Nesusipratimas – Petronienės lyderiaujama VRK bijo viešumo

2024 m. rugsėjo 27 d. vyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro dr. Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Kodėl VRK bijo viešumo?“.

Spaudos konferencijoje dalyvauti kviečiama LR VRK lyderė Lina Petronienė.

Vienbalsiai priimtu 2024-09-26 sprendimu Nr.Sp-252 VRK nutarė, kad Zigmas Vaišvila, pasinaudodamas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro statusu, kuriam, anot VRK, suteikiama privilegija rengti spaudos konferencijas naudojantis valstybės biudžeto lėšomis, spaudos konferencijose skleidė Eduardo Vaitkaus ir Lietuvos liaudies partijos politinę reklamą. VRK savo iniciatyva pusmetį tyrė šias spaudos konferencijas ir nutarė, kad jose nebuvo užtikrintas rinkimų kandidatų lygiateisiškumas, nes Z. Vaišvila į jas „formaliai“ kvietė visus kandidatus. Į Z. Vaišvilos klausimą, kaip galima visus pakviesti ne „formaliai“, VRK atsakymo nesugalvojo. Matyt, reikėjo neformaliai, t. y. neskaidriai, kviesti juos.

Kodėl E. Vaitkus ir Lietuvos liaudies partija paskelbti kaltais dėl to, kad kiti kandidatai neatvykdavo į spaudos konferencijas, VRK taip pat neatsakė.

Neatsakyta į klausimus ir dėl to, kodėl šis tyrimas vykdytas be jokio skundo, kas yra būtina tyrimui pradėti, kodėl netirtos kitų kandidatų – Seimo narių, Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos ir Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės – spaudos konferencijos, kodėl informacijos pateikimas apie VRK vykdomus rinkimus – tai politinė reklama.

Diskusija buvo įspūdinga, nes VRK ne įrodymais, o spėlionėmis grindė teiginius, kad šioms spaudos konferencijoms išleistos „didelės valstybės lėšos“, kad tuo atveju, jei spaudos konferencijose būtų dalyvavę kiti dalyviai, Z. Vaišvila jų atžvilgiu būtų pasisakęs labai neigiamai.

VRK savo sprendimą grindė spėlionėmis ir net VRK nario Maksimo Reznikovo aiškiaregystėmis.

Tad šį klausimą aiškinsimės teisme.

Neišgirdome ir jokio protingo, sąžiningo paaiškinimo dėl šio VRK sprendimo, išskyrus politinį užsakymą ar VRK kerštą. Mat ištirtose 27 Z. Vaišvilos spaudos konferencijose dauguma jų buvo skirta aktualiausioms valstybės problemoms ir VRK veiklai bei pažeidimams rinkimų metu nušviesti. Neatsikirsta į Z. Vaišvilos argumentą, kad VRK negali vertinti spaudos konferencijų, kuriose nušviesta ir kritikuota pačios VRK veikla, nes universalus teisės principas nustato, kad niekas negali būti teisėju savo byloje. Tyla, anot tautos išminties, reiškia sutikimą su šiuo argumentu.

VRK pažeidė ir Lietuvos Konstitucijos 33 straipsnį, užtikrinantį piliečiams teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, draudžiantį persekioti už kritiką.

Tačiau liūdniausia yra tai, kad VRK visiškai ignoruoja Rinkimų kodeksą ir jame įtvirtintas stebėtojų teises. Ir šiame posėdyje VRK atsisakė svarstyti beveik prieš mėnesį pateiktus Seimo rinkimų stebėtojų Gedimino Ustinavičiaus ir Zigmo Vaišvilos prašymus dėl informacijos apie Seimo rinkimus pateikimo, balsavimo biuletenių gamybą ir užsienyje pradėtą balsavimą paštu, dar tebevykstant teisminiams ginčams dėl to, kas kandidatas, kas ne.

Šiuo sprendimu VRK kreipėsi į Seimo valdybą ir kanceliariją, kad reglamentuotų spaudos konferencijas Seime. Savotiška cenzūros forma.

Deja, ir ši Seimo valdyba yra šališka – š.m. spalio 8 d. Regionų administracinis teismas skelbs sprendimą byloje prieš Seimo kanceliariją ir Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen dėl 15 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų nepriėmimo, nes Seimo pirmininkė nepriima šių signatarų, ignoruoja jų prašymą dėl Seimo laikinosios komisijos sudarymo dėl dingusių svarbių valstybės atkūrimo ir apgynimo dokumentų aplinkybių ištyrimo. Seimas tai ignoruoja, nors viešo intereso gynimą atlikusi prokuratūra patvirtino signatarų nurodytų dokumentų dingimą ir nurodė Seimui imtis priemonių, kad šie dokumentai būtų grąžinti valstybei.

Zigmas Vaišvila