Z. Vaišvila atskleidė problemos ištakas: buvusi Finansų ministrė Dalia Grybauskaitė

Buvusi Finansų ministrė Dalia grybauskaitė

2019 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos, advokato Ryšardo Burdos ir buvusio Lietuvos Seimo nario Audriaus Nako spaudos konferencijoje Seime „Lietuvoje Zigmui Vaišvilai Baudžiamojo proceso kodeksas negalioja“, buvo papasakota apie teisėsaugos veiksmus sulaikant signatarą.

Taip pat Z. Vaišvila atsakė į klausimą, kas už viso to stovi:



Su visu Z. Vaišvilos pranešimu spaudai galima susipažinti čia:

„Š.m. gruodžio 12 d. signatarą Zigmą Vaišvilą, išėjusį iš namų patikrinti pašto, sulaikė prie namų automobilyje budėję policininkai. Su šlepetėmis ir treningais, leidus pasiimti telefoną ir užrakinti namų duris, jis mandagiai buvo nuvežtas į policiją apklausai. Prieš tai Z. Vaišvilai buvo įteiktas prokurorės Audronės Žentelienės 2019-12-10 nutarimas jį atvesdinti.

Vyriausioji tyrėja Janina Grinevič be Z. Vaišvilos advokato pradėjo jo, kaip įtariamojo, apklausą. Z. Vaišvilai apklausos metu nuolat klausiant tyrėjos, kokiu dokumentu jis buvo pripažintas įtariamuoju ir prašant pateikti jam šį privalomą dokumentą, apklausą vykdžiusi J. Grinevič nieko neaiškino ir dokumento Z. Vaišvilai dėl įtarimų jam pareiškimo nepateikė, į šiuos jo klausimus neatsakinėjo.

Z. Vaišvila visuose dokumentuose įrašė, kad J. Grinevič jam nepateikia jokio dokumento dėl įtarimų pareiškimo ir net nepaaiškina, kodėl neįteikia. Nepareiškusi Z. Vaišvilai įtarimų, pažeisdama Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus įtariamajam turėti advokatą, J. Grinevič atlikinėjo procesinius veiksmus, kurių neturėjo teisės atlikti, ignoravo Z. Vaišvilos prašymą, kad skaitymui jam būtini akiniai.

J. Grinevič surašė Teisių įtariamajam išaiškinimo protokolą, Teisių įtariamajam turėti gynėją (atstovą) išaiškinimo protokolą ir paskelbė jos priimtą nutarimą Z. Vaišvilai skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, įrašius šios vietos adresą. Pažeidus šį pasižadėjimą, pagrąsinta griežtesne kardomąja priemone. Z. Vaišvilos prašymą įrašyti formuluotę, iš kurios būtų aišku, ar jis gali išvykti iš namų būtinais klausimais, J. Grinevič ignoravo. Šį dokumentą Z. Vaišvila gavo. Po to J. Grinevič, ignoruodama tai, kad Z. Vaišvila neturėjo asmens tapatybės dokumento ir pasakiusi, kad ji ir taip jį pažįsta, surašė Asmens duomenų pažymą baudžiamojoje byloje Nr.01-2-00059-17 apie Z. Vaišvilą, kaip įtariamąjį.

Visa tai J. Grinevič nurodymu buvo įrašoma į videokamerą. Šis veiksmas irgi nebuvo forminamas BPK nustatyta tvarka. Z. Vaišvilai dėl to nebuvo pasiūlyta pasirašyti jokio procesinio dokumento. Po trijų valandų Z. Vaišvilą jo prašymu policija parvežė namo.

