Nepiktas laiškas „žurnalistams“ A. Užkalniui ir A. Tapinui(25)

Nesvarbu, kad politikos apžvalgininko Artūro Račo išvadintas bailiu, melagiu ir propagandistu, nors esate Marijono Mikutavičiaus draugas, p. Andriau Užkalni, vistiek esate bailys.

Nes iki savo teistumo, – taip, ponios ir ponai, Andrius Užkalnis yra nuteistas pagal baudžiamojo kodekso 155 str. privataus kaltininimo byloje, – nebijojote oponentų vadinti iškrypėliais, banditais, durniais, „lochais“ ir kitais žodžiais, kuriu normalūs individai paprastai nevartoja.

Koks gi tas baudžiamojo kodekso straipsnis? O gi įžeidimas.

Kodėl asmuo pasijuto įžeistas? O gi todėl, jog, sprendžiant iš bylos medžiagos, p. Užkalnis pasiūlė ieškovui „nudvėsti“, teigdamas, esą Sausio 13-oji buvo nereikalinga auka. Atsakovas tokius žodžius sugebėjo ištarti savo „Facebook“ profilyje, sėdėdamas... Seime Sausio 13-ąją!

Nieko sau – tikras patriotas tas Andrius Užkalnis.

Ir mes čia kalbame apie vieną iš „Lietuvos ryto“ redaktorių.

Tačiau po įsiteisėjusio teismo sprendimo šių metų vasario 10 d. parodėte, jog, deja, neabejotinai esate bailys. Drąsiųjų dešiniųjų širdyje, Vilniuje, šalia Manto Adomėno ir Algio Greitai, kelerius pastaruosius metus didžiavotės savo „moksliniu“ požiuriu į teisės, ekonomikos, politikos problemas. Ir, žinoma, garsėjote ir, deja, garsėjate savo civilizuota kalba. Tačiau referendumo organizatorius vadinti iškrypėliais jau nedrįstate.

Degu aistra paklausti – kas nutiko? Išsigandote naujos bylos? Kodėl rašinėlyje „Pasiilgsiu referendumo ir jo debilų“ pasirinkote angl. zodi freak – iškrypėlis?

O kaip dėl profesorės Bloznelytės, kuri lįsdama į televiziją liudyti, jog atpažino pagrindinius pedofilijos bylos dalyvius, rizikavo prarasti reputaciją visuomenėje, išlėkti iš darbo ir, ko gero, „paslysti nuo kopėčių“ ar „užpringti zolės lapu“. Jus ją savo paskvilyje išvadinote „psichų cirku“. Čia vien dėl profesorės vardo širstate ar taip jūsų šefas Liudas Dapkus pačiulbėjo?

Na, nieko tokio, galima juos, tuos vargšus parašų rinkėjus, ir debilais straipsnio pavadinime papuošti. Kas jums darbo, ar ne?

Juk ne jūs parašus surinkote, jums visiskai vienodai, kad referendumas ne vien dėl žemės, tačiau pilietinių teisių sugrązinimui paskirtas. Kad 100 000 ir 300 000 – ne visai vienodas skaičius.

Ar skiriate šiuos škaičius? Tarp pirmojo ir antrojo – „tik 200 000“ skirtumas.

„Skirtumas“ – tai terminas, apibrėžiąs kiekį, likusį iš vieno daikto atėmus dalį. Negi taip sunku suprasti?

Pone Andriau Užkalni, ar jūsų neapima baimė, „o kas, jeigu tiems debilams pavyks“? Kodėl taip bijote savo skaitytojų? Juk, pasak jūsų draugo Mikutavičiaus, spaudusio ranką Prezidentei Daliai Grybauskaitei, gyvename dinamiškoje ir demokratinėje valstybėje, kur sąlygos jaunimui, verslui ir kitiems nekasdieniams stebuklams tiesiog už kiekvieno kampo pupso. Kam to referendumo, ar ne?

Būčiau aklas, kurčias ir nebylys, lyg tas palaimintasis brolis is Evangelijos pagal Matą, – jeigu tarčiau, jog esate vien bailys. Jūs – geriausias savo bendravardžio p.

Tapino draugas. Nežinau, kaip jums ar jūsų kolegai ŽURNALISTUI, taciau man, kaip savo valstybe susirūpinusiam piliečiui, neduoda ramybės mintis, ar Lietuvėlėje vieną dieną eiliniai žmonės atgaus iš jų atimtas politines galias.

Liūdna matyti, kaip jūs, p. Tapinai, pamindamas vieną svarbiausių zurnalistų etikos principų – neatstovauti jokiai politinei partijai ar srovei, laikytis žurnalistų etikos kodekso – elgiatės lygiai, kaip jūsų bendravardis Užkalnis.

