Teisininkas L. Ragauskis: tiesioginiai merų rinkimai – teisinė nesąmonė(25)

Sakyčiau: tamsta pajudėjote. :) Prašom neįsižeisti- pajuokavau. :)

Taip ir neatsakote, kurį iš mano 6 paminėtų vienmandačių metodų mūsų Konstitucija turi omenyje, pasak Jūsų. Beje, galimybė balsuoti už skirtingų sąrašų kandidatus būtų labai simpatiška ir pageidautina - Šveicarijoje bei Liuksemburge taip ir yra. Ten galima kandidatams suteikti ir nevienodą balsų skaičių - tai irgi labai svarbu. Štai jau ir pajudėjome konstruktyvia kryptimi:)

Taigi metodas jau nustatytas Konstitucijoje žodžiais: "lygi ir tiesioginė rinkimų teisė". Norint išpildyti sąlygą "lygūs rinkimai", jokių partinių sąrašų būti negali, nes Seimažmogio rinkimas iš sąrašo jau automatiškai suteikia privilegiją kuriai nors partijai. Nebent, būtų galima pasirinkti ne iš vieno, bet iš kelių sąrašų žmones kuriais rinkėjas pasitiki. Bet sutikite, tuomet ir sąrašai lyg ir netenka prasmės. / Seniai žinomi ir partinių argumentai prieš tiesioginius rinkimus tik vienmandatinėse apygardose; tuomet, atseit, bus labai margas Seimas ir nebus įmanoma sudaryti Seimo daugumos, bet... tai jau ne rinkėjo, bet pačių partijų problemos. Jeigu jos pilkos, beveidės, o jų idėjos ir programos tik popierinės ir žmonės jomis jau seniai netiki- keiskitės ir įtikinėkite. Anglijoje kažkodėl to nenutinka, kažkurios partijos dauguma susidaro. Jei vis tik taip nutiktų, kol partijos taps partijomis tikrai atstovaujančios atskiras visuomenės grupes, o ne vien save, kadenciją- kitą, galima sudaryti ir specialistų Vyriausybę. Lietuvai tokia Vyriausybė tikrai nepakenktų. :)

Taigi dabar jau mes abu iš vikipedia, Macmillan Dictionary, Cambridge Dictionary ir begalės kitų interneto šaltinių žinome, kad Žemėje sąvoka „tiesioginiai rinkimai“ (direct election) apima visą įmanomą rinkimų metodų įvairovę. Štai britai ir prancūzai savo parlamentus renka tiesiogiai vienmandatiškai, o atstovus į Europarlamentą renka tiesiogiai proporciškai. Tarkime, kad Lietuva „ne prie ko“ šiame pasaulyje ir sąvoka „tiesiogiai“ jos Konstitucijoje reiškia vienmandatiškai. Jei, pasak Jūsų, rinkimų įstatymai negali Lietuvoje nustatyti rinkimų metodo, tai kur tada tas konkretus metodas turi būti nustatytas? Ar jau VRK turi pasirinkti konkretų vienmandatį modelį – absoliučios daugumos 2 turų (prancūzišką), santykinės daugumos 1 turo (britišką), perduodamo balso (airišką), Tvirtinamąjį balsavimą (Approval Voting), Borda arba Condorcet metodus? Beje, aš nemažiau už Jus baisiuosi partinėmis privilegijomis ir pačia lietuviška rinkimų sistema. Vienok norint ją keisti, pirmiausia reikia nusimanyti apie norimus keisti dalykus. P. S. Priminsiu, kad šiuo metu Seimo rinkimuose partijos pristato į VRK DVEJOPUS kandidatų sąrašus – vieną proporcinėje apygardoje, kitą kandidatų-vienmandatininkų. Pastarąjį sąrašą VRK išdėlioja po apygardas, ir mus pasiekia jau minimaliai trumpi „vieno kandidato“ sąrašai. Vienmandatėje, kaip žinia, laimi tik vienas kuris nors „vieno kandidato“ sąrašas.

