Į visuotinio imuniteto rojų bežengiant

Janssen vakcina

Balandžio 13 dieną Užkrečiamų Ligų Kontrolės Centras (angl. CDC) bei Vaistų ir Maisto Administracija (angl. FDA) paskelbė bendrą poziciją dėl Johnson ir Johnson (Janssen) skiepo nuo koronaviruso. Bendrame pareiškime skelbiama, kad „iki balandžio 12 dienos paskiepijus daugiau nei 6,8 milijono JAV gyventojų Johnson ir Johnson (Janssen) vakcina, pastebėti reti smegenų kraujagyslių (taip vadinamų veninių sinusų) krešulių atvejai, lydimi mažo trombocitų kiekio (trombocitai - tai kraujo ląstelės, dalyvaujančios kraujo krešėjime, kritiškai sumažėjus jų kiekiui krayjyje, pasireiškia gyvybei pavojingi kraujavimai).“

6 moterys, kurių amžius 18 - 48 metai, patyrė šį pašalinį poveikį praėjus 6 - 13 dienų po skiepo suleidimo. Naudodamasi atsargumo principu, FDA sustabdė šios vakcinos naudojimą JAV. Šiuo pavyzdžiu pasekė ir Danija, kuri pirmą šio gamintojo vakcinų siuntą turėtų gauti dar šią savaitę.

Vakcinos bus laikomos sandėlyje. Netrukus po šio pranešimo pasirodė ir dar vienas, paties  gamintojo pranešimas, kuriame sakoma, kad „vakcinų tiekimas į Europą bus sustabdytas“.

Europos Vaistų Agentūra

Priminsiu, kad Europos Vaistų Agentūra (EVA) kovo 11 dieną suteikė Johnson ir Johnson (Janssen) sąlyginį leidimą naudoti vakciną Europos Sąjungoje (ES).
Iki balandžio 13 dienos EVA užregsitravo 202 įtariamas pašalines reakcijas į šį vaistą. 81 pašalinio poveikio atvejis (40,1%) pasireiškė 18-64 metų amžiaus grupėje, 83 (41,1%) atvejais amžiaus grupė nenurodyta. 124 (61,4%) atvejų sudaro moterys, didžioji dalis pranešimų gauta iš šalių, nepriklausančių  ES – 198 atvejai (98,0%).

Dažniausios pašalinės reakcijos yra šios: bendro pobūdžio negalavimas bei reakcijos, susiję su vaisto patekimo vieta (127 atvejai), nervų sistemos pažeidimai (109 atvejai), virškinamojo trakto pažeidimai (49 atvejai) bei raumenų, atramos – judėjimo aparato bei jungiamojo audinio pažeidimai (41 atvejis). Apibendrinant galima pasakyti, jog visos keturios, šiuo metu ES turinčios sąlyginį leidimą koronaviruso vakcinos (AstraZeneca, Pfizer, Moderna ir Janssen), turi tam tikrų bendrų savybių: įtariami šalutiniai poveikiai dažniau pasireiškia 18 – 64 metų moterims, vyraujantys pažeidimai tie patys: bendro pobūdžio negalavimas bei reakcijos, susijusios su vakcinos patekimo vieta, nervų sistemos, virškinamojo trakto bei raumenų, atramos - judėjimo aparato bei jungiamojo audinio pažeidimai.

Grįžtant prie aukščiau minėtų Janssen vakcinos sukeliamų retų, bet pavojingų ir neiprastų kraujo krešėjimo sutrikimų, pasireiškiančių krešuliais bei kraujavimu dėl sumažėjusio trombocitų kiekio, galima paminėti, kad tiek AstraZeneca, tiek Pfizer ir Modernos vakcinos pasižymi tomis pačiomis „savybėmis“. Šios Pfizer ir Modernos pašalinės reakcijos, pastebėtos JAV, buvo aprašytos šių metų vasario mėnesio medicininiame leidinyje „American Journal of Hematology“ („Amerikos Kraujo Ligų Žurnalas“).

