Tikrai aktualija. Neringa Venckienė yra sugrąžinta į Lietuvą. Labai daug kartų skaityta, tai kas parašyta, kad N.Venckienė yra kaltinama 39 nusikaltimais, vos ne pasaulinio lygio nusikaltėlė. Ir iš tikro kai kurios pasaulio informacijos priemonės jau tikrai apie tai rašo, stebi situaciją. Stebės ir toliau.
Daug yra nusivylusių JAV teismų sistema, nes neapsaugojo Neringos Venckienės nuo ekstradicijos į Lietuvą. Taip, manau, kad JAV teismų sistema negalėjo priimti sprendimo vertinant N.Venckienės gynimosi įrodymus, nes pagal ekstradicijos sutartį ne JAV teismai priima sprendimą, o JAV Valstybės departamentas, o ten teisingumo klausimas yra nesprendžiamas, o tik ekstradicijos klausimas pagal ekstradicijos sutartį.
Teko skaityti JAV teismo sprendimą, kuriame pradžioje buvo pabrėžiama, kad Lietuvos Respublika yra teisinė demokratinė valstybė ir todėl jos teismai gali priimti teisingą sprendimą. O tai ir yra fundamentali, pagrindinė JAV teismų klaida apie tai, kad Lietuva yra teisinė demokratinė valstybė. Lietuva nėra teisinė demokratinė valstybė, kadangi Lietuvoje iš Lietuvos piliečių yra pilnai atimta jų konstitucinė teisė rinkti savo valdžią, t.y. Seimą ir Savivaldybių tarybas pagal Konstitucijoje įtvirtintą lygią ir tiesioginę rinkimų teisę. Taigi JAV gal dėl nežinojimo ar dėl politinių priežasčių vis dar neteisingai laiko Lietuvą teisinę demokratine respublika. Visų 7 Seimų sudėtys yra antikonstitucinės, nes jie „išrinkti“ pagal 1992-07-09 antikonstitucinį Seimo rinkimų įstatymą, kuriame fundamentaliai yra paneigta konstitucinė lygių ir tiesioginių rinkimų teisė ir yra įgyvendinta NELYGIŲ ir NETIESIOGINIŲ rinkimų teisė, kurią galima vadinti okupantų teise, čekistine teise, penktos kolonos teise na ir t.t. Tai nieko bendro neturi nei su civilizuota Konstitucijoje įtvirtinta civilizuota teise.
Visa tai yra svarbu suprasti į kokią neteisinę, nedemokratinę valstybę JAV Valstybės departamentas leido vykdyti Neringos Venckienės ekstradiciją. Tai yra ypatingo svarbumo aplinkybė. O kaip turime suprasti, kad nustatant teisingumą, teisėtumą aplinkybės turi pačią svarbiausią, lemiamą reikšmę. Nusikalstamas teisingumas yra tada, kai praleidžiamos, nevertinamos pačios svarbiausios, esminės aplinkybės. Taigi nagrinėjant N.Venckienės bylą, jos kaltumą, nekaltumą šį aplinkybė yra ypatingai svarbi, nepraleistina, nes tai parodo, kad N.Venckienę gali teisti NETEISĖTOS valdžios neteisėti teismai. Kaip žinia, iš neteisės teisė neatsiranda.
Darau fundamentalią išvadą: Neringa Venckienė sugrąžinta į neteisinę, nedemokratinę valstybę.
O visgi matome labai įdomią situaciją. Nors ekstradicijos procesas JAV yra JAV Valstybės departamento kompetencijoje, tačiau šiame procese dalyvavo ir JAV teismai, ir net JAV buvo tam tikras JAV Kongreso, Atstovų rūmų dėmesys, JAV Helsinkio komiteto dėmesys ir be abejo JAV spaudos dėmesys. Taigi taip nebuvo, kad JAV jau visiškai atsainiai žiūrėjo į tą ekstradicijos bylą ir pagal išgales kai ką padarė. O padarė labai nemažai.... iš 39 kaltinimų liko tik 4 ir tie patys susiję tik su 2012-05-17 dienos šturmu neteisėtu būdu pagrobiant Deimantę Kedytę panaudojant grubią, banditišką jėgą, kai teismas jokios jėgos panaudojimo neleido. Taigi pagrobėjai nevykdė teismo sprendimo, įvykdė nusikaltimą.
