Rusijos grėsmė Lietuvai tokia didelė, kad nebelieka laiko sustabdyti tautos nykimą(2)

2023 m. birželio 15 d. Lietuvos Seimas priėmė istorinę Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotą rezoliuciją Nr. XIV-2075 „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“, kurioje gyventojų skaičiaus mažėjimą ir Rusijos keliamą pavojų pripažino ilgalaikėmis grėsmėmis valstybės išlikimui.

„Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas, kaip ir nuolatinė autokratinės Rusijos keliama grėsmė, yra ilgalaikė ir esminė šalies nacionalinio saugumo problema bei egzistencinis iššūkis lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės išlikimui.“

Seimas konstatavo, kad nuo 1992 iki 2022 m. Lietuva neteko beveik milijono gyventojų. Taip pat įvardijo visuomenės senėjimą, darbuotojų trūkumą, regionų silpnėjimą ir didėjančią naštą valstybės finansams.

Rezoliucijoje pateikta prognozė, kad 2030 m. Lietuvoje gali likti 2,4 mln., o 2045 m. – vos 2 mln. gyventojų.

Seimas paragino Vyriausybę imtis ilgalaikių priemonių ir iki 2050–2060 m. siekti atkurti ankstesnį gyventojų skaičių.

Demografinės problemos kol kas neišspręstos. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. į Lietuvą atvyko 16,2 tūkst. žmonių daugiau, negu iš jos išvyko. Tačiau dėl mirčių skaičiaus, viršijusio gimimų skaičių maždaug 20 tūkst., bendras Lietuvos gyventojų skaičius vis tiek sumažėjo 3,8 tūkst.

Be to, keičiasi gyventojų sudėtis, nes į Lietuvą atvyksta žmonės iš įvairių užsienio valstybių.

Tuo pat metu Rusijos grėsmė niekur nedingo. Priešingai, 2026 m. Lietuvos žvalgyba perspėjo apie Rusijos karinių pajėgumų stiprinimą prie NATO rytinių sienų ir pasirengimą būsimam konfliktui su Aljansu.

Rugsėjo 22 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė: „Rusija jau praktiškai pralaimėjo karą.“

Tačiau net ir po šio pareiškimo Lietuvos saugumo politikoje Rusijos karinės grėsmės klausimas išlieka vienas svarbiausių, o Rusijos atgrasymo išlaidos toliau didinamos.

Taigi 2023 m. Seimo rezoliucijoje įvardytos abi egzistencinės grėsmės tebėra aktualios: gyventojų skaičiaus mažėjimas tęsiasi, o valstybė toliau ruošiasi būsimam kariniam konfliktui su Rusija.

2023 m. rezoliucijoje Seimas numatė iki tų pačių metų spalio 1 d. parengti nacionalinį politinių partijų susitarimą dėl demografijos su konkrečiu priemonių planu ir finansavimu. Rengimo koordinavimas buvo pavestas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui.

Tačiau praėjo daugiau kaip treji metai, o susitarimas taip ir nepasirašytas.

2023 m. liepą komitetas pradėjo organizuoti susitarimo rengimą, tačiau dalis parlamentinių partijų atsisakė deleguoti savo atstovus.

2026 m. gegužę socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius vėl ėmėsi iniciatyvos siekti nacionalinio susitarimo dėl demografijos.

Liepos 7 d. M. Sinkevičius pripažino: „Kol kas jokio dokumento juodraščio nėra.“

Taigi 2023 m. Seimas demografinę krizę oficialiai pripažino egzistencine grėsme Lietuvos valstybei, tačiau per daugiau kaip trejus metus politinėms partijoms nepavyko susitarti net dėl bendro veiksmų plano.

Taigi, viena egzistencinė grėsmė Lietuvoje finansuojama milijardais, dėl kitos politikai jau ketvirtus metus nesugeba pasirašyti net bendro dokumento.

Lietuvos žmonės turi pagaliau suprasti: kol Rusija nebus visiškai galutinai nugalėta (nors ji jau pralaimėjo), tol, panašu, nebus laiko išspręsti ir Lietuvos demografinių problemų.

Šaltinis: e-tar.lt, vda.lrv.lt, aotd.lt, lrt.lt, lrytas.lt, vilniaus.diena.lt