Ką reiškia struktūrų psichozė dėl N. Venckienės

Lietuva - totalinių ekologinių ir finansinių katastrofų smegduobėje. Šalis paskendusi skolose, už grašius parduodama Žemaitija, kad dar kartą mūsų Tėvynės gelmių turtais naudotųsi užsienio verslininkai bei vietiniai valdžiažmogiai. Tautos balsas ignoruojamas – referendume pasakytas galingas „NE“ atominės elektrinės statybai nieko nereiškia. Net bandoma apsimesti, kad jokio plebiscito apskritai nebuvo, o į visokių „gatvinių“ patarimus neverta kreipti dėmesio. Apie demokratiją bei asmens teises ar laisves greitai bus nedrąsu ir užsiminti, nes jei esi nors šį tą daugiau pasiskaitęs, tačiau tolokai nuo “lovio“ – tu, žmogau, jau tautos priešas, rusų šnipas, žmogžudysčių užsakovas, teroristas ar net anapusinio pasaulio gyventojas... Ko struktūroms reikės „einamuoju momentu", tuo ir tapsi.

Todėl visiškai suprantama specialiųjų tarnybų ir jai nuolankios žiniasklaidos eskaluojama masinė psichozė dėl vadinamojo Seimo narės Neringos Venckienės pabėgimo. Buvusi teisėja kaltinama vengimu bendradarbiauti su teisėsauga, vykti į apklausas ir duoti parodymus penkerius metus fabrikuotose bylose. Tačiau kas visus tuos metus trukdė tas bylas tirti? Atmintis trumpa? Pamiršote, kad dar turėdama teisėjo neliečiamybę, N. Venckienė savo noru atidavė asmeninį kompiuterį tyrimui, nors galėjo to nedaryti? Ir čia pat iš jos geranoriško bendradarbiavimo su teisėsauga buvo pasityčiota – laikmenų turinys atsidūrė spaudos puslapiuose. Tada jokia prokurorė Ninočka neprotestavo, kad bylos medžiaga buvo paviešinta. Niekas net nesiaiškino, kas tai padarė, tuo labiau - KODĖL? 

Manau, būtent nuo šio momento prasidėjo Garliavos pedofilijos bylos žlugdymas. N. Venckienę svarstė ir smerkė visokie profesiniai „etikmat“ dariniai, apie jokių tarnybinių nusižengimų nepadariusią, niekuo netinkamu nepagarsėjusią sąžiningą teisėją viešojoje erdvėje imta formuoti neigiama nuomonė. Elementarus kriminalinis nusikaltimas – pedofilijos byla – apaugo antraeiliais gandais gandeliais, svarstymas, tyrimais, retkarčiais tuos pramanus sustiprinant beprasmėmis mirtimis... Kol pagaliau išlindo Pilypas iš kanapių – slaptasis liudytojas - ir ėmė sklandžiai suokti, kad jis vienas žinojo daugiau už visas Lietuvos specialiąsias tarnybas, besiklausiusias a. a. Drąsiaus Kedžio, taip pat ir jo šeimos narių ar draugų telefoninių pokalbių ir t. t. ir pan. Lengva kurti legendas, praėjus keleriems metams nuo skaudžių įvykių pradžios, kai apie tuos įvykius tiek spaudoje rašyta, kai išleistos net keturios knygos... Už to makabriško scenarijaus, kupino neįmanomų ir absurdiškų sutapimų, gali nujausti veiksmą valdančią ranką. Tarsi per tą laiką, kol Lietuva prigulusi prie Garliavos pedofilijos bylos dalijosi į „UŽ“ ir „PRIEŠ“, kažkas, gal ir specialiosios tarnybos, būtų tyliai gludinusios gretutines šios bylos atšakas – formavo neva D. Kedžio bendrininkų gaują iš pusaklio Raimundo Ivanausko ir jo gyvenimo draugės, užtempė Kauno teisėjo posūnio žūtį ant tos pačios bylos kurpaliaus ir galiausiai atakavo neliečiamybės statusą turinčios teisėjos N. Venckienės gyvenamąsias valdas bei išplėšė pagrindinę bylos nukentėjusiąją iš jos gimtosios aplinkos... Po šios akcijos atsirado naujų štrichų „nusikaltėlės“ Neringos portretui. Neva prilupo čempioną imtynininką, apkandžiojo supermamą Laimutę... Be to, gal 35 privačioje Kedžių valdoje stovėjusiems, apluptiems, areštuotiems mergaitės gynėjams gresia iki ketverių metų nelaisvės už... pasipriešinimą (LR himnu bei Trispalve) teisėtvarkininkams ir raudonosios „kaldrytės“ ordino antstolei.