Tai jeigu reiktų aprašyti, išanalizuoti visus 39 kaltinimus, tai ko gero net nežinau kas atsitiktų. Tačiau tuos keturis kaltinimus tikrai galima apžvelgti pašalinio stebėtojo akimis. Paaiškinu, kodėl save įvardinu pašaliniu stebėtoju, nes niekada nepažinojau nei Kedžių, nei Venckų šeimų, niekada nebuvau Klonio gatvėje, niekada nebendravau su Deimante Kedyte, nors rašant straipsnį [1] ji pas mane buvo atkeliavusi sapne. Mistika. Šiame straipsnyje [1] konkrečiu pavyzdžiu parodyta Lietuvos valdžios isterija, manau, suformuota ne tiesos, o viešųjų propagandų būdu. Vienu iš tokių propagandos pavyzdžių yra ir 2019-11-07 Audriaus Užkalnio straipsnis „Užkalnis. Didžiausias Venckienės nusikaltimas, dėl kurio ji nebus teisiama“ [2], kuriame jis rašo: „Didžiausias Neringos Venckienės nusikaltimas yra tas, kurio nėra kodeksuose: būdama teisėja ir teisininke, taigi, būdama galios pozicijoje, ji savo žinias panaudojo piktam: sėdama, laistydama ir augindama teisinį nihilizmą, ragindama savo pavyzdžiu priešintis teisėsaugai ir nepaisyti teismo sprendimų. Andrius Užkalnis“.
Tuo tarpu pašalinio stebėtojo akimis situacija atrodo visiškai kitaip. Neringa Venckienė būdama Kauno apygardos teismo teisėja, jos vyras Aidas Venckus taip pat būdamas teisininku tikrai, man atrodo, kad manė, kad gali teisinėmis priemonėmis apginti Deimantę Kedytę nuo jos skriaudėjų ir pagal savo galimybes padėjo savo broliui Drąsiui Kedžiui apginti savo dukrą Deimantę. Šventas reikalas. Tam jie buvo surašę apie 200 teisinių dokumentų, kad teisinėmis priemonėmis apgintų Deimantę. Valdžia vilkino, kaltino nekaltus, žudymų buvo nemažai. Taigi kaltinti N.Venckienę teisiniu nihilizmu gali tik nedoras neišmanėlis. Teismo sprendimo nevykdė pati Deimantės mama Laimutė Stankūnaitė, Vaiko teisių apsaugos profesionalai – NENAUDOTI JĖGOS. N.Venckienė, kaip oficiali Deimantės globėjo, privalėjo ir darė viską, kad apginti Deimantę, vykdė šventai savo pareigas ir daroma už tai kalta.
JE LR Prezidentas Gitanas Nausėda, per rinkimus žadėjo Valstybėje atkurti teisingumą, o praktiškai kai tai jau reikia vykdyti, tai lieka nuošalyje.... nesikiša, kai teisingumas buvo ir yra naikinamas. Apie tai 2019-11-07 Dalios Plikūnės straipsnyje „Nausėdos pažadas dėl Venckienės istorijos: laikysiuosi objektyviai nuošalyje“ [3].
Cituoju straipsnį [3]: „Galbūt daugelis žmonių dabar šiek tiek griaužiasi dėl savo praeities veiksmų šitoje visoje istorijoje, aš asmeniškai niekaip nedalyvavau šitoje istorijoje. Aš nepalaikiau nei vienos nei kitos pusės, o dabar savo atsakymą turi pasakyti teisininkai. Kuo daugiau kišimės ir ne duok dieve ir politikai mėgins savo trigrašį įkišti tuo mes labiau pakenksime teisiniam šitos bylos nagrinėjimo keliui, ir galimas dalykas net diskredituosime teisinę sistemą. Todėl aš laikysiuosi objektyviai, nuošalyje, kadangi tai yra teisinis klausimas, kurį turi išspręsti mūsų teismai, ir atsakyti į klausimus, ar buvo nusikaltimai. Jeigu jie buvo, turi būti ir atitinkami sprendimai“, – kalbėjo žurnalistams G. Nausėda su vizitu lankydamasis Italijoje.“
G.Nausėda teigdamas, kad „nepalaiko nei vienos nei kitos pusės“ kartu išsako nuomonę, kad nebus teisingumo pusėje. Teisinė sistema mažiausiai šioje rezonansinėje byloje jau yra subankrutavusi, tai tokiu atveju būti nuošalyje yra nusikaltimas.
