Baltarusijos 2020 „spalvotoji revoliucija“ – JAV, ES ir Lietuvos „hibridinis karas“ prieš Baltarusiją (VlI dalis)

Lenkijos geopolitiniai, strateginiai interesai Baltarusijoje. Lenkijos veiksmai Baltarusijos atžvilgiu derinami su JAV ir NATO aljansu

I dalis ČIA. II dalis ČIA. III dalis ČIA. IV A dalis ČIA. IV B dalis ČIA. Išvados ČIA. V dalis ČIA. VI dalis ČIA.

Neabejotina, kad visi Lenkijos vyriausybės veiksmai Baltarusijos atžvilgiu yra kruopščiai derinami ir aptariami su Vašingtonu ir NATO vadovybe. Nuo 1989 metų Lenkija tapo viena iš artimiausių JAV sąjungininkių Europoje ir vaidino svarbų vaidmenį kuriant JAV karines bazes nukreiptas prieš Rusiją.

Po to, kai 1989 m. Lenkijos „Solidarumo“ judėjimas nuvertė Lenkijos Komunistinį režimą, Varšuva pasinaudojo savo, kaip sėkmingos šalies pereinančios į Vakarų demokratinį režimą ir rinkos ekonomiką patikimu pavyzdžiu, kad paremtų „demokratinius“ pokyčius kaimyninėse šalyse Ukrainoje ir Baltarusijoje.

Kai 2004 metais Lenkija įstojo į Europos Sąjungą, ji taip pat siekė paveikti rytų ES politiką Rytų Europos regiono atžvilgiu.

Būdamas Lenkijos užsienio reikalų ministru Radoslawas Sikorskis buvo ES Rytų partnerystės programos, skirtos gerinti bloko santykius su šešiomis Rytų Europos valstybėmis, įskaitant Baltarusiją, bendraautorius.

2008 metais Lenkijos iniciatyva ES Europos Vadovų Taryba paprašė Europos Komisijos parengti ES Rytų Partnerystės programą, kuri pradėta įgyvendinti nuo 2009 metų gegužės 7 dienos.

ES Rytų Partnerystės programa, tai 2008 metų gegužės 26 d. ES Užsienio reikalų ministrų susitikime Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio ir Švedijos užsienio reikalų ministro pasiūlyta iniciatyva skirta per socio-ekonominį ir politinį bendradarbiavimą ir ryšius „integruoti“ į Europos Sąjungą, o vėliau ir į NATO karinio aljanso struktūras visas Rytų Europos ir Pietų Kaukazo buvusias TSRS respublikas - Armėniją, Azerbaidžaną, Baltarusiją, Gruziją, Moldovą ir Ukraina bendradarbiaujant su JAV.

ES Rytų Partnerystės programa yra skirta suardyti Nepriklausomų Valstybių Sąjungos ir Euroazijos Ekonominę Bendriją, bei suardyti po-tarybinę kolektyvinio saugumo sistemą.

Lenkija buvo viena iš pirmaujančių šalių skatinančių ES imtis aktyvių veiksmų prieš Baltarusijos vyriausybę ir prezidentą Lukašenką po to, kai ginčytini 2020 metų Baltarusijos prezidento rinkimai sukėlė didžiulius gatvės protestus ir susidorojimą su opozicija. Varšuva palaikė Baltarusijos opozicijos reikalavimus surengti „naujus ir sąžiningus“ rinkimus ir paragino Baltarusijios vyriausybę paleisti visus politinius kalinius. Lenkija suteikia prieglobstį daugeliui Baltarusijos opozicijos aktyvistų suvienijusių jėgas rinkimuose prieš ilgametį Baltarusijos vadovą Aleksandrą Lukašenką. Lenkijos ligoninėse buvo gydomi Baltarusijos opozicijos aktyvistai nukentėję Minske per susirėmimus su Baltarusijos riaušių milicijos daliniais.

Abi tautos Lenkija ir Baltarusija dalijasi bendra šimtmečių istorija. kuri paliko Lenkų mažumą Baltarusijoje ir dar mažesnę Baltarusių bendruomenę Lenkijoje. Dabar ši Baltarusių grupė Lenkijoje plečiasi, nes vis daugėja darbo ieškančių Baltarusių. Dabar daugelis Baltarusių persikelia į Varšuvą tiesiog užsidirbti daugiau pinigų arba plėtoti savo karjerą šioje Vidurio Europos sostinėje. Nemažai atvejų, kai Baltarusiai Lenkijoje melagingai prisistato „politinių represijų“ aukomis norėdami gauti prieglobstį Europos Sąjungoje.

