Krizė. Išsaugokime valstybę(45)

Greitai atsiskleidė, ko verta Lietuvos ir Europos Sąjungos valdžia, jų kompetencija, moralinis veidas ir supratimas apie teisę. Pamatėme, kokį žmogų auklėjame ir kokią visuomenę kuriame išganytuose Vakaruose. Prasidėjo krizė.

Kaip elgtis mums, Lietuvos piliečiams? Kaip išsaugoti mūsų valstybę? Krizė padėjo suprasti, ką reiškia turėti savo Tėvynę ir kad kiti vargu ar mumis rūpinsis. Pabandykime nuosekliai pasiaiškinti.

1. Lietuvoje ekstremalių situacijų valdymą reglamentuoja Civilinės saugos įstatymas.(CSĮ). CSĮ 2 str. 8 dalis nustato, kad Ekstremalių situacijų komisija koordinuoja ekstremalių situacijų prevenciją, valdymą, likvidavimą ir padarinių šalinimą; 11 dalis nustato, kad tai vykdo Ekstremalių situacijų operacijų centras, skiriamas jo vadovas.

CSĮ 27 str. 1 dalis reglamentuoja Ekstremalių situacijų valdymą, vykdomą savivaldybių ir valstybės lygiuose, 4 dalis nustato, kad gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliai situacijai, šaukiama Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (toliau – VESK) , kuriai vadovauja vidaus reikalų ministras (šiuo metu – Rita Tamašiūnienė ), o valstybės operacijų vadovo funkcijas vykdo Ministro Pirmininko paskirtas Vyriausybės narys arba kitos institucijos arba įstaigos vadovas, atsižvelgiant į įvykio, ekstremaliojo įvykio pobūdį.

Nedelsiant šaukiamas valstybės operacijų centras, kuris koordinuoja visą teikiamą pagalbą. 5 dalis nustato, kad aukščiausi yra Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos sprendimai .

2. Š.

m. sausio pradžioje pirmieji koronaviruso atvejai fiksuoti Romoje, o mėnesio pabaigoje – pražiūrėtas protrūkis Šiaurės Italijoje.

Lietuvos ambasados veikia ir Italijoje, ir Kinijoje, kurioje sausio mėnesį buvo šios ligos pikas. Tad mūsų Vyriausybė padėtį žinojo .

2020 sausio 29 d. posėdžiavusi VESK nutarė aktyvuoti Sveikatos apsaugos (SAM), Vidaus reikalų (VRM), Finansų (FM), Užsienio reikalų (URM) ir Susisiekimo (SM) ministerijų Esktremalių situacijų operacijų centrus (ESOC), keistis informacija apie koronaviruso grėsmę, pavedė SAM nustatyti vieną informacijos teikimo visuomenei šaltinį, apibendrinti ir teikti informaciją Vyriausybei, įpareigojo URM informuoti piliečius apie padėtį Kinijoje, teikti jiems pagalbą.

3. Po 2020 sausio 29 d.

VESK posėdžio Lietuvos valdžia ir nedirbantis Seimas mėgavosi atokvėpiu. SAM ministras Aurelijus Veryga „Kakadu“ TV laidoje mus linksmino pakalbėjimais apie sveiką gyvenimą, nors tuo pat metu Info TV laidoje Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof.

dr. Saulius Čaplinskas dalykiškai atsakinėjo į Rimvydo Valatkos klausimus dėl COVID-19.

Tautiečiai kviesti nevykti į Šiaurės Italiją. Apie pasiruošimą krizei informacijos nesigirdėjo.

4. Lietuvos valdžia atsitokėjo, tik Italijai uždarius slidinėjimo centrus. 2020 vasario 24 d. posėdyje VESK nutarė kreiptis į Vyriausybę dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo, valstybės ESOC (VESOC) vadovu skirti Ministrui Pirmininkui (MP) pasiūlė SAM atstovą.

5. MP Sauliui Skverneliui atostogaujant, 2020 vasario 26 d.

Vyriausybės Nutarimu Nr. 152 „paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės .“

Nutarimą pasirašė MP pavaduojantis Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir VR ministrė R. Tamašiūnienė.

VESOC vadovu, matyt, paskirtas tokiu prisistatomas SAM ministras A. Veryga (nepavyko rasti paskelbto MP Potvarkio dėl šio paskyrimo).