O tamsta pasiskaitykite LK, kur juodu ant balto parašyta: "55 straipsnis Seimą sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. " Ir "Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu." Rinkimų TVARKĄ nustato įstatymas. Taigi gerbiamasis, Rinkimų įstatymas reguliuoja tik rinkimų tvarką: apygardų, apylinkių sudarymas, rinkėjų sąrašai, kandidatų registracija, etc. , bet ne rinkimų modelį. Niekur neparašyta apie jokius sąrašus. TIESIOGIAI tą ir reiškia - tiesiogiai renkamas Seimo narys. Jei renkama per sąrašą vadinasi pažeidžiamas lygių galimybių principas; PIRMIAUSIA renkama partija ir tik po to tos partijos atstovas. Lietuvos Konstitucijoje net niekur nepaminėtas žodis "partija", todėl tamstos peršamas "direct election" išaiškinimas pas mus "ne prie ko". O jau tuo labiau, kad įstatyme gudriai prakišta dvigubo partinio kandidatavimo galimybė: vienmandatėje ir sąraše. Vadinasi, netinku vienmandatėje- pateksiu per sąrašą ir vėl ant jūsų sprando joju keturis metus. Kai tuo tarpu nepartinis gali balotiruotis tik vienmandatėje. Tik prašom nepradėti: "reitingavimas", nes reitingavimo sistema tokia, kad pirmi penki iš sąrašo, reitinguok juos nereitingavęs, vis tiek į Seimą pateks. Taip ir gaunasi; ateina genijai ir vėl išnyksta, atėjo į Seimą pats nepupoliariausias Lietuvos politikas Kubilius, tai jau visiems laikams. Rinkėjui juo atsikratyti, kol tas nebus iš Seimo išneštas kojomis į priekį- jokių šansų. Štai jums ir lygi rinkimų teisė. Tokios tokelės, gerbiamasis "Dėde".

Jūs užsispyrusiai nesidomite rinkimų klausimais. Pačiai pradžiai surinkite Google "direct election" ir "indirect election".

Prašom nepūsti čia tų arabų. Bet ir išradingi partiniai- sugalvojo kaip pateisinti tuos klaikius savo sąrašus. Anksčiau teisindavosi, atseit, taip daro ir kitur demokratinėse valstybėse, dabar naujas fintas- tarpininkai matote. Tiesioginiai rinkimai yra tada kai balsuojama tiesiogiai už konkretų asmenį. Gal galite nurodyti kur Lietuvos Konstitucijoje parašyta kitaip? Arba kur iš viso kas nors apie tai parašyta?

“Nuo kada tiesiogiai?” Berods, niekada deputatų nerinkome per tarpininkus-rinkikus. Visada Lietuvoje renka ir išrenka patys rinkėjai. “Kai į savivaldą pirmu numeriu įtraukiamas Seimo narys, jį žmonės išrenka, o jis pasako: - ačiū, kad išrinkote, bet aš pasiliksiu Seime.” Pati sau prieštaraujate, teigdama, jog tą Seimo narį žmonės išrenka. Būtent taip ir yra. Toliau Jūsų minima situacija yra jau ne tiesioginių ar netiesioginių rinkimų problema, o mandato perleidimo problema. Galimi du jos sprendimo variantai: arba išvis atsisakyto mandato niekam neperduoti, arba perskirstyti jį iš naujo ir tuo pačiu atiduoti kitam sąrašui.

"juk kiekvieną tarybos narį renka irgi tiesiogiai." Prajuokino teisininkas. Nuo kada tiesiogiai? Arba: ką ponas vadina tiesioginiais rinkimais? Kai į savivaldą pirmu numeriu įtraukiamas Seimo narys, jį žmonės išrenka, o jis pasako: - ačiū, kad išrinkote, bet aš pasiliksiu Seime, o vietoje manęs šekit 99-tą iš sąrašo tūlą Petrą, apie kurį jūs net girdėję nieko nesate? Ir iš viso, kas čia per kontora ta "Konstitucinių teisių agentūra"? VšĮ, kurios veikla: Sąjungos, fondai, asociacijos. Žinoma jiems tiesiogiai išrinktas meras neparankus- su tokiu bus sunkiau susitarti. Bet vardan savo naudos nereikia kitų kvailais laikyti.

Rinkėjai ir dabar visų lygių deputatus renka tiesiogiai, o ne per tarpininkus, rinkikus (JAV prezidentą formaliai renka rinkėjų išrinkti rinkikai). Netiesa, kad vienmandatėse apygardose išrinkti deputatai atstovauja tos apygardos rinkėjus - jie atstovauja tik tuos rinkėjus, kurie už juos balsavo. Kaip gali išrinktas deputatas atstovauti interesus rinkėjų, kurie balsavo visai už kitus kandidatus?

CIA TAS RAGAUSKAS YRA TEISINE NESAMONE.

Tiesiogiai galima būtų rinkti burmistrą (dabar - administracijos direktorius). Ir tai - neaišku. O iš tikro rinkti tiesiogiai reikia tarybos narius, bet tik kaip vienmandatininkus, nes jie atstovaus taryboje žmones, gyvenančius tam tikrose miesto teritorijoje (seniūnijose). Miesto savivalda - ne politinėms rietemoms demonstruoti.

Tik tiesioginiai rinkimai - skaidrumas ir atsakomybė. Tiek meras, tiek padėjėjai, patarėjai - nepartiniai.