Pribrendo laikas „bylą žudikę“ baigti taip, kaip beveik penkerius metus ruoštasi – esą jokio vaiko seksualinio išnaudojimo nė būti nebuvo. Esą lavonai „nebūtosios pedofilijos“ istorijoje dygo (nauja, šiųmetė versija) dėl meilės reikalų... Įtikėjus tokiais kliedesiais, beliktų tik suformuoti meilės trikampį, nes a. a. Violeta Naruševičienė telefoniniame pokalbyje su seserimi lyg ir pasisakė, kad pažinojo nušautąjį teisėją... Viešpatie, iki kokio folkloro galima nusipaistyti, kai bylos trupiniai sąmoningai nutekinami žiniasklaidai, o teisėjais bei prokurorais tampame visi, nes tie, kuriems mokesčių mokėtojai moka algas, netyčia arba labai sąmoningai nesiaiškina šių nusikaltimų. 
Tik visiškai nesuprantama psichozė, šiuo metu sukelta dėl N. Venckienės buvimo vietos. Jei yra pakankamai įrodymų, o ne antraeilių skiedalų ar jausmingų įsitikinimų, kad buvusi teisėja kalta dėl visų jai spaudoje ir TV laidose beveik tiesiogiai inkriminuojamų nusikaltimų, tai kokia problema – skelbkite paiešką, teiskite už akių ir parsigabenkite namo. Jau visai idiotiškai skamba kaltinimai, esą N. Venckienė slapstosi nuo teisingumo ir stabdo bylų tyrimą. Beje, ji puikiai išmano įstatymus ir gali atsisakyti liudyti, tad ar ji bus Lietuvoje, ar šildysis zelandijose, surinkti tikrus įrodymus reikės patiems tyrėjams. O tai padaryti tiek metų netirtoje ir suveltoje byloje vargu ar įmanoma. Todėl ir gimsta visokios legendos. Jos yra labai įtikinamos, ir galima nujausti, kad kūrėjai – asai: VSD, prokuratūra (ko vertas vien renginys, pramintas drebančių rankų spaudos konferencija), Teismų taryba, 80 LR Seimo narių, pakabintoji žiniasklaida... Moterį, motiną, visas įmanomas kovos su neteisybe priemones Lietuvoje išbandžiusią N. Venckienę galima suprasti. Jos šeimos teisininkai, matyt, yra gerai informuoti, kaip su suimtaisiais elgiamasi areštinėse. Didžiosios teroristės ir kitų mažiau garsių sulaikytųjų patirtys – iškalbingos. Izoliuotas nuo visuomenės niekam nepasiskųsi ir smurto, panaudoto prieš tave, neįrodysi, nes sulaikymo įstaigose lieki vienas akis į akį su tais, kurie apsvaigę nuo savo galios ir nebaudžiamumo.

Taigi, verta nacionalinės pedofilijos bylos nagrinėjimą perkelti į tarptautinius vandenis. Tuo labiau kad išankstinių nuomonių apie N. Venckienę formavimo atvejų viešojoje erdvėje – apstu. Pradedant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku Gintaru Kryževičiumi, kuris tuometę savo kolegę viešai išvadino „pūliniu“. Nesulauks objektyvių teismo sprendimų ši moteris savojoje šalyje. Lietuvoje nusigyvenome taip, kad net Tautos atstovybės nariai išvejami iš Tėvynės. O tai labai baisus precedentas, užčiaupiantis burną ne vienam piliečiui - “Jei net teisininkus ir Seimo narius taip taršo, tai kas bus su manimi, jeigu bandysiu pakelti galvą?..“ Formuojame vergų visuomenę, ponai prisiekusieji Lietuvos Respublikai?

Pasidairykime, kas vyksta Lietuvoje, kol mes – vieni ramiai, antri labai jautriai, o treti besigardžiuodami – stebime Kedžių, Venckų ir šias šeimas užjaučiančių žmonių tragedijas.

Praskolinta Lietuva... Su konstituciniu suverenu - TAUTA – neaptarti „investiciniai“ projektai... Visuotinę žmogaus teisių DEKLARACIJĄ pažeidžiančių Konvencijų ratifikavimas... Policinės valstybės pamatų tvirtinimas...

Artėja 25-asis Sąjūdžio jubiliejus. Drąsūs, ryžtingi, teisingi, neabejingi buvome 1988-aisiais. Nesinori tikėti, kad šiemet grįžome į beviltišką stagnaciją ir valdžios savivalę, kurią buvome palikę dvidešimtojo amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. O gal ir dar anksčiau...

P. S. Vieni neetatiniai Garliavos pedofilijos bylos tyrėjai mano, kad Seimo narė pabėgo. Kiti įsitikinę, kad Lietuvoje gyventi nebeįmanoma net Tautos atstovams, jie išgujami iš šalies. Šių eilučių autorė tikisi, kad N. Venckienė ir jos sūnus tiesiog pasiekė norimą kelionės tikslą ir jokioms piktavališkoms struktūroms nepavyko jos sunaikinti...