VESOC sudėtis neskelbiama. Keista, nes Lietuvos piliečiai privalo žinoti, kas jiems vadovauja valstybės lygio ekstremalios situacijos metu.

Anonimiškumo čia būti negali. Viešinamas tik VESOC vadovas ministras A.

Veryga. O gal VESOC dar nesuformuotas, o yra tik SAM ESOC (kaip ir kitų ministerijų ekstremalių situacijų operacijų centrai) , kurį 2020-01-29 d.

sprendimu aktyvavo R. Tamošiūnienės vadovaujama VESK?

2020 vasario 26 d. posėdyje Vyriausybė nepamiršo ir valstybės išvalstybinimo darbų – sutiko su Ginklų fondo reoraganizacija (faktiškai likvidavimu), jo funkcijas perduodant VRM, specialių ginklų pirkimą – privačioms įmonėms, o apie šiuolaikiško pastato Vilniuje likimą nutylint; taip pat atsisakė kelių pastatų Vilniaus aerouoste.

Pirmąją karantino dieną dar negavusi jokio sprendimo dėl iškėlimo iš pastato Vilniaus centre Lietuvos medicinos biblioteka jau išvežė į makulatūrą visą sunkvežimį krovinio.

6. Pasitvirtinus pirmajam susirgimui koronavirusu Šiauliuose, 2020 vasario 28 d.

VESK posėdyje nutarta įpareigoti institucijas ir savivaldybes per aktyvuotus ESOC veikti pagal pavirtintus planus (ko verti šie planai parodo 2019-07-01 d. patvirtintas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM 2020-2022 m.

Ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių planas, kuris nepakoreguotas ir kuriame nėra nė žodžio apie koronaviruso grėsmę), derinti veiksmus su VESOC; įstaigoms ir savivaldybėms laikytis VESOC vadovo nurodymų ir VESK sprendimų; bendravimas su žiniasklaida ir visuomene – per VESOC Visuomenės informavimo grupę; sudaryti sąlygas rizikos grupėje esantiems darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. 2020 kovo 6 d.

posėdyje VESK pasiūlė Vyriausybei uždrausti iš Lietuvos išvežti apsaugos priemones ir kt. Ir tik 2020 kovo 11 d.

Pasaulio sveikatos organizacijai paskelbus koronaviruso pandemiją, 2020 kovo 12 d. posėdyje VESK Vyriausybei pasiūlė skelbti antrą (sustiprintą) civilinės saugos sistemos parengties lygį su siūlomomis priemonėmis, kurios įgyvendinti pradėtos šią savaitę.

7. Teisės požiūriu neatsakinga yra tai, kad teisės aktus dėl šios situacijos priiminėja ne VESK, kaip tai numato CSĮ, bet jai pavaldaus VESOC (jei toks suformuotas) vadovas ministras A.

Veryga SAM vardu. Pvz.

SAM 2020-03-12 įsakymu Nr,V-352 patvirtintos asmenų dėl COVID-19 izoliavimo taisyklės, nors akivaizdu, kad yra ne tik SAM veiklos klausimas, nes vieni medikai neužtikrins jų laikymąsi. Viešai kalbama apie asmenų atsakomybę dėl jų pažeidimo, tad VESK turėtų jas bent patvirtinti.

Tačiau turint omenyje, kad antroji S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė veikia be įgaliojimų (Konstitucijoje nustatyta tvarka ši Vyriausybė net nepateikė Seimui savo programos, po kurios patvirtinimo Seime Vyriausybei suteikiami įgaliojimai veikti), visa kita yra „smulkmenos“.

8. Ilgai budo iš miego Lietuvos valdžia.

R. Karbauskis net prakalbo apie tai, kad Seimas neturėtų nedirbti.

Bet kai pabudo, tai pabudo – 2020 m. kovo 14 d.

naktį (iš šeštadienio į sekmadienį) Vyriausybė Lietuvos teritorijoje paskelbė karantiną . Ir uždraudė beveik viską , skubėdami net buvo pamiršę, kad dar ir kuru reikėtų prekiauti.

Ir nusprendė, kad Lietuvoje gydyti reikia tik šią vieną ligą, išskyrus ekstremalius atvejus. Kitus ligonius gydyti nurodė telefonu.