Daugiau nei keturis šimtus metų LDK – Lenkijos Unijoje arba Abiejų Tautų Respublikoje viena iš valstybinių kalbų buvo Baltarusių kalbų. 400 km ilgio Lenkijos siena su Baltarusija yra ES rytinės išorinės sienos dalis. Ši siena yra nutolusi mažiau nei 200 km nuo Varšuvos.

Priežastis, kodėl Lenkija taip domisi tuo, kas vyksta Baltarusijos politiniame gyvenime yra ne tik geografinė, istorinė ar kultūrinė.

Lenkijos geopolitiniai interesai Baltarusijoje: gen. Pilsudskio imperinis Lenkijos planas

Įsteigti „Trijų jūrų iniciatyvą“ 2015 metais paskatino Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, kuriai įtakos turėjo tarpukario Lenkijos Intermarium koncepcija.

Lenkija vadovauja JAV remiamai „Trijų jūrų iniciatyvai“ (3seas.eu), kurios tikslas yra ne tik atgaivinti seniai prarastą „įtakos sferą“ visoje Rytų Europoje ir ją išplėsti visoje Vidurio Europoje, bet taip pat atgaivinant Lenkijos 20 amžiaus tarpukario „Tarpjūrio“ (lot. Intermarium) strategiją. Pagal po Pirmojo pasaulinio karo Lenkijos generolo Juzefo Pilsudskio sumanytą „Tarpjūrio“ strateginį planą būsimoje Lenkijos federalinėje valstybėje Centrinėje ir Rytų Europoje turėjo dominuoti Lenkija. Pagal Lenkijos generolo J. Pilsudskio sumanymą šią federacinę valstybę turėjo sudaryti anti-Rusiškų valstybių aljansas - Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Baltarusija, Ukraina, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Jugoslavija, Čekija.

Lotyniškas terminas „Intermarium“ reiškia „žemę tarp jūrų“ ir yra vartojamas kaip antirusiškas valstybių aljansas tarp Baltijos jūros, Juodosios ir Adrijos jūrų. Istoriškai šis regionas iš esmės sutampa su teritorija, kurią kadaise valdė Lenkų bajorai Lenkijos ir Lietuvos Unijoje, kuri egzistavo 1569–1791 m.

Paveiksle: Abiejų Tautų Respublika - Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija.

JAV numato, kad šis sąjunginių valstybių tinklas funkcionuos kaip pleištas tarp vis labiau nuo JAV ekonomiškai ir politiškai tolstančios Vokietijos ir JAV varžovės Rusijos.

Lenkija dėjo didelias pastangas remiant „Euro Maidano“ protestus, kuriems 2014 metais pavyko įgyvendinti Ukrainos valstybinį perversmą,
 

Lenkijos „Tarpjūrio“ valstybių strateginis planas yra sukurtų naują Lenkijos vadovaujamą galios centrą Europoje.

Valdant Lenkijos „Tvarkos ir Teisingumo“ partijai Varšuva priėmė vadinamojo „Intermarium“ arba „Trijų jūrų iniciatyvos“ strategiją, kuri apima dešiniųjų nacionalistinių vyriausybių steigimą visoje Rytų Europoje, kurias galima sutelkti kovoje prieš Rusiją. Tuometinio JAV prezidento D. Trumpo administracija oficialiai patvirtino šią „Trijų jūrų iniciatyvos“ strategiją. Baltarusija kartu su Ukraina, Baltijos šalimis ir Rumunija buvo laikoma svarbiu tokio aljanso komponentu, kuris galėtų būti nukreiptas ne tik prieš Rusiją, bet ir kitus JAV konkurentus Europoje, įskaitant Vokietiją.

Lenkijoje atvirai buvo kalbama, kad Baltarusijos žlugimo atveju Gardinas turėtų tapti Lenkijos dalimi. 2020 rugpjūčio 21 savaitinio Lenkijos žurnalo „Najwyższy Czas“ vyriausiasis redaktorius Tomas Sommeris savo socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė: „Akivaizdu, kad Baltarusijos žlugimo atveju Gardinas turėtų atitekti Lenkijai“. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad valdančioji Lenkijos partija „Teisė ir Teisingumas“ bijo tai pasakyti, nors, pasak žurnalo vyriausiojo redaktoriaus, jie žino, kad taip turėtų būti. Lenkijos užsienio reikalų ministerija tokius pareiškimus griežtai neigia. (Gardinas buvo LDK miestas. 1918–1919 m. Gardinas priklausė Lietuvai, 1919–1939 m. jis buvo okupuotas Lenkijos, 1939 m. atiteko Baltarusijos TSR, o nuo 1991 m. priklauso Baltarusijos Respublikai).

Katalikiškoji Lenkija, kurios tautiečiai sudaro mažumą Baltarusijoje, siekia atkurti buvusios Lenkijos – LDK žemių Uniją, kurioje istoriškai dominavo Lenkija ir siekia, kad tai įgyvendintų tapatybės karas („Baltarusiai ir Lenkai yra viena tauta“), kartu gaunant Vatikano palaikymą.