Jūs, užkasdamas savo referendumo kortele į žemę ir ją palaistydamas, Žemes „vardu“ savo genialiame reklaminiame konservatoriį klipe paneigėte viską, už ką kovojo mano seneliai, už ka mūsų broliai ir seserys supūde savo jaunystės dienas Sibire, už ką lageriuose buvo kankinami mūsų žvalgybininkai. Mano tėvukas Sibire atsikankino 11 metų.

Jo brolį Sigitą, partizaną, nužudė jūsų gerieji draugai raudonais apsiaustais...

Suprantu, kad tiek jums, p. Užkalni, tiek jums, p. Tapinai, smagu mėgautis kavos pertraukėlėmis „Žiniu radijo“ studijoje. Tačiau tikrai ne jums, p. Užkalni, skirta lyginti savo bendravardį su lietuvių partizanais, kurie per karą, kaip pats rašote, „nuo bėgių fašistų sastavus nuvertinėjo“.

Iki šio apgailėtino pasirodymo „YouTube“ svetainėje Andrių Tapiną laikiau žurnalistu. Mėgsta jis ir politekonomę Aušrą Maldeikienę spausdinti (nes generuoja pajamas, ar ne?

), mėgsta ją savo laidose pakalbinti. Tik labai keistai atrodo klausyti, kai vienoje laidoje jūsų pašnekovė kalba apie progresinius mokesčius, teisingumą, kovą su korupcija, o jūs, lyg Andriaus Kubiliaus ištikimiausias kurjeris, kurpiate „Popietės su Čekuoliu“ stiliaus vaizdelius.

Gerai apie jus savo bloge pranašavo jūsų bendravardis Užkalnis: „žinomas vyras nesimokino nei ant laidų vedėjo, nei baigė M. Gorkio literatūros institutą ant rašytojo, ir net profesinės technikos mokyklos nepabaigė“ [...]. Ir tesia: „[...] nes norėjo tapti privatizavimo varatyla ir perekūpu – kad tik toliau nuo tėvų (mokytojos ir žurnalisto) padiktuotos lietuvių filologijos ir kitokios raštijos“.

Bėgote nuo tevu, nes jie buvo sąziningi, per daug kairiųjų pažiųrų ar kaip?

Kas sieja šias viršuje minimas žurnalisto vardą pamynusias personas? Mano galva – mėgtamiausia Šetono nuodėme – puikybė. Kaip Algimantas Čekuolis neprivalėjo suprasti skaitomo teksto prasmę atominės elektrinės reklamoje („nes man liepė taip sakyti“ – o gal „prašė, Judo sidabriniai į sąskaitą nusėdo“?), taip ir jūs, mielieji Andriai, spaunate tiesiai mums į veidus, pamindami sąžinę ir garbę.

Politikos apžvalgininkas, žurnalistas Artūras Račas pastebi (2014-04-10): „P.P.S. Įdomus dalykas – dėl teismo sprendime minimų A.Užkalnio pasisakymų ieškovas pirmiausia kreipėsi į Lino Slušnio vadovaujamą Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, kuri ieškovą pasiuntė toli toli. Išvada pagal trenktas kvankas: kas nusikalstama – tas etiška“ (isskirta – A. D.).

Man irgi vienas dalykas labai idomus – ar gadinti valstybįnį dokumentą etiška veika profesionalios žurnalistikos prasme? Kaip manote, p. Tapinai? Ir aktyviai raginti piliečius balsuoti vienaip ar kitaip?

Kreipčiausi į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, tačiau bijau, kad jau žinau anų ponų atsakymą.

Tepadeda jums Dievas, gerbiamieji Andriai! Klaidinkite ir toliau Lietuvos jaunimą, auginkite ekonomiškai išprususią kartą, kuriai pačiai galvoti daugiau nebereikės. Nuspręsite jūs su konservatoriais.

Beliktų pridurti „Amen“, kas hebrajiškai reiskia „tai yra tiesa“.

Tik kad Dievas čia niekuo dėtas.

Naujausi

Juodojoje jūroje dronais atakuoti du Turkijos bendrovių laivaiPasaulis · 2026-08-04Seutos krizė apnuogino Lietuvos dviveidiškumąPolitika · 2026-08-04Ukraina iki žiemos nepradės gaminti „Patriot“ raketųPasaulis · 2026-08-04Valerijus Zalužnas laidoja Ukrainos kelią į NATO – Lietuva su tuo nesitaikstysPasaulis · 2026-08-04