Kodėl? Pvz.

poliklinikoje, kurioje gydausi aš, yra keturi įėjimai į pastatą, todėl atskirti ligonių srautus nesunku. Bent kol kas galima būtų gydyti širdininkus, inkstų ligomis sergančius, kitus sunkius ligonius.

Darbo užmokestis mokamas visiems medicinos darbuotojams.

9. Nereikėtų valdžiai girtis, kad esame viena geriausiai krizei pasiruošusių šalių. Iki šiol apsaugos priemonėmis neaprūpinti ne tik medikai, bet ir pareigūnai. A. Verygos pareiškimas, kad apsauginės kaukės šeimos gydytojams – perteklinė priemonė, verčia abejoti mūsų gelbėjimo operacijai vadovaujančio asmens adekvatumu.

Ilgai slėptas net reagentų susirgimui koronavirusu nustatyti neturėjimas. Matyt, tai ir buvo tikroji priežastis neleisti kituose miestuose vykdyti šiuos tyrimus.

Pradedant juos 4 miestuose, A. Veryga paskelbė, kad juos dubliuos Vilniuje ir tik tada skelbs diagnozę!

Ir neleis vienu metu tirti tik 1-2 mėginius! Ar tai galima vadinti taupymu?

Kiek kainuos šis “taupumas” dėl vėlavimo diagnozuoti, parodė įvykis Ukmergės ligoninėje – gydytoja, praėjusią savaitę pajutusi koronaviruso požymius, nebuvo tikrinama, nes ji pati nebuvo grįžusi iš užsienio! Šią savaitę patikrinus, paaiškėjo, kad dabar jau reikės skubiai tikrinti mažiausiai 150 su gydytoja kontaktavusių asmenų.

Gerb. A.

Veryga, ar spėsite sugauti šį paleistą vėją? Reikia ne gražios statistikos, bet tiesos ir skubaus ligonių gydymo.

10. Paskelbus valstybėje ekstremalią situaciją, atsiranda ne tik galimybė lanksčiau naudoti Vyriausybės rezervo arba valstybės biudžeto rezervo lėšas, bet ir nenaudoti viešųjų pirkimų įsigyti prevencines priemones.

Todėl nesuprantami A. Verygos pareiškimai, kad pradėtos pirkimo procedūros tai vienam, tai kitam pirkimui.

Tikiuosi, kad A. Verygos naujai sukomplektuotas SAM kolektyvas susigaudo teisėje, kad tai nenaudojama siekiui vienose rankose laikyti centralizuotus užpirkimus net krizės sąlygomis.

Jei taip centralizuotai būtume „sprendę“ pirkimus, kai po Nepriklausomybės atstatymo Tarybų Sąjunga Lietuvai 1990 m. paskelbė ekonominę blokadą, ir draudę kitas iniciatyvas, ko gero, būtume neatsilaikę. Taip galime sulaukti to, kad ir pirkti neliks iš kur.

11. Tikėsimės, kad ir A. Veryga, ir Vyriausybė šiandien suprato naudą to, kad jiems nepavyko prieš gerus metus uždaryti daug rajonų ligoninių .

Vien tai, kad dėl kontaktų su ligoninėje atsidūrusiu koronavirusu sergančiu rizikos grupės vyriškiu Panevėžio ligoninėje teko izoliuoti net 51 šios ligoninės medicinos darbuotoją, kalta ne tik ligoninės vadovybė, nesureagavusi į medikų prašymus aprūpinti juos apsaugos priemonėmis, bet ir valstybės neapsirūpinimas apsaugos priemonėmis.

12. Neadekvatumą situacijai pademonstravo ir tautiečiai.

Ne tik bėgimu iš ligoninių. Panevėžio ligoninės atvejis parodė, kad joje atsidūrus žinomam miesto verslininkui, jam buvo skirta daugiau dėmesio, bet ne atlikti veiksmai, kurie privalomi visiems tokioje situacijoje atsidūrusiems ligoninėje.

Suvokti Šeškinės poliklinikos Vilniuje medikės elgesį, dėl ko gali tekti uždaryti šią gydymo įstaigą, taip pat sudėtinga. Kaip ir Prezidento bravūrą Kauno krepšinio arenoje, krepšininkų iš Milano atskridimą, Kaziuko mūgę.