Grįžęs, jau su akiniais, Z. Vaišvila susipažino su prokurorės A. Žentelienės 2019-12-10 nutarimu jį atvesdinti. Nors šiam tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Rasa Bėkišienė, tačiau nutarimą dėl atvesdinimo surašė kita prokurorė. Nutarime dėl atvesdinimo Z. Vaišvila neįvardintas įtariamuoju. „Vakaro žinioms“ J. Grinevič taip pat atsisakė pasakyti, koks Z. Vaišvilos statusas šioje byloje. Tačiau Nutarimo dėl atvesdinimo motyvuose surašyta ne tik aibė tikrovės neatitinkančių teiginių, bet ir žinomai melagingi teiginiai, kad 2019-11-20 apklausoje Z. Vaišvilai tariamai buvo paskelbtas pranešimas dėl įtarimų jam pareiškimo ir kad jis atsisakė advokato. Tai paaiškina, kodėl šis nutarimas buvo pakištas pasirašyti prokurorei A. Žentelienei, nežinančiai bylos medžiagos. Visiškai nesuprantamas J. Grinevič slapukavimas 2019-12-12 d., neatsakant Z. Vaišvilai į jo klausimus dėl įtarimų jam pareiškimo. Jei J. Grinevič manė, kad jau pareiškė įtarimus Z. Vaišvilai, to kodėl nuo jo tai slėpė?

2019-11-14 d. iš prokurorės R. Bekišienės gavęs šaukimą, Z. Vaišvila 2019-11-20 d. buvo atvykęs į apklausą dėl įtarimų pareiškimo pas vyriausiąją tyrėją J. Grinevič. Atvykęs susitiko su J. Grinevič nutarimu jam paskirtu valstybės advokatu. Paaiškėjo, kad šį advokatą J. Grinevič paskyrė pusantro mėnesio prieš 2019-11-20 d. apklausą, tačiau per pusantro mėnesio nei J. Grinevič, nei jos paskirtas advokatas nepranešė Z. Vaišvilai, kad jam yra paskirtas advokatas! Prieš pradedant 2019-11-20 d. apklausą, Z. Vaišvila atsisakė šio advokato ir šis patvirtino vyr. tyrėjai J. Grinevič, kad jis jau nebėra Z. Vaišvilos advokatas. Z. Vaišvila ir šis advokatas vyr. tyrėjai J. Grinevič paaiškino, kad Z. Vaišvilai neturint advokato apklausa negali vykti. J. Grinevič pareiškė, kad vykdys apklausą. Tuomet Z. Vaišvila paprašė lapo popieriaus ir šias aplinkybes, taip pat ir advokato nušalinimą bei tai, kad apklausa be advokato negali vykti, surašė raštu. Advokatas paprašė leisti jam perskaityti šį raštą ir perskaitęs jį patvirtino, kad viskas jame surašyta teisingai. J. Grinevič perskaitė šį raštą ir pati pasirašė, kad gavo šį raštą.

Tačiau J. Grinevič, savavaldžiaudama atsisakė grąžinti Z. Vaišvilai jo asmens tapatybės kortelę, tokiu būdu norėdama jį priversti likti jos kabinete. J. Grinevič, palikusi kabinete jos paskirtą advokatą, kuris jau nebebuvo proceso dalyvis ir nebeturėjo teisės dalyvauti, vėl panoro tęsti apklausą – pareikšti Z. Vaišvilai įtarimus. Tačiau Z. Vaišvila dar kartą paaiškino, kad ji neturi teisės tai daryti. J. Grinevič paklausė, ar Z. Vaišvila atsisako pasirašyti, kad gavo jos rankose turimus kelis dokumentus? Z. Vaišvila paaiškino, kad jis nori gauti visus jos teikiamus neperskaitytus dokumentus, tačiau susidariusioje situacijoje ji neturi teisės juos įteikti. J. Grinevič išleido iš tarnybinių patalpų Z. Vaišvilą ir minėtą advokatą. Visa tai matė ir J. Grinevič kabinete buvusi jos kolegė Diana Medonienė, kuri nebūdama šio proceso dalyve ne tik negalėjo būti kabinete, bet ir aktyviai kišosi į procesą.

