Lietuva – be Vyriausybės(18)

Būtina skaityti ne tik žiniasklaidos pranešimus apie valdžios nutarimus, bet ir pačius nutarimus. Perskaičiau 2020-08-28 Konstitucinio Teismo nutarimą Nr. KT152-N12/2020, kuriuo pripažinta, kad Konstitucijai, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams prieštarauja:

1. Seimo statuto 198 straipsnio 2, 4-6 dalyse nustatytas įgaliojimų Vyriausybei suteikimo iš naujo, kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, teisinis reguliavimas.

2. Seimo 2019-08-20 protokolinis nutarimas Nr.XIII-2412 „Dėl įgaliojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikimo iš naujo“.

Tik perskaitęs šį nutarimą, sužinojau priežastį, kodėl Konstitucinis Teismas nutarė, kad šis nutarimas oficialiai bus paskelbtas, t. y.

įsigalios, tik 2020-12-23 d. Tam, kad be konstitucinių įgaliojimų nuo 2019-08-20 d.

veikiančiai Vyriausybei, t. y.

asmenų grupei, be teisinio pagrindo užėmusiai mūsų Vyriausybės oficialią vietą ir jos teises bei pareigas, būtų suteiktas tam tikras laikas įgaliojimams iš naujo gauti , t. y.

apsvarstyti Vyriausybės programą Seime ir gauti Seimo pritarimą. Mat Vyriausybė, įgyvendinanti valstybinį valdymą, užima išskirtinę vietą ir pagal Konstituciją negalima tokia situacija, kad valstybėje nebūtų veikiančios Vyriausybės.

Ministru Pirmininku vadinamas Saulius Skvernelis vakar viešai jau pasakė, kad jam šis Konstitucinio Teismo nutarimas nė motais.

Pirmi klausimai Konstituciniam Teismui. Neįsigaliojusiu 2020-08-28 Konstitucinio Teismo nutarimu bandoma suteikti teisę teikti Seimui svarstyti ir tvirtinti Vyriausybės programą .

Tačiau neįsigaliojęs Konstitucinio Teismo nutarimas niekam nesukuria nei teisių, nei pareigų, o po jo įsigaliojimo 2020-12-23 d. jau turėtų veikti kita, t.

y. teisėta Seimo ir Respublikos Prezidento sudaryta nauja Vyriausybė.

Konstitucinio Teismo teisėjai to negali nesuprasti.

Nustebino ir Konstitucinio Teismo paaiškinimas, kad pagal Konstitucijos 92 straipsnio 4 dalį laikoma, kad Vyriausybė yra iš naujo gavusi įgaliojimus veikti Seimui pritarus įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės Ministro Pirmininko kandidatūrai. Skaitau šią mūsų Konstitucijos vietą („Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui po Seimo rinkimų arba išrinkus Respublikos Prezidentą“) ir nieko tokio, ką paporino Konstitucinis Teismas, nematau.

Konstitucinis Teismas nieko ir nepaaiškino, kuo remiantis Konstitucinio Teismo teisėjams į galvą šovė mintis, kurios nėra nurodytoje Konstitucijos vietoje.

Tačiau Konstitucijos 92 straipsnio 5 dalyje labai aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, kad n auja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai . Štai dėl to ir yra didysis 2020-08-28 Konstitucinio Teismo nutarimo, kaip tai mandagiau pasakius, nesusipratimas.

Tačiau šuo pakastas kitoje vietoje. Grupė Seimo narių šioje byloje į teismą kreipėsi dėl to, kad 2019-08-20 Seimo protokolinis nutarimas Nr.XIII-2412 „Dėl įgaliojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikimo iš naujo“ prieštarauja Konstitucijai, nes tariamai pasikeitė daugiau kaip pusė Vyriausybės ministrų. Ar tikrai tas nutiko? Pasirodo, kad ne.

Patikrinau Respublikos Prezidento dekretus – po Prezidento Gitano Nausėdos išrinkimo nesikeitė nė vienas 17-osios Vyriausybės narys! Visa 17-oji Vyriausybė grąžino įgaliojimus Respublikos Prezidentui, o šis 2019-07-12 dekretu Nr.