Tačiau tai, kad JE Prezidentas G.Nausėda „nepalaiko nei vienos nei kitos pusės“ faktiškai neatitinka tikrovės, nes prie Prezidentūros tauriausi Lietuvos žmonės jau 89 kartus yra paklausę „Ar dar gyva Deimantė?“ ir ne tik jokio atsakymo negavo, tačiau net neišėjo su Lietuvos žmonėmis pasikalbėti, pasidomėti jų problemomis, duoti atsakymą. Juk su vaikučiais tai mėgsta fotografuotis, tai ir su Deimante galėtų? Jeigu negali, tai gal žino, kad valdantysis klanas ją sunaikino? [4]. Tai kaip čia su tuo teisingumu ir buvimu nuošalėje?
Yra svarbi ir Seimo valdančiosios daugumos lyderio Ramūno Karbauskio nuomonė išsakyta 2019-11-07 Jadvygos Bieliavskos straipsnyje „Karbauskis apie Venckienės ektradiciją: tikiuosi, kad visuomenė gaus atsakymus į visus klausimus“ [5]. Cituoju R.Karbauskio poziciją [5] : „Kuo mažiau politikai kišis į tą procesą, tuo geriau bus pačiam procesui. Tai ne mūsų reikalas, tai – teisėsaugos reikalas“, - ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.
Jis tikisi, kad proceso metu visuomenė gaus visus atsakymus.
„Šiuo atveju šnekame apie teisinį procesą. Ir aš tikiuosi, kad to proceso metu visuomenė gaus atsakymus į visus klausimus, į kuriuos per tą ilgą laiką nėra atsakymo“, – sakė R. Karbauskis.
Tai klasikinis atsikalbinėjimas ir siekimas uždengti savo klaidas. Teisėsaugos ir teisėtvarkos būklė Lietuvoje yra pirmaeilis Lietuvos politikų reikalas. Be teisingumo nėra Valstybės, tik plėšikų gauja. Būtent Ramūnas Karbauskis priėmė buvusį geneoralinį policijos komisarą Saulių Skvernelį į savo sąrašą ir pastatė jį pirmuoju sąraše. Taip vieną iš 2012-05-17 Deimantės banditiško pagrobimo organizatorių Saulių Skvernelį įtraukė į politiką ir net padarė LR Ministru pirmininku. O dabar matome, kad ir 2012-05-17 Deimantės banditiško pagrobimo instruktorių Renatą Požėlą padarė ir LR generaliniu policijos komisaru. Taigi visiškai aiškiai matoma Valstybės ir politikų pozicija. Atsitiktinumu to pavadinti negalima. Valdžia keršys N.Venckienei.
Be to yra puikiai žinoma ir atsimenama N.Venckienės apkaltos procedūra, kai Seimo nariai priėmė sprendimą pagal 12 sek. jiems parodyta video įrašą iš Deimantės pagrobimo procedūros. Taip praleidžiant pačias svarbiausias aplinkybes Seime buvo sunaikintas teisingumas. Aplinkybių ignoravimas sprendžiant teisingumo klausimą yra fundamentalus nusikaltimas, teisės principų esminis pažeidimas. Ir tai yra valdžios politika N.Venckienės klausimu. Tačiau pats nežmoniškiausias nusikaltimas yra tas, kad Seimas, kaip ir prezidentai, net 89 paklausus, net 2018-01-13 Laisvės premijos laureatei N.F.Sadūnaitei paklausus iš pačios aukščiausios Valstybės tribūnos, Seimo tribūnos „Ar dar gyva Deimantė?“ iki šiol nėra jokio atsakymo. Tokia yra valdžkios POLITIKA. Todėl atverta Ramūno Karbauskio burna eilinį kartą ištransliavo MELĄ, propagandą. Gal ir nebe reikalo „opozicionierius“ Gabrielius Landsbergis tokią Valstybės įstaigą sulygino su kiaulių gardu [6].
Ir ko gi čia tikėtis iš Lietuvos politikų? Galima tikėtis, kad jie „nusiplaus“ nuo teisingumo atkūrimo tam, kad galiotų NETEISINGUMAS. Tačiau net du JAV Kongreso, Atstovų rūmų nariai rūpinosi, stengėsi atkurti teisingumą dėl Neringos Venckienės, kad jai leistų gintis JAV teismuose iš esmės. „Nenusiplovė“ nuo teisingumo atkūrimo klausimo. Tačiau „įkaitusi“ JAV Kongrese ir ypač Atstovų rūmuose situacija neįgalino N.Venckienės klausimo spręsti, nes dabar yra visai kiti prioritetai. O dabar gal jau ir per vėlu?
