Apie Seimo priimtą galimų teroristų globos įstatymą

Gruodžio 1 d. 9.30 val. spaudos įvyko spaudos konferencija Seime „Apie Seimo priimtą galimų teroristų globos įstatymą“.

Spaudos konferencijoje Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Akto signataras Zigmas Vaišvila ir Lietuvos Respublikos Seimo narys Audrius Nakas pristatė Birželio 3-iosios grupės pareiškimą dėl š. m. lapkričio 26 d. Lietuvos Seimo skubos tvarka priimto Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo įstatymo.

PAPILDYTA

Lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimas skubos tvarka priėmė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo sukurtas teisinis pagrindas nelegalių imigrantų perkėlimui į Lietuvą.

Šį įstatymą pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė.

Už šį įstatymą balsavo 66 iš 96 posėdyje dalyvavusių Seimo narių, 8 balsavo prieš ir 22 susilaikė.  

Lapkričio 27 d. prezidentė Dalia Grybauskaitė įstatymą pasirašė.

Kaip skelbiama, šiuo įstatymu Lietuvos valdžia patobulino – supaprastino imigrantų priėmimo tvarką.

Štai tik kelios iš daugelio šio patobulinto įstatymo nuostatos, už kurias balsavo Seimas.



Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto LYGINAMASIS VARIANTAS:

Ką reiškia ši pataisa

LR Seimas nusprendė, kad nelegalai gali sakyti netiesą.

Komentaras

Jei anksčiau pabėgėlis pateikdavo akivaizdžiai nepagrįstą prašymą prieglobsčiui, tai jam ES ir Lietuvos durys tapdavo uždarytos. Dabar nelegalai gali meluoti, ir Lietuvai tai tinka. Šiuo pakeitimu tiesiog yra panaikinta sąvoka  – „AKIVAIZDŽIAI NEPAGRĮSTAS PRAŠYMAS SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ“. Tai reiškia, kad daugiau neegzistuoja nepagrįstų prašymų suteikti prieglobstį – visi prašymai bus PAGRĮSTI.

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto LYGINAMASIS VARIANTAS:

Ką reiškia ši pataisa

LR Seimas nusprendė įteisinti visų nelegalų priėmimą, kurie tik pareikš tokį norą. 

Komentaras

Apie neįleidimą jau net nebekalbama – visus nelegalus įsipareigojame priimti.

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto LYGINAMASIS VARIANTAS:

Ką reiškia ši pataisa

LR Seimas nusprendė, kad didesnė laisvė be leidimo keliauti, kur nori, suteikiama net pabėgelių priėmimo centrų pažeidėjams: nori jie – iš ten pasišalina, nori – grįžta.  

Komentaras

O mes kantriai laukiame ir sulaukę, išduodame leidimą gyventi. Pasižiūrėjus į tokią įstatymo pataisą, gali susidaryti vaizdas, kad Lietuva – ne valstybė, o parodija, parsiduodanti visiems atvykusiems.

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto LYGINAMASIS VARIANTAS:

Ką reiškia ši pataisa

Seimas nusprendė, kad per 24 val. įsipareigojame suteikti nelegalams leidimą gyventi Lietuvoje, ir net Jungtinėms Tautoms pateikti informaciją apie nelegalus įsipareigojame tik gavę nelegalų sutikimą.  

Komentaras

Visų okupacijų, kiek jų bebuvo, sąlygomis Lietuva iki tokio protektorato lygio dar nebuvo nusiritusi… Šiame įstatyme numatyta daugiau užsieniečių teisių, nei pareigų. Prioritetiškai jų teisės akcentuojamos labiau nei LR įsipareigojimai tarptautinėms institucijoms ir organizacijoms, su kuriomis yra siejami rašytiniai susitarimai.

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto LYGINAMASIS VARIANTAS:

Ką reiškia ši pataisa

Seimas nusprendė, kad nelegalams atvykti į Lietuvą daugiau nebedraudžiama: nori nelegalas, neteisėtai atvyksta į Lietuvą, nori – neteisėtai išvyksta. 

Komentaras

Atviras kelias visiems galimiems teroristams daryti ką tik nori. Kodėl reikėjo panaikinti to straipsnio antrą dali? Kokiu tikslu?  

Tikrai be reikalo panaikino tą straipsnio 2 dalį. Neteisėti veiksmai – neteisėtas išvykimas iš LR, – turi būti besąlygiška priežastimi uždrausti tokiam pažeidėjui ateityje atvykti į LR.

Apibendrinantis komentaras

Įstatymas, švelniai tariant, „žalias“, prieštaringas, nėra sąvokų išaiškinimo (kas tai – humanitarinės priežastys, centrinė antros kartos Šengeno informacinė sistema ir kt.), prioritetiškai iškeliamos užsieniečių teisės, neapibrėžiant jų pareigų, neatsižvelgiant į mūsų valstybės įsipareigojimus tarptautinėms institucijoms ir organizacijoms, nepagrįstai užslaptinant daugelį procedūrinių klausimų.

Belieka atsakyti į klausimą – kas lėmė tokį skubos darbą, nesugebant net elementariai pridengti akivaizdų teisinį teikiamų įstatymo pakeitimų broką?
Juk neplūsta prie LR sienų pabėgėlių minios, ES, pati išgyvenanti sumaištį dėl savo nepasiruošimo priimti pabėgėlius, negrasina sankcijomis, kitos valstybės labai atsakingai vertina savo galimybes priimti pabėgėlius ir neskuba priimti galutinius sprendimus.

Ką šiuo atveju pirmiausia reikėtų padaryti? Pirmiausia – reikia atšaukti šį įstatymą. O jau tada aiškintis, kaip čia viskas taip keistai ir skubotai atsitiko.

Minėtas įstatymas šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnio reikalavimą, kad Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo. Šis įstatymas atveria visus kelius į Lietuvą galimiems teroristams – pasirašius šį įstatymą Respublikos Prezidentei ir paskelbus jį, šie galimi teroristai galės laisvai judėti pirmyn atgal, o mes įsipareigojame juos visapusiškai globoti.

Šis įstatymas – tai chaoso ir atvirų grėsmių Lietuvos piliečiams ir mūsų valstybei sukūrimas. Tai padaryta, neatsižvelgiant į tai, kad:
– net 58% Europos Sąjungoje gyvenančių islamo išpažinėjų remia teroristinę „islamo valstybę“;
– net apie 80% į Europos Sąjungą atvykusių nelegalų yra agresyvūs jauni vyrai;
– Europos Komisijos vertinimu, per ateinančius trejus metus į Europos Sąjungą atvyks apie 5 mln. nelegalių migrantų.

Todėl signataras Z. Vaišvila ir Seimo narys A. Nakas kreipėsi į Seimą ir prašo nedelsiant pripažinti netekusiu galios š.m. lapkričio 26 d. priimtą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo įstatymą.



Susiję:

Seimas supaprastino prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo mechanizmą

ES valstybių vadovai ir žiniasklaida vengia arba bijo įvardinti tikrąsias karinių konfliktų Artimuosiuose Rytuose priežastis