Kolhozinė-kolektyvinė atsakomybė-teisinis vakuumas, kuriame viską lemia grupiniai-partiniai interesai,gausiai "užlieti purvinų pinigų padažu"... Konfliktai tarp mero ir tarybos-privalomi,konflikto arbitras-rinkėjai,jų sprendimas - galutinis ir neskundžiamas.

Na cia labai slidus reikalas tiesioginiai meru rinkimai, kazkur nugirdes buvau, kad tai naudinga socdemams, nes daugelyje savivaldybiu jie surenka nemaza procenta balsu. Taigi socdemai realiai igaus daugiau galiu savivaldybese ir bus ju galia ne 40/100 (rinkejai procentais paversti jega kurie renka socdemus), bet 60/100. Is kitos puses gal ir gerai, jei zmones sugebetu issirinkti normalius nepartinius kandidatus i mero postus.

Runkeliai merais rinks vietinius banditus, o "dožilis", anot Gorbio.

Kaip „teisininkas“, taip ir pasideda nesąmonės. Juokingai „skamba“: „Mūsų atstovaujanti valdžia yra kolegiali: tai yra tam tikras subjektas, susidedantis iš tarybos narių, kuris yra kolektyvas.“ , nes mūsų atstovaujanti valdžia yra Seimas, Respublikos Prezidentas... , taip yra LR Konstitucijoje. „Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. (... )Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus.“ Ką tai reiškia? Tai yra paprasčiausia labai didelė „Akcinė“ Bendrovė(pagal veikimo principą). Bendrovė turi savo turtą, finansus ir t. t. Tai kad bendrovės direktorius(meras) renkamas tiesiogiai, tai yra demokratijos pagrindas. Koks gali būti „konfliktas tarp jo ir tarybos – užprogramuotas“, jeigu jie privalomai įgyvendina įstatymus, vyriausybės sprendimus ir t. t.? Konfliktas, arba tiksliau korupcija užprogramuota tik tada kada merą renka taryba. Tokiais atvejais ir prasideda „sąmokslų“ teorijos: suokalbiai, šantažas ir tarybos narių balsų pirkimai....

Jei meras būtų vykdomosios valdžios galva (amerikoniškas variantas), tai tada verta rinkti visiems rinkėjams. Jei meras bus tarybos galva, koks tikslas visiems rinkėjams parinkti deputatams jų posėdžių vedėją? O juk dabar ir siūlomas toks variantas, kai meras nebus atsakingas už administracijos darbą.

Daugelis šalių rinkdami savivaldybes ir merus yra kvaili?

Pritariu.Didesnes nesamones nesugalvosi,kaip "tiesioginiai mero rinkimai".Kam tada savivalda,deputatai,taryba ,... ?Manu reiktu ivesti tiesiogine teisine-finansine atsakomybe,visiems isrinktiems musu tarnams,o ne tik politine atsakomybe.Tas pats liecia ir prokurorus,teisejus,policininkus,...Turi atsakyti, uz VISUS "nuveiktus darbus" ,musu tarnai.

o kam mims ta Konstitucija? Kaip čia atsitiko, kad anglai iki šiol apsieina be jos? Užtenka lietuviams dejuoti, piktintis, stenėti. Laikas būtų ropštis iš šitos baudžiavinės - gulaginės duobės. Ropštis ne prakaitu, o protu, supratimu. Pirmas žingsnis atmesti "konstitucinę" = vergovinę Romos "teisę" pakeičiant ją Teisingumu, kur teisia sveika nuovoka (prisiekusieji), o ne "šventi" (t.y. visokių niekšų "kompromatais" pakabinti) teisėjai.

Nepritariu Ragauskui. Eik, mišios baigėsi.

labai jau tas teisininkas provincialus : tegul placiau pasizvalgo kad ir po gimtaja ES Nejau ten vieni loxai priimineja istatymus :))))))

seimą renkame atskirai, prezidentą atskirai (tiesiogiai). Ar nuo to Lietuvoje mažiau demokratijos? Tai jeigu nelabai demokratiškai (tik pagal sąrašus) išrinktai tarybai vadovaus demokratiškai išrinktas meras, bus konfliktas? O juk savivaldybės valdymas, tai sumažintas Lietuvos modelis. Jokio konflikto nebūtų jeigu valdytų diktatorius. Ar už tokią santvarką agituoja L. Ragauskis?

Anoks ir šis tiesininkas, jei nemato jokios naudos iš tiesioginių merų rinkimų. Tai tikrai žingsnis į priekį, kaip galima to nesuvokti? Bus kas nors negerai, galima bus taisyti toliau, keisti Konstituciją, o ne sėdėti, krapštyti nosį ir visus kritikuoti.