Vokietijoje pirmasis koranaviruso protrūkis įvyko po slidinėjimo sezono mūgėje Šiaurės Reine – po kelių dienų diagnozuoti 710 sergančiųjų.

13. Lietuvos piliečių sugrįžimo į Lietuvą problemos parodė, ką reiškia lengvabūdiškai ir pusvelčiui valstybei prarasti naujus LISCO jūros keltus, „Lietuvos avialinijas“.

Latvijos „Air Baltic“, įtaką kurios valdymui Latvijos valstybė išsaugojo, 16 specialių reisų sugrąžino Latvijos piliečius be didelių stresinių situacijų. Lietuvai privatizavus:Lietuvos avialinijas“ ir atidavus „Air Baltic“ skrydžių teises iš Vilniaus aerouosto, mūsų valdžia kažkodėl nesikreipė dėl pagalbos į šią įmonę.

Lenkijos valstybinio koncerno „Orlen“ valdoma buvusi „Mažeikių nafta“, pradėjusi planinį remontą, didžiąją dalį subrangovų darbuotojų vežasi iš Lenkijos ir prašomos informacijos apie koronavirusą Mažeikių rajono savivaldybei neteikia. Vyriausybės nutarimas dėl karantino šiai įmonei, matyt, negalioja. Ir vėl klausimas dėl MP S.Skvernelio žmonos įdarbinimo šioje įmonėje.

14. Ilgokai lūkuriavusi Lietuvos Vyriausybė š.m. kovo 14 d. naktiniu sprendimu beveik sustabdė Lietuvos ekonomiką. Pvz. Čekija kol kas leido dirbti mažoms parduotuvėms, ribojant į jas įeinančių skaičių ar parduodant per langelį. Taip dar iki karantino „Benu“ vaistinė „Rimi“ parduotuvėje Vilniuje Žirmūnuose pardavinėjo vaistus naktį.

15. Vyriausybė uždarė visus vaikų darželius ir mokyklas. Šiaulių miesto valdžia, formaliai pažeisdama šį Vyriausybės nurodymą, keliose įstaigose priima dienai nedaug vaikų, kurių būtinai turintys dirbti abu tėvai neturi kur palikti. Tai daro ir Šveicarijos valdžia, reaguodama į kasdien kintančią padėtį.

16. Ir mūsų valdžia iš Vakarų išmoko kiekvieną niekniekį vadinti IŠŠŪKIU .

Skambus žodis naudojamas tam, kad kiekvieno niekniekio pretekstu „įsisavinti“ kuo didesnes lėšas. Štai Šveicarijos valdžia, iki šiol apribojusi, bet nesustabdžiusi šalies ekonominės veiklos, susidūrė su tikru iššūkiu – iki šiol visiškai neuždarė sienos su Šiaurės Italija, nes globalizmo pasekoje trečdalis Šveicarijoje dirbančių medicinos darbuotojų kiekvieną dieną važiuoja į darbą iš Šiaurės Italijos!

17. Antrąją karantino Lietuvoje dieną kovo 17 d.

vengiantis dirbti Seimas per 6,5 val. priėmė nagrinėjimui ir skubos tvarka pagal 3 puslapių aiškinamąjį raštą priėmė Vyriausybės pateiktus 14 įstatymų paketus, kuriais palengvintas ne tik darbuotojų atleidimas, bet ir 4,5 mlrd.

Eur padidintas Vyriausybės skolinimosi limitas. Prezidentas ekonomistas Gitanas Nausėda iškart juos pasirašė.

Konkretūs skaičiavimai ir detalūs paaiškinimai nepateikti. Plenarinių posėdžių metu dalis Seimo narių išeidavo į Seimo komitetų posėdžius, kad tuo pat metu atlikti formalumą – pateikti komiteto pritarimą popietiniam šių įstatymų priėmimui skubos tvarka.

Ir iškart po to Seimas perkėlė savo darbo pertrauką iš anksčiau numatytų gegužės 25-29 d. į kovo 23-27 d., Seimo valdyba rekomendavo Seimo komitetams ir komisijoms posėdžius organizuoti nuotoliniu būdu.