Nepaisant įvairių „trikdžių“, ES ir toliau raginama siekti visuotinio imuniteto kovoje su koronavirusu.

Praėjusią savaitę Lietuvos Sveikatos Apsaugos ministerija pranešė, kad 15% šalies gyventojų pasiskiepijo vakcina nuo koronaviruso, tačiau nepatikslino, kad tai - pirma doze paskiepytų gyventojų dalis, o vakcinaciją baigusiųju, t.y. gavusiųjų dvi vakcinos dozes dalis tesudaro apie 6% šalies gyventojų.

Skiepų statistika

Žvelgiant į kitas ES šalis, atrodome gražiai, užimdami garbingą ir stabilią 26 vietą 91 pasaulio šalies draugijoje.  Aplenkėme beveik visas seses skandinaves, isskyrus Suomiją, bet būkime budrūs, nes pateikiama skiepų statistika vis dėlto apgaulinga, kadangi nurodoma ne paskiepytų gyventojų skaičius, o paskiepytų gyentojų dalis nuo bendro gyventojų skaičiaus (procentai).

Aukštas pozicijas, kaip visada, išlaiko Izraelis (57,3% paskiepytų dviem vakcinos dozėm ir 61,6% viena doze), Didžioji Britanija (11,6% ir 47,5% bei JAV (22,5% ir 36,6%). Štai Kanadoje pirmąkart pasiskiepijo 20,6%, o antrąkart – vos 2,2% gyventojų. Panaši situacija ir Suomijoje, kurioje pirmąja vakcinos doze paskiepyta 21,5%, kai tuo tarpu dviem dozėmis pasiskiepijo ženkliai mažesnis gyventojų skaičius – tik 1,9%.

Nereika ypatingų matematinių sugebėjimų, kad pažvelgus į žemiau pateiktą lentelę pastebėtume aiškius  skirtumus tarp pirmąkart ir antrąkart pasiskiepijusių gyventojų skaičiaus. Daugeliu atveju šis skirtumas sudaro du ar net ir daugiau kartų, todėl kyla klausimas, kodėl? Galima būtų manyti, jog „koją kiša“ skiepų pristatymas į įvairais šalis, tačiau tai nepaaiškina visos situacijos.

Didžiojoje Britanijoje, kuri pati sukūrė vakciną, skirtumas tarp abiejų skiepijimų - 4 kartai. Žvilgtelėkime į Rusiją, kuri sukūrė kelias vakcinas, ir pati jas gamina. Rusijoje pirmą kartą pasiskiepijo 6,2% gyventojų, o antrą kartą – vos 3,8%. Neskuba skiepytis ir Europos senbuvės, nei Europos šiaurėje, nei pietuose. Galbūt tai susiję su įtariamais pašaliniais poveikiais, užregistruotais EVA? Būtų galima išskirti “pirmaujančias šalis”, į kurių sąrašą patenka Olandija, Italija, Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Austrija bei Norvegija. Lietuva, kurioje užregistruota apie 1800 įtariamų pašalinių reakcijų, yra šio sąrašo pabaigoje. Palyginkime su Danija, šalimi, turinčia dvigubai daugiau gyventojų nei Lietuva (5,5 milijono), kurios skiepijimo tempas panašus į Lietuvos,, o tuo tarpu įtariamų pašalinių poveikių užregistruota 30 000. Skirtumas akivaizdus – 16,7 karto.

Azijos šalyse „skubama“ dar mažiau. Štai, pavyzdžiui, Kinija, kuri pati sukūrė ir gamina skiepus, paskiepijo vos 6% savo gyventojų, Indija, kuri gamina AstraZeneca skiepą, pirmąkart paskiepijo 7,1%, o antrąkart – 1,0%. Pietų Korėja, tiek kartų girta dėl COVID – 19 infekcijos suvaldymo, paskiepijo vos 2,4% savo gyventojų viena skiepo doze ir tik 0,12% – dviem dozėmis. Japonija atrodo dar kukliau su 0,9% (pirma dozė) ir 0,5% (antra dozė) paskiepytų gyventojų.