Z. Vaišvila iki šiol negavo raštu paprašytos informacijos, kodėl J. Grinevič ir jos paskirtas Z. Vaišvilos atstovas – advokatas - per pusantro mėnesio nuo šio paskyrimo nepranešė Z. Vaišvilai apie tai, kad jis paskirtas Z. Vaišvilos advokatu, nutarimo dėl šio advokato paskyrimo ir atsakymo, kokiu būdu šis advokatas buvo priverstas nesusisiekti su Z. Vaišvila.

Ši konfliktinė padėtis prasidėjo š.m. rugsėjo mėn., kada pagrįstai paaiškėjo, jog duomenys apie šią ikiteisminio tyrimo bylą neteisėtai atskleidžiami pašaliniams asmenims. 2019-09-24 d. Z. Vaišvila pateikė prašymą Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokurorui Justui Lauciui pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto šios bylos duomenų atskleidimo, pagrįstai manytina, FNTT vadovybei, nors FNTT nėra šio proceso dalyvė. Todėl 2019-09-24 d. apklausa, į kurią Z. Vaišvila atvyko, neįvyko. Tačiau tyrimui vadovaujanti prokurorė R. Bėkišienė, jos vadovas skyriaus vyr. prokuroras A. Stankevičius ir teisėjai dėl šių aplinkybių net nepasisako.

Tebevykstant ginčams dėl vyr. tyrėjos J. Grinevič nušalinimo ir tyrimui vadovaujančios prokurorės R. Bekišienės, be kurios nurodymų J. Grinevič vargu ar taip elgtųsi, pakeitimo, šios pareigūnės skubino įvykius. Akivaizdu, kad 2019-11-26 d. surašyto šaukimo Z. Vaišvilai atvykti į 2019-11-29 d. apklausą išsiuntimas 2019-11-28 d., 2019-11-29 d. surašyto šaukimo atvykti į 2019-12-04 d. apklausą išsiuntimas 2019-12-02 d. buvo sąmoningos provokacijos, siekiant sukurti „priežastis“ dėl signataro atvesdinimo.

Pagrįstai manytina, kad nepareikšto pranešimo apie įtarimus pareiškimo protokolo suklastojimu, 2019-12-10 prokurorės A. Žentelienės nutarimu dėl Z. Vaišvilos atvesdinimo ir vyr. tyrėjos J. Grinevič veiksmais siekiama psichologinio spaudimo Z. Vaišvilai ir jo šeimai, kad jis išvyktų iš Lietuvos. Akivaizdus šios kardomosios priemonės ne tik neteisėtumas, bet ir neadekvatumas. Seime nuolat vyksta signataro Z. Vaišvilos spaudos konferencijos, kurios viešai skelbiamos lrs.lt 2019-11-26 d. 10 val. Z. Vaišvila drauge su Sauliaus Sondeckio žmona prof. Silvija Sondeckiene, Donato Banionio sūnumi Raimundu Banioniu ir buvusiu Seimo nariu Audriumi Naku buvo priėmime pas Generalinį prokurorą Evaldą Pašilį. Apie tai buvo skelbta išanksto 2019-11-20 spaudos konferencijoje Seime. 2019-12-06 d., kaip oficialus Lietuvos Respublikos delegacijos vadovas, Z. Vaišvila lankėsi Daugpilyje minint 100-ąsias Latvijos muitinės metines.

Išvarius Z. Vaišvilą iš Lietuvos, jis negalėtų gintis pats ir ginti šeimos narius, būtų padėta buvusiam prokurorui ir vidaus reikalų ministro pavaduotojui Juozui Matoniui, jo bendrininkams išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl neteisėtai užvaldyto didelės vertės turto (UAB „Skomė“, 7676 kv.m komercinio ploto Konstitucijos pr. 12 Vilnius), taip pat ir UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos iškėlimo suorganizavimo, jo pripažinimo tyčiniu suorganizavimo ir turto iššvaistymo ir/ar pasisavinimo. Z. Vaišvila pagrįstai mano, kad tokie yra J. Matonio ir jį dangstančių pareigūnų siekiai.