18. Nesuprantama, kodėl Respublikos Prezidentas iki šiol nesušaukė Valstybės gynimo tarybos.

19. Nelyginsiu šios situacijos su 1990 m.

sausio 13 d. , kai mes, Aukščiausiosios Tarybos deputatai, net nepagalvojome, kad galime nusišalinti nuo savo pareigų.

Nors Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas tai palygino. Po 1991 m.

Maskvoje žlugusio pučo mūsų Aukščiausioji Taryba mėnesį nedirbo. Bet ne namuose sėdėjo – deputatai nuėjo talkinti į ministerijas, žinybas, įvairias darbo grupes, nes skubiai reikėjo periminėti sąjunginių įmonių valdymą, steigti institucijas, periminėti kalėjimus, visapusišką sienos su Lenkija kontrolę, derėtis su TSRS Ginkluotųjų pajėgų kariškiais, ir t.

t. ir pan.

Nebuvo tokios net minties – NEDIRBTI. Dabartinio Seimo pirmininkas V.

Pranckietis tribūnoje kovo 17 d. išdidžiai pareiškė, kad Seimas, taip dirbdamas, elgiasi teisingai!

Ar būtų kas pasikeitę, jei pvz. Valstybės skolos įstatymas dėl Vyriausybės skolinimosi limitų būtų buvęs priimtas, pvz. po kelių dienų, Vyriausybę įpareigojus pateikti detalius paaiškinimus? Tuo labiau, kad finansų ministras Vilius Šapoka patvirtino, kad yra sukaupti Vyriausybės ir kiti rezervai.

20. Kodėl nevyksta bendri Seimo ir Vyriausybės pasitarimai? Jie neturi teisės nedirbti. Antraip jie – ne Seimo nariai. Kas nenori ar bijo dirbti – grąžina Seimo nario mandatą. Jie prisiekę Lietuvai.

21. Tik Seimo narys Algirdas Butkevičius kovo 18 d.

paskelbė pranešimą, kad Vyriausybės nutarimas dėl karantino žlugdo smulkųjį verslą. Kovo 15 d.

popietę Vilniaus „Akropolio“ „Ermitažas“ skelbė, kad nuo kovo 16 d. dirbs „kukliau“ – nuo 9 val.

iki 21 val. Tokia formuojama visuomenė, tokios išimtis didžiajam kapitalui, toks smulkiaus ir vidutinio verslo sužlugdymas vienu ypu.

Ką tai reiškia, bent jau Seimo nariai ekonomistai, kovo 17 d. vienbalsiai balsavę už Vyriausybės pateiktus įstatymų paketus, negali nesuprasti.

Tačiau Seimo narių pasisakymams ir klausimams buvo skirta beviltiškai maža laiko.

22. Kovo 17 d.

Seimo posėdžio pabaigoje finansų ministras V. Šapoka , atsakydamas į Seimo narių raštiškus klausimus, pasakė esmę – tai, kas vyksta, yra Force-majeure valstybėje .

Nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti. Sutartyse numatoma ši sąlyga reiškia, kad sutarties šalys turi teisę nevykdyti savo įsipareigojimų, kol nesibaigs Force-majeure aplinkybės.

O kur teisės aktas, kad tai yra Force-majeure aplinkybės mūsų valstybėje, ponai Vyriausybės ir Seimo nariai?

23. Kadangi Seimo nariams labiau įprasta ne mąstyti, o per 5 minutes priiminėti po pasiūlytą įstatymo projektą, todėl juos atsitokėti ir grįžti dirbti į Seimą turėtų priversti tai, kad jau kovo 18 d.

„Senukai“ ir „Moki veži“ paskelbė krizės laikotarpiui vienašališkai stabdančios atsiskaitymus su tiekėjais. Grandininė reakcija netruks prasidėti.

Jei Seimas su Vyriausybe nedirbs drauge kiekvieną dieną, tai tokios valdžios Lietuvai nereikia. Būtina operatyviai stebėti situaciją kiekvieną dieną ir priiminėti sprendimus.

Visų pirma, kokiems sutartiniams santykiams taikomos Force majeure sąlygos, kokiems netaikomos. Seimo ir Vyriausybės sprendimai, kad kompensuos bankų palūkanų dalį, reiškia paramą bankams, bet ne pasiskolinusiam ir iš darbo atleistam banko skolininkui.