Pasidairę plačiau po pasaulį pamatysime, kad šiose lenktynėse kol kas laimi Šiaurės Amerikos žemynas, kuriame pasiskiepijo 13,5% gyventojų, antra garbinga vieta atitenka Europai (5,8%), toliau rikiuojasi Pietų Amerika (3,4%), Azija (0,8%), Afrikos (0,3%) bei Australijos žemynai (0,0%).

Pasvarstykime, kokios gi priežastys galėtų įtakoti tokių, iš pažiūros skirtingų šalių, panašų pasirinkimą bei prisiminkime kelias ankstesnes skiepų istorijas.

Kiaulių gripo vakcina (Skandinavija)

2009 metų rugsėjo 29 dieną EVA suteikė britų gamintojui „GlaxoSmithKline Biologicals“ sąlyginį leidimą naudoti ES Pandemrix skiepą, skirtą apsisaugoti nuo kiaulių gripo. Tuo metu 74 pasaulio šalyse siautėjo kiaulių gripo pandemija, kurios metu buvo užsikrėtę beveik 30 tūkstančių pasaulio gyventojų. Klastinga liga ypač „taikėsi“ į jaunesnius nei 25 metų amžiaus asmenis.

Praėjus beveik metams nuo gauto leidimo, 2010 metų rugpjūčio mėnesį EVA sulaukė pranešimų, daugiausiai iš Suomijos bei Švedijos, pasirinkusių intesyvią  skiepų programą, apie pavojingą pašalinį poveikį, sukeliantį miego sutrikimus.

Tai buvo taip vadinamos narkoplepsijos atvejai, kai žmogus tampa mieguistas ir didžiąją dienos dalį pramiega, tačiau nepailsi, jaučiasi pavargęs ir negali susikaupti jokiai veiklai. Šie miego priepuoliai taip pat buvo lydimi raumenų tonuso praradimo (katalepsijos).

Iki 2011 kovo 29 dienos buvo panaudota 31 milijonas Pandemrix dozių, iš kurių mažiausiai 6,8 milijonų dozių teko vaikams. Švedijoje buvo užregistruoti 527 (48%) narkolepsijos atvejų, Norvegijoje - 126 (11%). Kiti pranešimai gauti iš šių šalių: Didžiosios Britanijos (70 atvejų), Airijos (68), Prancūzijos (60), Vokietijos (46), Islandijos ir Šveicarijos (po 6), Olandijos ir Portugalijos (po 5), Danijos (3), Izraelio (1).

Iš viso buvo gauti 982 pranešimai apie narkolepsijos atvejus (bendras pranešimų  skaičius 1098). 77% narkolepsijos atvejų pasireiškė vaikams, jaunesniems nei 18 metų, 22% - suaugusiems, 18 – 64 metų amžiaus grupėje. Vėliau Pandemrix gamintojas įrašė narkolepsiją informaciniame skiepo lapelyje, šalutinių poveikių skiltyje. Ten nurodė, kad asmenims iki 20 metų narkolepsija pasireiškia 5 –14 kartų dažniau ir tokiu būdu padidina riziką šiai komplikacijai papildomiems 3 – 7 atvejams iš 100 000 paskiepytųjų. Pandremix vakcinos tiekimas buvo sustabdytas 2011 metų spalio mėnesį, o gamyba nutraukta. 2014 metų birželio 26 dieną EVA uždraudė naudoti šį vaistą.

Žmogaus papilomos viruso vakcina (Japonija)

2013 birželio mėnesį Japonijos vyriausybė atsisakė žmogaus papilomos viruso skiepo (angl. HPV), skirto 12 – 16 metų mergaitėms, kuris turėjo apsaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio. Tai buvo nuspręsta praėjus vos 2 mėnesiams nuo rekomendacijos skiepyti šia vakcina įsigaliojimo, kai buvo sulaukta pranešimų apie galimus vakcinos pašalinius poveikius.