Katalikiškoje Lenkijoje gyvenanti Baltarusių mažuma siekia panaudoti tapatybės karą, bei Vatikano Popiežiaus Pranciškaus palaikymą istoriškai Stačiatikių kraštuose, kur Katalikų Popiežius Pranciškus I-asis ne tik skleidžia Ukrainiečių ir Baltarusių nacionalizmo ir aukos „evangeliją“ Nacizmą prilygindamas Stalinizmui. Istoriškai Vatikanas agresyviai geopolitiškai rėmė Lenkijos - Lietuvos Unijos karinius užkariavimus Rytuose iki Juodosios jūros. LDK kunigaikščiui Vytautui Aleksandrui Didžiajam platinant Vatikano Krikščionybės ideologiją Stačiatikių kraštuose ir kuriant Ukrainą. Vatikanas rėmė Lenkijos, kurios gretose buvo LDK kariuomenės daliniai, Kryžiaus žygį į Maskvą, kurio metu Lenkija net trumpam okupavo Maskvą 1610-1612 metais ir įkalino Stačiatikių Patriarchą, kuris kaip kankinys mirė iš bado.

2019 metais Užsienio Ryšių Tarybos (CFR) narė ir buvusio Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslovo Sikorskio žmona Anne Applebaum pateikė provokuojantį scenarijų, kad Rusijos prezidentas Putinas per Nepriklausomų Valstybių Sąjungos (NVS) susitarimą sudarytą 1999 metais ir integracijos pažangą, slapta ketina „aneksuoti Baltarusiją“. Nors anksčiau išdėstyti faktai rodo, kad toks Rusijos scenarijus visiškai nerealus dėl tuo metu buvusių Baltarusijos ir Rusijos įtemptų santykių ir Baltarusijos posūkio į Vakarus. Šis Lenkijos paskleistas melagingas pareiškimas išprovokavo Baltarusijos prezidentą Lukašenką emocingai paneigti, kad Baltarusijos susijungimo su Rusija galimybė nei dabar, nei ateityje nebuvo numatyta dvišalių Baltarusijos – Rusijos santykių darbotvarkėje.

Lenkijos paskleistas provokuojantis pareiškimas, kad Rusija per Nepriklausomų Valstybių Sąjungos integracija planuoja „aneksuoti“ Baltarusiją, buvo ne kas kita, kaip Informacinis Karas skirtas pasėti nepasitikėjimą tarp Rusijos nacionalistų, kurie iš tikrųjų nori kad šis scenarijus būtų įgyvendintas praktikoje ir Baltarusijos nacionalistų, kurie padarys viską, kad to neįvyktų. Šis Lenkijos gudrus provokuojantis Lenkijos Informacinio Karo scenarijus buvo skirtas natūraliai išprovokuoti labai aršias diskusijas iki aukščiausio politinio lygmens ir toliau didinti Baltarusijos ir Rusijos tarpusavio nepasitikėjimą.

Lenkijos iniciatyva – „Liublino Trikampis“

2020 metų liepos 28 Lenkija sukūrė trijų Europos šalių – Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos iniciatyvą vadinama „Liublino trikampio“ iniciatyvą, simboliškai pavadintą 1569 metų Liublino unijos sukūrusios Lenkijos ir Lietuvos Uniją vardu. „Liublino trikampio“ įkūrimas skirtas Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos ekonominiam, kultūriniam, politiniam ir kariniam regioninio bendradarbiavimui, kuris de facto siekia atgaivinti Lenkijos ir Lietuvos Uniją vadovaujamą Varšuvos, kaip generolos Juzefo Pilsudskio „Tarpjūrio valstybės“ imperinį projektą į kurį būtų įtraukta Baltarusija ir Ukraina. Neatsitiktinai praėjus kelioms dienoms po „Liublino trikampio“ įsteigimo 2020 liepos mėnesio pabaigoje Baltarusija aptarė „regionines iniciatyvas“ su Lenkija.

Lietuvos Respublikos vadovai nuo pat Lenkijos „Liublino trikampio“ iniciatyvos įsteigimo nuolatos dalyvauja regioniniuose Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Baltarusijos politiniuose ir visuomeniniuose „Liublino trikampo“ forumuose ir „Liublino trikampio“ tarpvalstybiniuose susitikimuose.

JAV tikslas – sukurti naują galios centrą Europoje vadovaujamą Lenkijos

JAV prezidentas Trumpas įsipareigojo dislokuoti dar 1000 karių Lenkijoje ir išvesti 12,000 karių iš Vokietijos. JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas 2020 rugpjūčio 15 dieną pasirašė JAV ir Lenkijos sustiprinto gynybos bendradarbiavimo susitarimą Varšuvoje, Lenkijoje.