Geriau skolininkas, kad ir vėluodamas, mokėtų komunalinius mokesčius, kad be sutrikimų veiktų gyventojams ir įmonių veiklai gyvybiškai svarbių paslaugų tiekimas, bet ne valstybės pasiskolintomis lėšomis remti pelnus susimažinanti galinčius užsienio kapitalo bankus.

24. Aptarkime ir tarptautinę padėtį, kuri kol kas mūsų valdžią domino tik dėl mūsų piliečių grįžimo klausimų. Būtina suprasti esminius per šį trumpą laikotarpį akivaizdžiais faktais tapusius dalykus:

24. 1 Europos Sąjunga, kaip valstybių-narių ir jų piliečių interesų gynėja, neegzistuoja .

Tai – tik globalistinių, svetimų ES valstybėms-narėms, jų piliečiams interesų įgyvendinimo biurokratinis aparatas, surenkantis ir perskirstantis mokesčius, kasdien deklaruojantis „iššūkius“ ir jų pretekstu dirbtinais projektais su bendrininkais „įsisavinantis“ ES surinktas lėšas, dalį jų perskirtantis per ES valstybių-narių valdžias, kad šios būtų lojalios dar Mastrichto sutartyje numatytam, tik dar iki galo neįgyvendintam ES valstybių-narių išnykimui ir jų pavertimui regionais. Kai ES valstybės-narės pačios uždarė sienas, tik tada ir ES valdžia pasakė, kad tai reikia daryti.

Mirtina Europos Komisijos ir Europos Parlamento tyla. Iki šiol ES valdžia tyčiojosi iš tų, kurie gindami valstybių interesus, nuo 2015 m.

reikalavo realiai kontroliuoti ES sienas, sustabdyti dirbtinai suorganizuotą migrantų perkėlimą į ES. Šiemet Turkijai, už 6 mlrd.

Eur ES lėšų įsipareigojusiai neleisti migrantus į ES, organizuotai pradėjus naują migrantų siuntimą į ES ir bandant pralaužti Graikijos ir Bulgarijos sienas, ES valdžia šias ES valstybes-nares faktiškai paliko vienas – parama tik simbolinė.

24.2 Po globalistinių finansinių institucijų sprendimų , apie kuriuos Lietuvoje beveik nekalbama, netruksime pajusti, kad Vyriausybės ir Seimo sprendimai nepakankami, nes Lietuva nekontroliuoja savo finansų ir ekonomikos sistemų ir sienų – nei fiziškai, nei ekonomiškai.

24.3 Lenkijos elgesys su Lietuva parodė šios šalies požiūrį į mąžąją kaimynę Lietuvą. Buvusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė gyrėsi, kad pagal jos dėka pakeistus NATO planus Lietuvą gins Lenkijos kariuomenė. Žinant istorinę patirtį ir matant mažai besikeičiantį kaimynės požiūrį į mus, tenka liūdnai nusišypsoti ir suprasti, kad užtenka gyventi mūsų valdžios kuriamose iliuzijose.

24. 4 Šiemet mūsų „profams“ iš VSD ir AOTD KINIJĄ vėl paskelbus GRĖSME nacionaliniam Lietuvos saugumui, belieka liūdnai šypsotis, matant, kad ne ES realiai padeda Italijai kovoti su koronavirusu, bet Kinija, atsiuntusi į Italiją savo medikus ir specialistus.

Dėl tokios paramos į Kiniją jau kreipėsi ir Serbijos Vyriausybė, pasakiusi, kad ES „solidarumas“ neegzistuoja. Ką tik paskelbta, kad didžioji „grėsmė“ mums Kinija siunčia pagalbą kovoje su koronavirusu...

24. 5 Lietuvos tarptautinių pervežimų įmonių asociacijos valdybos narė, kurią LRT eteryje dalykiškai kalbino Nemira Pumprickaitė, paaiškino, kad šių įmonių veikla netrukus sustos, nes Baltarusijai uždarius sieną su Ukraina, mūsų įmonių vairuotojais dirbantys ukrainiečiai nebegalės pasikeisti su vairuotojais, kurie šiuo metu ilsisi Ukrainoje.

Vargu ar padės Seimo Kovo 11-osios salėje įsteigtas Vytauto Landsbergio antrasis „Sąjūdis prieš Astravo AE“. O ir padėtis keičiasi – krizėje atsiskleidė tikrais mūsų ekonomikos veidas – be imigrantų ir mes nebeišgyvename.

