Nebūtin išėjo poetas Vytautas Petras Bložė

Paskutiniąją 2016-ųjų dieną nebūtin išėjo žinomas Lietuvos poetas, dainų tekstų autorius, vertėjas Vytautas Petras Bložė (gim. 1930 m. vasario 9 d. Baisogala - m. 2016 m. gruodžio 31 d.).

V. P. Bložė mokėsi Kėdainių, Šeduvos gimnazijose. Dėl tėvų tremties į Sibirą mokslus nutraukė. Dirbo montuotoju, buhalteriu. 1949 m. Kaune išlaikė egzaminus. Vilniaus pedagoginiame universitete studijavo rusų filologiją. Dirbo Valstybinėje meninės literatūros spaustuvėje (dab. „Vaga“). 1966–1971 m. jo kūryba nebuvo spausdinama. 1975 m. persikėlė į Švendubrę prie Druskininkų, po žmonos mirties – į Kauną.

Apie V. Bložę dokumentinį filmą „Švendubrės šamanas“ sukūrė Vytautas V. Landsbergis.

Ankstyvuosiuose lyriniuose eilėraščiuose, sukurtuose šeštajame dešimtmetyje Naktigonio slapyvardžiu, (išspausdinti knygoje „Sename dvarely“ 1994 m.) atsispindi pokario tragizmas. Rinkiniuose „Septyni šienpjoviai“, „Nesudegantys miestai“ ryškus posūkis į avangardizmą. Jo poezijoje pasaulis suvokiamas kaip įvairialypė vienovė, derinami skirtingi stiliai, gausu alogiškų asociacijų, netikėtų žodžių ir prasmių sandūrų, ryški poezijos ir prozos sintezė. Poemoje „Miko Kėdainiškio laiškai sau pačiam…“ montažo principu jungiami perkurti mitų ir folkloro motyvai, įterpta istorinių veikalų citatų. Lyrinių poemų rinkinyje „Noktiurnai“, poemoje „Ruduo“ praeitis ir dabartis susipina į vientisą pasakojimą. Poezijos rinkinys „Visai ne apie tai“ pasižymi rytietišku minimalizmu. Kūrybai būdinga epiškumo ir lyriškumo dermė, etinis patosas, tautinė savimonė. Jo eilėraščių išversta į rusų, ukrainiečių, latvių, lenkų, anglų ir kt. kalbas. Parašė dainų tekstų (rinkinys „Dainos“).

Bibliografija

    Septyni šienpjoviai, 1961 m.

    Nesudegantys miestai, 1964 m.

    Iš tylinčios žemės, 1966 m.

    Žemės gėlės, 1971 m.

    Poezija, 1974 m.

    Dainos, 1976 m.

    Polifonijos, 1981 m.

    Sena laužavietė, 1982 m.

    Žmonės, 1984 m.

    Miko Kėdainiškio laiškai sau pačiam ir kiti nežinomi rankraščiai, rasti senų griūvančių namų pastogėje, 1986 m.

    Noktiurnai, 1990 m.

    Sename dvarely, 1994 m.

    Ruduo, 1996 m.

    Visai ne apie tai, 1998 m.

    Tuštuma, 2001 m.

    Prieš išskrendant man ir tau, 2003 m.

Vertimai

    Viljamas Šekspyras. Venecijos pirklys

    Frydrichas Šileris. Marija Stiuart

    Michailas Lermontovas. Mcyri, Maskaradas

    Andrejis Pumpuras. Lačplėsis (su D. Lukšiu)

    Heinrichas Heinė. Eilėraščiai

    Lesia Ukrainka. Eilėraščiai

    Nikolajus Nekrasovas. Eilėraščiai

    Nazimas Hikmetas. Eilėraščiai

    Konstantinas Kavafis. Dionizo eisena

Įvertinimas

    1991 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija

    2000 m. Gedimino 4 laipsnio ordinas

    2004 m. Literatūrinė „Varpų“ premija

Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, V. P. Bložė sukūrė ypatingą poezijos pasaulį, kuriame buvo svarbūs ir istoriniai motyvai, ir kovojančios bei laiminčios lietuvių tautos savastis. Poeto kūryba, žodžio meistrystė buvo ir bus įkvėpimo šaltinis daugeliui kartų, kaip ir rašytojo gyvenimas, liudijęs nesibaigiančią kūrybinės ir dvasinės harmonijos paiešką.

V. P. Bložė nepriklausomoje Lietuvoje buvo vienas pirmųjų apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija, taip pat garbingomis literatūrinėmis premijomis, 2000 m. jam buvo įteiktas LDK Gedimino ordino Karininko kryžius.

Šaltiniai: vikipedija.lt, lrp.lt