Pakalbėkime kas gi laukia Neringos Venckienės Lietuvoje, taip vadinamoje „teisinėje“ valstybėje.
Straipsnyje [7] rašoma, kad „Prokuratūra ketina pateikti įtarimus N. Venckienei dėl keturių įtariamų nusikaltimų – sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei, smūgio policijos pareigūnui, teismo sprendimo nevykdymo ir trukdymo antstoliui.“
Aptarkime šiuos planuojamus pateikti įtarimus ir galimybes gintis.
Viešai žinoma, kad 2012-05-17 Deimantės pagrobimo metu Renato Požėlos instruktuoti policininkai – banditai nusuko privačias video kameras tam, kad besiginanti pusė neturėtų objektyvios informacijos ir negalėtų gintis, nes mat R.Požėla jiems pažadėjo, kad dėl visko jie bus išteisinti. Tai yra R.Požėlos instruktuoti banditai policijos uniformomis įvykdė konstitucinį nusikaltimą – pažeidė kitos pusės teisę gintis nuo vykdomų nusikaltimų, kad kaltinamoji pusė neturėtų objektyvių įrodymų. Tai tokiu policijos generaliniu komisaru Vyriausybė paskyrė Renatą Požėlą. Tokia yra politika. Tai kai nėra objektyvios informacijos, tuomet pašaliniam stebėtojui yra galimos visos interpretacijos.
Pabandykime pasamprotauti apie tą „sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei“ kaltinimą. Tai situacija yra tokią. Laimutė Stankūnaitė su gausia policijos apsauga įsiveržė į Neringos Venckienės namus tarkim „pasiimti“ savo dukros. Tačiau tą darbą pagal įstatymą privalėjo atlikti Vaikų teisių apsaugos specialistė ir perduoti Deimantę mamai. Tai kokios priežastys lėmė, kad atsirado galimybė N.Venckienei suduoti į veidą L.Stankūnaitei? Ką veikė policininkai? Gal tik kameras nusukinėjo, kad nebūtų jų nusikaltimo įrodymų? Taigi vienareikšmiai akivaizdu, kad policija neatliko savo darbo, neapsaugojo L.Stankūnaitės, kuriai visiškai nebuvo reikalo prisiartinti prie N.Venckienės. Juk visiškai aišku buvo ir taip, kad jos buvo antagonistiniuose santykiuose. Taigi bandymas kaltinti N.Venckienę, kuri gynė savo dukterėčia dėl „sudavimo į veidą“ yra vienareikšmiai kalta policija ir pati L.Stankūnaitė, nes ponia L.Stankūnaitė buvo įsiveržėlė į N.Venskienės namus, o ne atvirkščiai. Užpuolikas turi būti tramdomas visomis prieinamomis priemonėmis, gintis yra konstitucinė teisė ir pareiga. Užpuolikas visada turi būti kaltas.
Dar juokingesnis kaltinimas dėl „smūgio policijos pareigūnui“, kuris pasirodo buvo pasaulio kažkokių ten imtynių vicečempionas, tas pats kuris užlaužė N.Venckienės rankas, o toji su užlaužtomis rankomis smogė L.Stankūnaitei į veidą.
Tai čia belieka prisiminti įvykius Maskvoje, kai jaunuolis sau prie Metro stotelės stovi ir maigo telefono klavišus. Tai keturi policininkai puola jį, o tas iš netikėtumo pasipurto ir taip vienas policinininkas būk tai susižaloja petį. Tai tuomet jaunuoliui iškeliama byla ir nubaudžiamas trejiems metams. Pasirodo, kad kai tave netikėtai užpuola, tai nė pasipurtyti negali, nes policininkas gali susižaloti. Tačiau visuomenei įsikišus net Maskvos čekistai, visokie teismai atlyžo ir jaunuolis buvo išleistas į laisvę.
Tai kai tas gėdingasis nusikaltėlis, pasaulio vicečempionas, puolė N.Venckienę, trapią moterį, tai pasirodo, kad jis toks stiprus, kad pajudėjus N.Venckienei gavo sveikatos sutrikimą. Tai gal jis tik feikinis vicečempionas, gal per daug nusipenėjęs? Normalus žmogus nebūtų net to pastebėjęs, juk toks darbas, ir pats turi būti atsargus. Tai kaltinti dėl to N.Venckienę reiškia sekti Maskvos čekistų pėdomis, pačiomis gėdingiausiomis pėdomis. Tai kaip galima netikėti, kad Lietuvą valdo ČEKISTAI?