24.6 Dėl Lietuvos santykių su „teroristine“, anot D. Grybauskaitės ir jos pasekėjų, Rusija. Įsibėgėjusi Lietuvos žiniasklaida dar ką tik tyčiojosi iš Maskvos valdžios, kuri dėl koronaviruso pradėjo karą su žiurkėmis – mat išsigando žiurkių... Metas keisti užsikirtusią plokštelę.

Kadangi šios temos mūsuose siejamos su vis dar dirbtinai skatinamu beatodairišku „sovietmečio“ niekinimu, priminsiu, kad tarybiniais metais „beraštė“ Tarybų Lietuvos valdžia ne mažino ligoninių tinklą, bet jį plėtė, o infekcines ligonines statė ne bendruose didelių ligoninių kompleksuose, o atskirai kitose vietose. Dabar jos, matyt, jau visur Lietuvoje uždarytos.

25. Š.

m. kovo 15 d.

JAV Federalinis Rezervų Bankas išleido 700 mlrd. $ emisiją JAV Vyriausybės įsipareigojimams supirkti.

JAV Vyriausybės skola auga eksponente. Europos Centrinis Bankas (ECB) nedelsdamas išleido dar vieną 112 mlrd.

$ emisiją skolinti bankams. Griūva akcijų rinkos (ir mūsų lėšos pensijų fonduose).

Dirbtinai Saudo Arabijos rankomis ir dėl kuro poreikio mažėjimo koronovirusuotose valstybėse iki 28,6 $ už barelį numušta naftos kaina, t. y.

pasiektas 2003 m. kainų lygis.

Gyventi tik trumpalaike iliuzija, kad mums kurį laiką sumažės kuro kainos, bet nematyti visumos- neturime teisės. Mes nežinome, kas ką iš tikrųjų pasaulyje planuoja.

Ir VSD nepasufleruos, ką daryti su šia grėsme mūsų nacionaliniam saugumui. Bet nesuprasti, kad situacija tampa nevaldoma, kad griūva finansų ir ekonomikos sistemos, gali tik tas, kas nenori to suprasti.

Greitai pamiršome 2008 – 2009 m. ekonominę krizę.

Lietuvos Seimas apie tai nediskutuoja, tik aklai tvirtina Vyriausybės pateiktus projektus ir tarpuose ilsisi. Pavargęs ar bijantis prisiimti atsakomybę? Tačiau būtina gilintis į situaciją ir spręsti bėdas.

Tai, kas vyksta, panašu, yra atsakomybės už realiai subrendusios pasaulio finansinės-ekonominės sistemos krizės pasekmes suvertimas koronaviruso pandemijai. Nesvarbu, kas masiškai paskleidė šį virusą, kuris gal jau ir ne pirmus metus gyvuoja.

26. Ką daryti? Skubiai pradėti ruoštis ir grąžinti valstybės kontrolę (kiek tai yra įmanoma) gyvybiškai svarbiems valstybės funkcionavimo pagrindams ir Lietuvos piliečiams apginti.

26. 1 2014 m.

Prezidente perrinktos D. Grybauskaitės iniciatyva Lietuvą įstūmus į eurozoną, Lietuvos bankas yra ne Lietuvos, bet sudėtinė ECB sistemos dalis, kuri esant kritinei situacijai negali nevykdyti ECB sprendimų.

ECB elgiasi kaip 2008-2009 m. krizės metu – superka valstybių ir įmonių įsipareigojimus, kas gali tapti lemiamu ES valstybių-narių ir jų strateginių įmonių išvalstybinimu.

Tuo tarpu Švedijos centrinis bankas paskelbė, kad per komercinius bankus skolins verslui 45 mlrd. Eur.

Švedija gali elgtis savarankiškai, nes išsaugojo nacionalinę valiutą – kroną. Lietuva turi skubiai spręsti valstybės ir savivaldybės surenkamų lėšų savarankišką saugojimą, pvz.

įsteigtoje Valstybės kasoje, kuris turėtų peraugti į Valstybės banką.