2020 rugpjūčio 15 d. JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo Varšuvoje pasirašė Sustiprinto Gynybinio Bendradarbiavimo Susitarimą (EDCA) su Lenkijos Gynybos ministru Mariusz‘u Blaszczak‘u. Susitarimas taip pat atveria kelią daugelio Vokietijoje dislokuotų Amerikiečių karių perdislokavimui į Lenkiją. Pagal šį EDCA susitarimą kaip skelbiama bendroje JAV - Lenkijos deklaracijoje. be jau dislokuoto maždaug 4500 JAV karių personalo, Lenkijoje suplanuota papildomai dislokuoti dar 1000 JAV karių, įkurti JAV divizijų karines būstines, JAV ir Lenkijos Jungtinį kovinio rengimo centrą (CTC), įkurti JAV oro pajėgų MQ-9 dronų žvalgybos, stebėjimo ir sekimo eskadrilę; įkurti išlaipinimo oro uostą (Aerial Port of Debarkation), skirtą palaikyti karinių pajėgų judėjimus mokymui ar nenumatytų operacijų atvejams, įkurti JAV Armijos paramos grupę (Army Area Support Group Poland), įkurti JAV specialiųjų operacijų pajėgas, Lenkijoje remti oro, sausumos ir jūrų operacijas; įkurti infrastruktūrą skirtą palaikyti Armijos šarvuotosios brigados kovinę grupę (Armored Brigade Combat Team), Armijos kovinės aviacijos brigadą ir Armijos kovos palaikymo paramos batalioną (an Army Combat Sustainment Support Battalion).1

Tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas bendroje JAV-Lenkijos prezidentų deklaracijoje šį susitarimą pavadino „istoriniu“ susitarimu.

Vizito Varšuvoje metu 2020 rugpjūčio mėnesį Mike'as Pompeo taip pat pakomentavo Baltarusijos prezidento rinkimus sakydamas, kad rinkimai nebuvo „nei laisvi, nei sąžiningi“ ir kad JAV palaikys Baltarusijos „pilietinę visuomenę“.

2020 rugpjūčio 18 d. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tiesiogiai aptarė krizę Baltarusijoje su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.

Tad Lenkijos veiksmai Baltarusijos atžvilgiu derinami su JAV ir NATO aljansu.

Apibendrinimas

JAV laiko Lenkiją svarbesne savo 21-ojo amžiaus strategine partnere Europoje, nei Vokietiją, o ši partnerystė suderindama su JAV geostrateginiais tikslais nukreiptais prieš Rusiją ir Vokietiją. Tad Lenkijos ir JAV sąjunga visomis priemonėmis sieks perimti Baltarusiją iš Rusijos į savo įtakos sferą keičiant „Lukašenkos režimą“ į JAV ir Lenkijai palankų Vakarietišką vasalinį Baltarusijos opozicijos režimą.

Tokiu būdu Lenkija yra sparčiai auganti karinė jėga Centrinėje ir Rytų Europoje skirta tariamai „sulaikyti“ Rusiją. Tačiau dėl istorinių Lietuvos – Lenkijos santykių tuo pačiu kylanti nauja grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui.

1U.S. Military Presence in Poland. Congressional Researche Service.
Updated August 4, 2020. https://sgp.fas.org/crs/natsec/IF11280.pdf

Susiję:  

Baltarusijos 2020 „spalvotoji revoliucija“ – JAV, ES ir Lietuvos „hibridinis karas“ prieš Baltarusiją (I d.)

Baltarusijos 2020 „spalvotoji revoliucija“ – JAV, ES ir Lietuvos „hibridinis karas“ prieš Baltarusiją (II d.)

Baltarusijos 2020 „spalvotoji revoliucija“ – JAV, ES ir Lietuvos „hibridinis karas“ prieš Baltarusiją (III dalis)

Baltarusijos 2020 „spalvotoji revoliucija“ – JAV, ES ir Lietuvos „hibridinis karas“ prieš Baltarusiją (IV A dalis)

Baltarusijos 2020 „spalvotoji revoliucija“ – JAV, ES ir Lietuvos „hibridinis karas“ prieš Baltarusiją (IV B dalis)

Baltarusijos 2020 „spalvotoji revoliucija“ – JAV, ES ir Lietuvos „hibridinis karas“ prieš Baltarusiją (išvados)

Baltarusijos 2020 „spalvotoji revoliucija“ – JAV, ES ir Lietuvos „hibridinis karas“ prieš Baltarusiją (V dalis)

Baltarusijos 2020 „spalvotoji revoliucija“ – JAV, ES ir Lietuvos „hibridinis karas“ prieš Baltarusiją (Vl dalis)