Dar idiotiškai atrodo kaltinimas „teismo sprendimo nevykdymo“, kai teismas niekaip tiesiogiai nėra įpareigojęs N.Venckienę tą sprendimą vykdyti, nes teismo sprendimą privalėjo vykdyti Vaikų teisių apsauga, įtikinti Deimantę, kad ji eitų savo laisva valia pas savo mamą, kurią ji kaltina labai baisiais dalykais. Tai pasirodo, kad vietoj kaltinimo Vaikų teisių apsaugai yra kaltinama N.Venckienė, kurios įstatyminė, kaip oficialios globėjos, pareiga yra ginti Deimantę, o ne “išstumti” ten, kuri ji buvo skriaudžiama. Tai Deimantė labai aiškiai ir išsakė 2012-03-23 bandyme ją pagrobti, tiek akivaizdžiausiai matėme viešuose 2012-05-17 pagrobimo video. Pasirodo, kad Vaikų teisių apsauga ne savo darbo įvykdymu rūpinosi, o kaip užmesti apnuodytą chemikalais kaldrytę, kaip apsaugoti savo rankas guminėmis pirštinėmis, kad pačioms neapsinuodyti. Kitaip tariant vykdė cheminę ataką, kaip kokioje Sirijoje, prieš nekaltą nuskriaustą mergaitę. Tikrai nužmogėję padarai. O mergaitė tik atsisėdus L.Stankūnaitei ant kelių ir klausia: „Kodėl pas mane aštuonios rankytės?“. Štai kuo rūpinosi banditai, vaikų teisių apsauga? Ar pavyko Deimantę išgelbėti nuo tų nuodų yra neaišku ir šiandien, nes niekas iš valdžios neatsako „Ar dar gyva Deimantė?“
Dėl „trukdymo antstoliui“. Tai vieša filmuota medžiaga rodo, kad N.Venckienė prašo aplink ją esančių žmonių, kad atidarytų duris, nes ją pačią laiko apkabinusi Deimantė. Tai kaip tam antstoliui trukdė? Gal ten kiti kalti? Tačiau kaltina nekaltą. Banditams tai natūralu.
Išvada: Neteisinėje, nedemokratinėje valstybėje, kur atimta objektyvi teisė gintis pašalinant galimybę turėti objektyvius įrodymus nusukant kameras, yra neįmanoma pasiekti teisingo sprendimo. Nusikaltėliai teis teisiąją. N.Venckienė kalta daroma dėl to kad gynė savo dukterėčią nuo jos, kaip pagrindinės liudytojos, sunaikinimo. Bet koks teisingas N.Venckienės teismas turi prasidėti nuo Deimantės atvesdinimo į teismą ir apklausus gyvai. Tai nebuvo padaryta ir sprendžiant pedofilijos bylą.
Pašaliniais stebėtojais tapo Seimo nariai, R.Karbauskis, JE Prezidentas Konstitucijos garantas Gitanas Nausėda. Ar ne gėda pons Nausėda?
Literatūra:
1, 2018-04-09 straipsnis „Švietimo ir mokslo min-ISTERIJA“
2. 2019-11-07 Audriaus Užkalnio straipsnis „Didžiausias Venckienės nusikaltimas, dėl kurio ji nebus teisiama“
3. 2019-11-07 Dalios Plikūnės straispnis „Nausėdos pažadas dėl Venckienės istorijos: laikysiuosi objektyviai nuošalyje“
4. 2018-03-26 straipsnis „Seimo smarvėms“
5. 2019-11-07 Jadvygos Bieliavskos straipsnis „Karbauskis apie Venckienės ektradiciją: tikiuosi, kad visuomenė gaus atsakymus į visus klausimus“
6. 2019-10-31 straipsnis „Gabrielius Landsbergis kiaulių garde, ką jis ten veikia?“
7. 2019-11-07 Sauliaus Jakučionio, Austėjos Masiokaitės-Liubinienės, BNS straipsnis „Kas laukia į Lietuvą grąžintos Venckienės: prokuratūra ėmėsi bylos, skubiai planuoja apklausą“
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