Š.m. kovo mėn. FNTT direktoriaus Antoni Mikulskio prašymu Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl to, kad Z. Vaišvila tariamai be prokuroro sutikimo atskleidė ikiteisminio tyrimo Nr.10-9-00139-12 duomenis dėl FNTT vykdomo UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ direktoriaus J. Matonio ir jo bendrininkų veikų tyrimo vilkinimo, susidorojimo su FNTT vyresniąja tyrėja Rasa Bernatonyte, nevykdžiusia neteisėtų FNTT viršininkų nurodymų, bet siekusią vykdyti prokurorų nurodymus. J. Matonio ir bendrininkų veikų tyrimui vadovauja kitas Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroras M. Greičius. Nuo 2016 m. gruodžio mėn. šio tyrimo pareigūnams žinoma, kad kontrolinio UAB „Skomė“ akcijų paketo savininke suklastotų dokumentų pagrindu UAB „Skomė“ direktoriaus J. Matonio įregistruota Belizo off-shore įmonė „Divine Consult Ltd“ yra net likviduota ir neegzistuoja nuo 2014-12-06 d. Tačiau besikeičiantys prokurorai į tai nereaguoja, leidžia J. Matoniui ir jo bendrininkams tvarkytis, kaip šie nori. Kitų suklastotų dokumentų pagrindu šią neegzistuojančią įmonę UAB „Skomė“ akcinnkų susirinkimuose atstovauja spec. liudytojas advokatas Audrius Aničas, kuris „be atlygio“ balsuoja už spec. liudytojo J. Matonio ir jo bendrininkų paruoštus UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimų sprendimų projektus, tvirtina UAB „Skomė“ metines finansines atskaitomybes, veiklos ataskaitas, skirsto pelnus, naujus įstatus, išrenka naują UAB „Skomė“ valdybą – Juozą Matonį, jo sūnų Mantvydą Matonį, Rimantą Rudžionį.

FNTT net šešerius metus nevykdė 2013-04-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties ir prokurorų nurodymų padaryti suklastotų UAB „Skomė“ dokumentų originalų poėmį. Iki šiol FNTT neįvykdė Generalinės prokuratūros prokurorės J. Kančauskienės 2018-02-09 nutarimo dalyje dėl nurodymo išsiaiškinti, kas nuėmė konkrečiame banke iš UAB „Skomė“ išplautas lėšas (562500 Lt - eurais ar Hongkongo doleriais). Visa apimtimi nevykdoma ir 2019-04-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ visų tarpusavio atsiskaitymo dokumentų išreikalavimo. Tik po teismo nutarčių dėl nukentėjusiųjų skundų priėmimo iš UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ pradėti , bet nebaigiami išreikalauti buhalteriniai dokumentai, kurių pagrindu 2009 m. apsimestinė investuotoja UAB „Baltic arms“ buvo perėmusi UAB „Skomė“ valdymą pačios UAB „Skomė“ lėšomis.

Šios informacijos paviešinimas, anot FNTT direktoriaus A. Mikulskio, yra FNTT apšmeižimas ir tyrimo duomenų atskleidimas. Šioje A. Mikulskio inicjuotoje baudžiamojoje byloje Vilniaus apskrities VPK KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos vyriausioji tyrėja Aliona Zdanovič kviečia Z. Vaišvilą į apklausą Kūčių dieną. Pati FNTT į nurodytą bylą pateikė 2019-09-24 raštą, kuriame išvardino prokurorų sutikimus Z. Vaišvilai susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr.10-9-00139-12 medžiaga, gauti jos kopijas ir patvirtinimą, kad Z. Vaišvila ir jo atstovas nebuvo pasirašytinai perspėti neatskleisti šios bylos medžiagos. Tačiau ši baudžiamoji byla prieš Z. Vaišvilą ir R. Bernatonytę nenutraukiama. Matyt, todėl, kad dar reikia „ištirti“ 2019-08-08 UAB „Skomė“ raštą, kuriame J. Matonis nurodė, kad Z. Vaišvila ir R. Vaišvilienė ne tik atskleidžia tyrimo medžiagą tariamai be prokuroro sutikimo, bet ir teikia ją į civilines bylas. Rūpestis suprantamas, nes dar 2015 m. įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo sprendimais nustatyta, kad 2009 m. UAB „Skomė“ valdymą jis perėmė neteisėtai (civilinės bylos Nr.2A-12-275/2015 ir Nr.2-908-614/2015).

