lygių galimybių tvarką. Ši sistema veikia kaip loterija ir visais atžvilgiais yra tobulesnė už buvusiąją, nes joje nebelieka vietos partokratinėms ir klanų manipuliacijoms. Kiekvienas balso teisę turintis Lietuvos pilietis privalo nusipirkti po vieną vardinį loterijos bilietą į Seimą (tarkim, po 10 Lt). Rinkimų dieną su savo vardiniu bilietu jis ateina ne prie stebėtojų staliuko su iš anksto parengtais kandidatų sąrašais, ne prie balsadėžės, o prie loterijos į Seimą aparato ir pasitikrina savo bilietą – pateko ar nepateko į Seimą. Laimingų bilietų yra 141 ir dar 141 – pusiau laimingų, kurie gautų vietas Seime, jei šis būtų paleistas ar neįgalus dirbti, arba tais atvejais, kai Seimo narys atsisako arba nebetenka mandato po apkaltos procedūros. Dar V. I. Leninas yra rašęs, kad šalį gali valdyti melžėjos, taip prikeldamas iš užmaršties ir aktualizuodamas graikų antikinę tiesioginės demokratijos doktriną. Deja, revoliucijos vadas nutylėjo, o kas tą melžėją ir kokiais kriterijais remdamasis parenka. Loterijos atveju tokios manipuliacijos yra neįmanomos. Nors ir kokie turtingi bei įtakingi būtų Bronislovas Lubys ar Viktoras Uspaskichas, jų šansai tapti naujojo parlamento nariais bus lygiai tokie patys, kaip ir Lietuvos melžėjos. Ką iš to laimi valstybė? – tęsė savo samprotavimus politologas. Visų pirma, tokie rinkimai – loterija būtų visaliaudiniai, nes kiekvienas Lietuvos pilietis tikrai savo bilietą pasitikrins. Neabejotina, kad pasitikrins ir pusė milijono mūsų naujųjų emigrantų. Taigi ir jie bus įtraukti į primirštos tėvynės valdymo reikalus, ir ne pagal kaži kokias tuščiavidures iš piršto laužtas programas, o tiesiogiai, dalyvaudami valstybės pilietiniuose ir politiniuose procesuose. Antra – bus išvengta brangiai valstybei kainuojančių priešrinkiminių batalijų, tuščių ginčų LRT studijose, programų pristatymų, o gauti iš loterijos pinigai bus solidi įplauka į skurdų valstybės biudžetą, o ne nuotėkos, kaip yra dabar. Trečia, į Seimą ateis daug naujų veidų, nebeliks užsisėdėjusių korumpuotų plepių. Sveikas liaudies protas sunaikins ir įsisenėjusias zoologines priešpriešas, dėl kurių šiandien Seimas ir nesugeba išrinkti Jono Liesiaus“, – baigė kalbą Lauras Mečys Baltinis. „Teisingai, tik Poliarchija gali sutramdyti klanų siautėjimą, tik teisinga loterija į Seimą, nes kiekvieni rinkimai juk ir yra loterija, tik iki šiol buvo žymėtomis kortomis“, – pasigirdo pritariantys politologui balsai. Buvo tuoj pat bendru sutarimu įtraukti šią idėją į „Valakampių“ susirinkimo rezoliuciją ir išsiųsti ją Prezidentei, Seimui, Andriui Kubiliui bei paviešinti žiniasklaidos priemonėmis. Tai ir padaryta. Kitas, ne mažiau opus klausimas, kuriuo norėjo pasisakyti viena vaiko teisių gynėja, kandidatė į LPP narius, buvo apie pastarosiomis dienomis Seime priimtą įstatymą, kad vaikus bausti fizinėmis bausmėmis: skriausti ir mušti galima. Lietuvos Poilsio Partijos aktyvas suūžė. „Kur baigiasi vaikystė?“ – klausė jie buvusios vaiko teisių gynėjos. Kodėl galima mušti vaiką, o negalima mušti suaugusiojo? Tai suaugusiųjų ir pedofilų suokalbis prieš vaikus. Ar vaikas turi kokį nors būdą apsiginti nuo siautėjančio tėvo, patėvio ar ūsuoto krikšto tėvo? Jei jau įstatymas leidžia už mažus nusižengimus mušti ir skriausti vaiką, tai reikia jame ir pataisos, kad už didelius nusižengimus galima mušti ir daug didesnius suaugusius nusidėjėlius, nusukti ausį arba paklupdyti į kampą ant žirnių. Viena partietė isteriškai suriko, kad ji norėtų primušti Andrių Kubilių už privalomojo sveikatos draudimo mokestį. Kita, turinti meno kūrėjo statusą, pagyvenusi, bet dar ne pensinio amžiaus balerina, pritardama pirmajai dėl A. Kubiliaus mušimo, dar pridūrė, kad reikėtų sumušti ir Romualdą Boreiką bei Gintautą Kėvišą, už Nacionalinio operos ir baleto teatro scenos rekonstrukciją. Viena paštininkė pasisiūlė pritaikysianti jai žinomą fizinių bausmių arsenalą laikinai sulaikytam pašto direktoriui Andriui Urbonui, į bankrotą nuvariusiam Lietuvos paštą. Publiką teko drausminti, malšinti įsiplieskusias aistras. Atsistojo prieš visus ant kelmelio pagyvenęs zakristijonas, LPP narys nuo pat įkūrimo. Jis ramiu balsu pakvietė visus velykiniam susitaikymui rinktis prie laužo ir užkaisto puodo virti kiaušinių, nupirktų už bažnyčių šventoriuose surinktą išmaldą, kurią ištisus metus rinko LPP ubagų skyriaus aktyvistai. Dar vanduo nespėjo katile užvirti, o jau iš visų pašalių buvo girdėti patyliukais šnibždant, kad laikas sudaryti sąrašą, kam dar reikėtų gerai užvožti, iki įsigalės Lietuvoje poliarchija. Galėjai išgirsti labai daug žinomų pavardžių.„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]