2012 metų gruodžio mėnesį buvo paskiepyta  8,29 milijonai Japonijos gyventojų, o 2013 metų kovo mėnesį gauti 1968 pranešimai apie susirūpinimą keliančius pašalinius poveikius. Iš jų – 106 atvejai, susiję su stipriais kūno skausmais, traukuliais, sąnarių skausmais ir sutrikusia judėjimo funkcija (dėl paralyžiaus). Šis dažnis atitinka 12,8 sunkių pašalinių atvejų 1 milijonui gyventojų.

Dengė, arba geltonosios karštligės, vakcina (Filipinai)

Garsi Filipinų vaikų ligų gydytoja ir mokslininkė Rose Capeding buvo apkaltinta dėl nepavykusio ir daugelio teigimu, per ankstyvo Dengvaxia – vakcinos nuo dengė karštligės – įvedimo į šalies rinką.

Vakcina buvo uždrausta ir pašalinta iš Filipinų rinkos 2017 metais dėl saugumo problemų. 63 metų buvusiai Tropinės Medicinos Tyrimų Instituto dengė karštligės skyriaus vadovei gali grėsti iki 48 metų kalėjimo. Prokurorai priėjo išvados, kad yra pagrindo pateikti kaltinimus R. Capeding ir dar 19 asmenų, dėl „neatsargaus neapdairumo“, kuris sąlygojo žmogžudystę, nes jie nepagrįstai skubėdami palengvino Dengvaxia vakcinos patekimą į rinką bei įtakojo jos naudojimą Filipinų moksleiviams.

Apkaltintas taip pat ir buvęs Capeding viršininkas, Filipinų Maisto ir Vaistų Administracijos (FDA) pareigūnai, ir dabartiniai bei buvę skiepus gaminančios Prancūzijos kompanijos „Sanofi Pasteur“ pareigūnai.

Dengvaxia sudėtyje yra susilpnintas dengė karštligės virusas, turintis skirtingų viruso potipių genų. Filipinų FDA 2015 metų gruodžio mėnesį suteikė leidimą naudoti vakciną, remdamasi „Sanofi Pasteur“ finansuotais tyrimais, kuriuose R. Capeding vaidino svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, ji buvo pirmoji  medicininiame leidinyje „The Lancet“ („Lancetas“) 2014 metais paskelbto straipsnio, kuriame išsamiai aprašytas daugiau nei 10000 vaikų 5 Azijos šalyse vykęs tyrimas, parodęs, kad Dengvaxia skiepas yra efektyvus ir saugus, autorė. 2016 metų balandžio mėnesį Filipinų vyriausybė pradėjo 67 milijonų JAV dolerių vertės valstybinę Dengvaxia imunizacijos mokykloje programą.

Ši žinia sukėlė nerimą kai kuriems mokslininkams, nes dengė karštligės virusas yra savitas: pirmoji infekcija retai būna mirtina. Antroji gi infekcija, sukelta to paties viruso, tačiau kito jo potipio, gali sąlygoti daug rimtesnę ligą dėl vadinamojo „sustiprinto“ antikūnų imuninio atsako, kai į pirmąjį virusą sureagavę antikūniai sustiprina kito dengė viruso potipio poveikį organizmui ir sukelia sunkesnę ligos eigą.

Scott Halstead, dengė karštligės ekspertas, teigė, kad dengė karštligės vakcina gali turėti šį poveikį ir perspėjo, kad Dengvaxia nederėtų skirti vaikams, kurie prieš tai nebuvo užksikrėtę dengė virusu. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vakcinų grupė 2016 metais priėjo išvados, kad Dengvaxia yra saugi 9 metų ir vyresniems vaikams.

S. Halstead susirūpinimas pasitvirtino. 2017 metų lapkričio mėnesį „Sanofi Pasteur“ paskelbė, kad vakcina iš tikrųjų gali pabloginti prieš tai neužsikrėtusių dengė karštligės virusu vaikų ligos eigą, o Filipinai nutraukė skiepų kampaniją.
830 000 moksleivių buvo paskiepyti viena arba dviem Dengvaxia dozėmis. Duomenys skelbia, jog mirė 130 paskiepytų vaikų, 19 iš jų sirgo dengė karštine.
 