Ką tiria vyriausioji tyrėja J. Grinevič ir tyrimui vadovaujanti prokurorė R. Bėkišienė? Šis ikiteisminis tyrimas Nr.01-2-00059-17 pradėtas po to, kai pasinaudojus Z. Vaišvilos 2016-06-29 d. patirtomis sunkiomis traumomis teismui buvo pateikti žinomai melagingi paaiškinimai, apie kuriuos po 4 operacijų gydytam Z. Vaišvilai teismas nepranešė ir kurių dėka buvo nuspręsta, kad UAB „FF Lizingas“ bankrotas pripažintinas tyčiniu. To teismo prašė J. Matonio vadovaujamos UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“, pritarė bankroto administratorė UAB „Admivita“. Teisėja Virginija Čekanauskaitė 2017-02-17 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nustatė, kad visi Z. Vaišvilos, daug metų besipriešinusio bankroto bylos iškėlimui, sudaryti sandoriai yra normali verslo praktika, ir šie argumentai buvo pašalinti iš teisėjo Gintauto Kariagino priimtos Kauno apygardos teismo 2016-08-04 nutarties. Tačiau buvo palikti šie žinomai melagingi argumentai:

a) Z. Vaišvila bankroto administratoriui UAB “Admivita” neperdavė UAB „FF Lizingas“ valdybos posėdžių ir akcininkų susirinkimų protokolų. Tačiau jie buvo perduoti pasirašytinai 2013-12-06 d. aktu.

b) Z. Vaišvila sunaikino UAB „FF Lizingas“ buhalterinės apskaitos programą. Tačiau UAB „Admivita“ teikimu 2015-08-18 UAB „FF Lizingas“ kreditorių komiteto protokolu buvo nutarta nurašyti ir buhalterinės apskaitos programą. Tad UAB „FF Lizingas“ buhalterinės apskaitos programą su duomenimis nurašė ir sunaikino ne Z. Vaišvila, o bankroto administratorius ir kreditorių komitetas, kurie ja ir disponavo. Z. Vaišvilos nuomone, programa nesunaikinta, nes be jos UAB „Admivita“ nebūtų sudariusi UAB „FF Lizingas“ 2013 – 2018 m. metinių finansinių atskaitomybių, pateiktų Juridinių asmenų registrui. Be to, yra dar ir senesnė apskaitos programos versija, visi apskaitos duomenys po kiekvienos darbo dienos buvo kopijuojami į atsarginį serverį.

c) Z. Vaišvila administratoriui neperdavė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų. Tačiau UAB „Admivita“ užsakymu UAB „n5 grupė“ sudarytuose bankroto administratoriaus vienašališkai perimtų UAB „FF Lizingas“ dokumentų sąrašuose nurodyti UAB „Admivita“ valdomi UAB „FF Lizingas“ buhalterinės apskaitos tvarkymui būtini visi pirminiai dokumentai nuo įmonės įsteigimo 1997 m.

d) Z. Vaišvila bankroto administratoriui neperdavė UAB „FF Lizingas“ trumpalaikio turto, kurio balansinė vertė per 2,4 mln. EUR. Dėl to UAB “Admivita” prašymu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-04388-16, kuris nutrauktas įsiteisėjusiu 2017-08-17 Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Agnės Stankevičiūtės nutarimu. 2019-05-31 raštu UAB „Admivita“ Lietuvos apeliaciniam teismui prisipažino, kad perėmė nekilnojamąjį turtą. Sunku neprisipažinti, kai bankroto administratorė pati šį turtą pardavė už simbolines kainas, ir tai matosi viešame Nekilnojamojo turto registre. Dėl Mažeikiuose buvusio ir 2014 m. pavogto kilnojamojo turto labai vangiai, bet vyksta ikiteisminis tyrimas Nr.40-9-00392-14.