1-K1 juos priėmė. Tad neliko visos (!

) 17-osios Vyriausybės! Būtent dėl to 2019-07-17 dekretu Nr.

1-K4 Respublikos Prezidentas Seimui pateikė svarstyti Sauliaus Skvernelio kandidatūrą į Ministro Pirmininko pareigas, t. y.

skirti ne 17-osios, bet naujos Vyriausybės Ministrą Pirmininką.

Po 2019-07-23 Seimo pritarimo nutarimu Nr. XIII-2389 Respublikos Prezidentas 2019-07-24 dekretu Nr.

1-K18 paskyrė Saulių Skvernelį Ministru Pirmininku (t. y.

naujos Vyriausybės vadovu, nes neįmanoma du kartus paskirti tos pačios Vyriausybės vadovą) ir pavedė jam sudaryti Vyriausybę (t. y.

naują, bet ne pakeisti ankstesnės Vyriausybės sudėtį) ir pateikti ją tvirtinti Respublikos Prezidentui. 2019-08-07 dekretu Nr.

1-K40 Respublikos Prezidentas patvirtino naujai paskirto Ministro Pirmininko pateiktą 14-os ministrų sudėties in-corpore visą Vyriausybę (t. y.

paskyrė naują – 18-ąją Vyriausybę, o ne pakeitė 17-os Vyriausybės sudėtį) ;

Tad nėra nė vieno Respublikos Prezidento dekreto, kuriuo 17-ajai Vyriausybei, grąžinusiai savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui, būtų leista tęsti veiklą – pagal Konstitucijos reikalavimus Respublikos Prezidento dekretais buvo suformuota nauja Vyriausybė, tačiau Seimui ji nepateikė savo programos, o Seimas tokios ir nesvarstė. Tad 18-oji Vyriausybė, pati save pasivadinusi 17-ąją, veikia be konstitucinių įgaliojimų.

Kaip tai nutiko, kad ne tik Seimas ir Respublikos Prezidentas daugiau kaip metus to „nematė“ ir „nesuprato“ (ir net po 2020-08-28 d. priimto Konstitucinio teismo nutarimo tyli), bet kad ir Konstitucinis Teismas to „nepastebėjo“?

Arba visus užliūliavo apsimestinis 2019-08-20 Seimo protokolinis nutarimas Nr. XIII-2412 „Dėl įgaliojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikimo iš naujo“, kuriuo Seimas apsimetė, kad „nepastebėjo“, jog Respublikos Prezidentas suformavo naują Vyriausybę (ir visiškai nesvarbu, kad ir naujos Vyriausybės Ministru Pirmininku paskirtas Saulius Skvernelis), arba toks ir tėra mus valdančiųjų teisinis raštingumas.

Rusai sako: „Sila jest, uma nenado“ (jėgos yra, proto nereikia).

Drįsiu dar pakomentuoti šį Konstitucinio Teismo nutarimą:

1, Jei teigiama, kad Vyriausybės veikla išskirtinė pagal svarbą valstybėje, tai tuo labiau negalima pateisinti jos veikimo be konstitucinių įgaliojimų.

2. Dirbtinis 2020-08-28 d.

Konstitucinio Teismo nutarimo oficialus paskelbimas tik 2020-12-23 d. , t.

y. įsiteisėjimo atidėjimas, viešai jau paskelbus jo turinį, demoralizuoja visuomenę ir pakerta LR piliečių pasitikėjimą visomis Lietuvos Respublikos aukščiausios valdžios institucijomis (ne tik be konstitucinių įgaliojimų veikiančia Vyriausybe, bet ir šią akivaizdžią situaciją suformavusiais ir nieko dėl to neveikusiais, kad išspręsti šią precedento neturinčią išskirtinę teisinio nihilizmo ir chaoso padėtį, Seimu ir Respublikos Prezidentu);

3. Net ir dabar Seimui pritarus nežinia kurios 17-os ar 18-os Vyriausybės pateiktai programai, tai nesuteiks teisėtumo šios 18-osios Vyriausybės, pasivadinusios 17-ąja, veiklai, vykdomai nuo 2019-08-20 d., teisėtumo. Atbuline data negalima įteisinti be įgaliojimų veikiančios Vyriausybės priimtus sprendimus. Tikiuosi, valdžią aptarnaujantieji teisininkai tokias tiesas žino.