S. Halstead teigimu, „klinikiniai bandymai nebuvo tinkamai suplanuoti. Jeigu tyrėjai būtų patikrinę vaikus prieš skiepijimą, jie būtų nustatę šią riziką“, sako jis. Jis pažymi, kad „klinikinių studijų protokolus sukūrė ne gydytoja R. Capeding, o „Sanofi“ ir PSO komitetai.“

Poliomielito vakcina (Indija)

Kol Indija vakcinomis kovojo su poliomielito virusu, sukeliančiu raumenų paralyžių, šalyje atsirado daugiau nei 490000 vaikų paralyžių atvejų, sukeltų vakcinų. Statistika atspindi 2000 – 2017 metų šalies sveikatos duomenis.

Tuo metu Indijoje buvo naudojama gyva, susilpninto poliomielito viruso vakcina, skirta naudoti tirpalo pavidalu (oralinė poliomielito vakcina, OPV), t.y. kelis vakcinos lašus įlašinant į burną. Indijoje buvo atliekamas masinis skiepijimas OPV triskart per metus, kad butų įgytas visuotinis imunitetas.

Nors paskutinis Indijos poliomielito atvejis buvo užregistruotas 2011 m., sveikatos stebėjimo sistema ir toliau kasmet tiria apie 50 000 ūmaus raumenų paralyžiaus atvejų.

Tyrimo metu nustatyta, kad paralyžių skaičius šiaurinėse valstijoje Bihare ir Utar Pradeše siekia net 30 iš 100 000. Pastebėta, kad naujų atvejų skaičius buvo dažnesnis tais metais, kai skiepijimų skaičius buvo didesnis. Nesant galimybės užsikrėsti natūraliu poliomielito virusu, buvo tikimasi, kad skiepų pagalba paralyžiaus atvejų skaičius sumažės iki maždaug 2 atvejų iš 100 000, tačiau tai nepasitvirtino.

Viruso sukelta sunkesnė ligos eiga (angl. viral - induced enhanced disease illness)

Tam tikromis aplinkybėmis dėl virusinės infekcijos ar skiepijimo imuninė sistema gali imti veikti kitaip nei įprastai. Esama klinikinių įrodymų, kad veikiant tam tikriems virusams (gripo, koronavirusams, dengė, zika ir kt.), dėl anksčiau buvusių skiepų, ar pasyvaus imuniteto, gauto iš motinos.

Galima sunkesnė ligos eiga, organizmui antrąkart susidūrus su to paties viruso kitu potipiu.

Šis fenomenas nėra naujiena. Ankstesni bandymai sukurti skiepus, apsaugančkius nuo koronavirusų, žinomų Kinijoje nuo 2002, nebuvo sėkmingi.

Laboratoriniams gyvūnams (pelėms, triušiams), kurie buvo paskiepyti koronaviruso vakcina, išsivystė sunkios eigos plaučių uždegimas.

Mokslininkai pataria savo bendražygiams pasinaudoti ankstesne patirtimi kuriant naujas koronaviruso vakcinas ir jas išbandyti eksperimentuose su įvairiais, skirtingo amžiaus gyvūnais, ne tik su sveikais, bet ir su sergančiais, kad butų galima susidaryti kuo geresnį vaizdą apie vakcinų sukeltą imuninį atsaką.

Deja, kartais taip jau nutinka, kad vieni mokslininkai negirdi ar nesiklauso, ką sako kiti.

Laikas parodys, kas buvo teisus.

Šaltiniai: cdc.gov, dap.ema.europa.eu/analytics, respublika.lt, nejm.org, onlinelibrary.wiley.com, dr.dk, graphics.reuters.com, ema.europa.eu/en/documents, thejournal.ie, medscape.com, sciencemag.org/news, scidev.net, frontiersin.org, nature.com