e) UAB „FF Lizingas“ buvo nemoki, o UAB “FF lizingas” direktorius ir 85% akcijų savininkas Z. Vaišvila privalėjo kreiptis į teismą dėl šios įmonės bankroto bylos iškėlimo, imtis priemonių, kad UAB „FF Lizingas“ vykdytų savo įsipareigojimus kreditoriams. Tačiau UAB “Admivita” pati prisiprašė atsako į šį melagingą teiginį – teisėja Danutė Gasiūnienė 2018-11-07 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-1498-241/2018 nustatė, 2013-09-10 Vilniaus apygardos teismo (teisėjas Dainius Rinkevičius) ir 2013-11-13 Lietuvos apeliacinio teismo (teisėjas Gintaras Pečiulis) nutartyse dėl UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos iškėlimo, taip pat Kauno apygardos teismo 2016-08-04 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-17 nutartyse dėl UAB „FF Lizingas“ bankroto pripažinimo tyčiniu net nenustatinėtas UAB „FF Lizingas“ nemokumas, todėl Z. Vaišvila, kaip UAB „FF Lizingas“ direktorius, neprivalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai patvirtina ir 2013-11-13 d., t.y. bankroto iškėlimo įsiteisėjimo dienos, UAB “FF Lizingas” balansas, o ir bankroto administratoriaus sudaryti 2013 m., vėlesnių metų UAB “FF Lizingas” balansai.

Teisėja D. Gasiūnienė nustatė, kad nepaneigtos Z. Vaišvilos nurodytos aplinkybės, kad UAB „FF Lizingas“ buhalterinės apskaitos programą su duomenimis nurašė ir sunaikino bankroto administratorė ir kreditorių komitetas. Tačiau nežiūrint į tai UAB “FF Lizingas” bankroto byla tęsiama, nors pagal įstatymą bankrutuojančios įmonės likvidavimas turi būti baigtas per 2 metus. Šis likvidavimas vyksta jau 6-ius metus. Sprendžiant iš J. Grinevič nutarimo dėl uždraudimo Z. Vaišvilai išvykti iš namų motyvų, per šešerius metus tesugebėta sukurti vienintelį jam kaltinimą tariamu apskaitos programos sunaikinimu.

Teisėja D. Gasiūnienė vadovavo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijai, kuri 2013-11-06 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-1908/2013, Lietuvos Prezidente būnant buvusiai finansų ministrei Daliai Grybauskaitei, išdrįso panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimą priteisti finansų ministerijai iš UAB „FF Lizingas“ 6,911 mln. Lt. Taip buvo demaskuotas finansų ministerijos melas, kad UAB „FF Lizingas“ pirko iš AB „Oruva“ finansų ministerijai įkeistą turtą. Tačiau nurodytoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (6,911 mln. Lt dydžio turto areštas) ir lėmė UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos iškėlimą – tą pačią 2013-11-06 d. išnagrinėjęs šią bankroto bylą kitas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas G. Pečiulis, nutartį dėl bankroto paskelbė 2013-11-13 d.

Po 2018-11-07 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo Z. Vaišvila 2018-11-29 prašymu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai nusikalstamo UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos iškėlimo suorganizavimo – po Vilniaus apygardos teismo nusišalinimo šią bankroto bylą nagrinėjantis Kauno apygardos teismas 2015 m. priėmė nagrinėjimui tokį Z. Vaišvilos prašymą, tačiau jau penkti metai taip ir nepradeda nagrinėti. Prokuratūrai pateiktas toks Z. Vaišvilos prašymas pateko prokurorei R. Bėkišienei, kuri jau antri metai nepriima jokio procesinio sprendimo, kurį privalo priimti per 10 dienų – pradėti ikiteisminį tyrimą arba atsisakyti jį pradėti.