4. Seimo 2019-08-20 protokolinis nutarimas Nr.

XIII-2412 „Dėl įgaliojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikimo iš naujo“, kuris, kaip skelbia dar oficialiai neįsigaliojęs 2020-08-28 Konstitucinio Teismo nutarimas, tik nuo 2020-12-23 d. bus paskelbtas prieštaraujančiu Konstitucijai ir konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams .

O kas bus, jei naujai išrinktas Seimas ir Respublikos Prezidentas iki 2020-12-23 d. nesuformuos naujos Vyriausybės?

Tokia situacija Konstitucijoje aprašyta. Seimui du kartus nepritarus Respublikos Prezidento siūloma Ministro Pirmininko kandidatūrai, Respublikos Prezidentas paleidžia Seimą.

Ir visą tą laiką, ponai ir ponios, Konstitucinio Teismo teisėjai, jūsų priimto 2020-08-28 nutarimo dėka Lietuvoje ir toliau veikia Vyriausybė, neturinti konstitucinių įgaliojimų! Kaip Konstitucinis Teismas, jau išnagrinėjęs šią bylą, dar kartą pratęs Vyriausybės, neturinčios konstitucinių įgaliojimų, veiklą?

5. Universalus teisės principas nustato, kad iš neteisės negali atsirasti teisė.

6. Susidariusi padėtis ir 2020-08-28 Konstitucinio Teismo nutarimas yra ne tik išskirtinis teisinio nihilizmo pavyzdys ir Tautos, kaip mūsų valstybės suvereno, konstitucinių teisių paminimas, bet ir atvira patyčia iš Tautos ir teisingumo supratimo, visiškai neatsakingo teismo sprendimo priėmimas.

Primenus Lietuvos Visuomenės Tarybos siūlymą Seimui grąžinti Teismų ir kitų įstatymų pataias dėl teisėjų atsakomybės dėl priimto akivaizdžiai neparįsto neteisingo teismo sprendimo. Įsiteisėjęs teismo sprendimas nebūtinai yra pagrįstas ir teisėtas.

Tik įsiteisėjęs...

7. 2020-08-28 Konstitucinio Teismo nutarimas nesudaro ir teisinio pagrindo kitoms valstybinėms valdžios institucijoms siekti kuo skubesnio šios padėties ištaisymo, teisinio chaoso valstybėje, jos tarptautiniams įsipareigojimams.

8. Svarbiausioji Lietuvos valstybės vykdomosios valdžios institucija – Vyriausybė – antrus metus veikia be konstitucinių įgaliojimų, dėl ko ji privalo nedelsiant nustoti vykdyti šią veiklą. Nereikalingas net jos atstatydinimas, nes ji nėra Lietuvos Vyriausybė. Šį grupės asmenų savavaldžiavimą valstybine valdžia privalo užkardinti Lietuvos prokuratūra.

Lietuvos Visuomenės Taryba svarstys šią tikrai ekstremalią padėtį valstybėje. Ši padėtis yra labiau ekstremali, lyginant su valstybės masto ekstremalia padėtimi, kurią dėl COVID-19 paskelbė Vyriausybė be konstitucinių įgaliojimų.

Laukiame visuomenės ir, būtinai, teisininkų pasiūlymų. Nebūkime abejingi. Būkime tikrais Lietuvos Respublikos piliečiais!

Naujausi

Kijeve auga pyktis dėl slėptuvių: Lietuvoje dauguma jų – tik priedangosPasaulis · 2026-07-30Tūkstančiai migrantų prasiveržė į Ispanijos SeutąPasaulis · 2026-07-30Ar Rusija ruošiasi puolimui prieš Odesą po uostų blokados?Pasaulis · 2026-07-30JAV politologo John Mearsheimer naujo asmeninio „YouTube“ kanalo pristatymasPasaulis · 2026-07-30