26.2 Žinant Graikijos finansinės krizės patirtį ir šios šalies išprievartavimą (atsiprašau dėl šio žodžio), svarbu nedelsiant sudaryti galimybę žmonėms darbo užmokestį, pensijas, išmokas gauti pasirinktinai banko sąskaitoje ar grynaisiais. Nesunku suprasti, kad sutrikus atsiskaitymams, nuo ECB priklausantys bankai pradės riboti ne tik grynųjų išdavimą, bet ir internetinius mokėjimus.

26.3 Skubiai peržiūrėti ir pakeisti valstybės biudžetą, atsisakant, visų pirma, šioje situacijoje beprasmių brangių karinių užsakymų. Priežastis yra visiems suprantama – force-majeure.

26.4 Didysis verslas, kuriam naktinis Vyriausybės nutarimas dėl karantino sudarė idealias sąlygas kilti į viršų mažųjų ir vidutiniųjų sąskaita, turi dalintis krizės našta su valstybe.

26.5 Skubiai svarstyti, kokia dar verslo veikla, kad ir ribota, dar galėtų vykti Lietuvoje.

26.6 Ruoštis nacionalinės valiutos grąžinimui. Dėl to, visų pirma, būtina panaikinti Lietuvos banko įstatymo pataisą, po kurios mūsų valstybės rezervas, apie 107% dengęs išleistą litą, valstybės buvo perduotas Lietuvos bankui. Iškart po to įvykus Lietuvos įstojimui į eurozoną, mūsų valstybės rezervas drauge su Lietuvos banku tapo sudėtine ECB dalimi. Už nieką.

26.7 Svarbiausiųjų prekių apsaugai paruošti atsiskaitymą eurais dubliuojančių talonų cirkuliavimą. Žinome 1991 – 1992 m. mūsų patirtį. Prisiminkime tai, tobulinkime. Gediminas Vagnorius ką tik priminė paprastą tiesą – Tarybų Sąjungai aiškinome, kad tai nėra pinigai. Paaiškinsime ir Briuseliui bei ECB, kad tai nebus pinigai. Tuo labiau, kad žmonių judėjimas per sienas faktiškai stoja.

26.8 Būtina ne svajoti apie ES gelbėjimą, bet rūpintis mūsų valstybės išlikimu. ES valstybės-narės tai jau ir daro. Savarankiškai. Nelikime paskutiniasiais. Sienas pradėjome saugoti, tad ruoškimės visapusiškai visos sienos apsaugai – ir pasieniečiais, ir muitininkais, atitinkamai ruošiant ir priimant tam būtinus įstatymus.

26.9 Seimas privalo peržiūrėti ES teisės aktus, kuriuos Seimas ratifikavo ar kitaip priėmė vykdymui Lietuvoje, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos stojimo į ES sutartį ir Lisabonos sutarties sąlygas.

27. Tikėtina, kad LR Seimas ir toliau tik vaidins, kad dirba.

Todėl vadovaujantis LR Konstitucijos 5 str. valdžiai turime priminti, kad valdžios galias riboja Konstitucija, o valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Burkimės tie, kurie apsisprendę nesitaikstyti su šia padėtimi ir vadovaukimės LR Konstitucijos 3 str. (niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių; Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką), taip pat ir 4 str.

(Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo ne tik per demokratiškai išrinktus savo atstovus, bet ir tiesiogiai). Susitekime ir derinkime veiksmus, teikime siūlymus ir reikalavimus Lietuvos valdžiai.

Ne apie geresnio gyvenimo iliuzijas griuvančioje Europos Sąjungoje, bet apie mūsų išlikimą.

Telkimosi pavyzdį dar prieš krizę parodė „Susitelkimas“, neformaliai sutelkęs jau kelias dešimtis organizacijų ir keliantis dalykiškus reikalavimus valdžiai.

Naujausi

Medininkų žudynės ir Landsbergio nusivylimas: kas buvo užsakovas?Politika · 2026-08-01Landsbergis: vieni abejingai dairosi, užsiima savo versliukais ir šaiposi iš tėvynės, o kiti tebėra sargybojeNuomonės · 2026-08-01Ukraina laimi – V. Zelenskis paskelbė naujus karo nuostolių skaičiusPasaulis · 2026-08-01Beprecedentis NATO valstybės sienos šturmas, dauguma migrantų jau grįžo į Maroką, žuvusiųjų apie 60Pasaulis · 2026-08-01