2018-01-08 d. Z. Vaišvila kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl teismui pateiktų žinomai melagingų paaiškinimų, kurių pagrindu UAB „FF Lizingas“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Tačiau ir šioje byloje J. Matonis gelbstimas atvirai - 2018-01-11 Vilniaus apygardos prokuratūros 3 skyriaus vyr. prokuroro R. Boiko pavedimu FNTT buvo pavesta patikslinti pateiktą medžiagą ir priimti procesinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tačiau FNTT skyriaus viršininko E. Leškevičiaus 2018-01-19 rašytine rezoliucija šiame vyr. prokuroro R. Boiko pavedime pavaldinei K. Stašaitytei – Tamošauskei atvirai nurodyta, kaip išspręsti šį prokuroro pavedimą: „patikslinti ir spręsti klausimą dėl atsisakymo pradėti“. K. Stašaitytė-Tamašauskė, nevykdydama prokuroro R. Boiko pavedimo ir neatlikusi jokių tyrimo veiksmų, 2018-01-26 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, t.y. įvykdė ne prokuroro, o jos viršininko E. Leškevičiaus rašytinį nurodymą (tyrimo medžiaga Nr.M6-02-0008-18).

UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos iškėlimu J. Matonis ir bendrininkai užvaldė ir pasisavino ir/ar iššvaistė didelės vertės turtą. Tai buvo padaryta pasinaudojus Z. Vaišvilos 2016-06-29 d. patirtomis traumomis. 2017-06-12 VAVPK KP ENTTV vyresniojo tyrėjo Igno Budrio (J. Grinevič kolega) nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2017-05-17 Z. Vaišvilos pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl šio turto iššvaistymo ir/ar pasisavinimo. Tyrime net nesiaiškinta, kam ir už kokią kainąkokiomis aplinkybėmis perleistas turtas. Kreditorių komiteto protokoluose – įrašai apie tai, kaip atvirai J. Matonio vadovaujama UAB „Baltic arms“ kreditorių komiteto nariams nurodo, kokį turtą už kokią simbolinio dydžio kainą ir kam parduoti. Bankroto administratorius, viešai skelbtose varžytinėse nustatęs 4 177 778,36 EUR bendrą nekilnojamojo turto kainą, pardavė jį už 626 321 EUR.

Ką daryti?

Zigmas Vaišvila kreipiasi į Generalinį prokurorą Evaldą Pašilį. Prašo ne tik atlikti prokurorių A. Žentelienės ir R. Bekišienės veiklos patikrinimą, bet ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vyr. tyrėjos Janinos Grinevič ir prokurorės Rasos Bekišienės neveikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, procesinių dokumentų klastojimo, savavaldžiavimo, ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo pašaliniams asmenims. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas dėl prokuroro veikų – Generalinio prokuroro kompetencija.

Skundžiami ir vyr. tyrėjos J. Grinevič bei prokurorių R. Bekišienės ir A. Žentelienės priimti nutarimai, surašyti protokolai, kuriuose Z. Vaišvila nurodytas įtariamuoju.

Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių prašoma pradėti ikiteisminius tyrimus dėl žinomai melagingų parodymų teismams, kurių pagrindu UAB „FF Lizingas“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, dėl UAB “FF Lizingas” turto iššvaistymo ir/ar pasisavinimo.

Prašoma užtikrinti, kad būtų priimtas procesinis sprendimas dėl galimai nusikalstamai suorganizuoto UAB “FF Lizingas” bankroto bylos iškėlimo. Prašoma nedelsiant nušalinti nuo tyrimo vyr. tyrėją J. Grinevič, pakeisti ikiteisminio tyrimo įstaigą ir prokurorę R. Bėkišienę“.

Visą spaudos konferenciją galima žiūrėti ČIA.

Susiję:

Lietuvoje Zigmui Vaišvilai Baudžiamojo proceso kodeksas negalioja