Rusijai puolant Ukrainą, provokuojamas jos vientisumo ir teritorijų priklausomybės klausimas. Šiuo klausimu skiriasi dvi esminės pozicijos.

Pirmoji – absoliutus sienų šventumas. Pagal šią poziciją apskritai vargiai būtų atsikūrusi tiek Ukrainos, tiek Lietuvos valstybė.

Maža to, šis principas jau pažeistas mūsų laikais, iš pradžių – dėl Kosovo, paskiau – dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos, todėl tolesnis jo skelbimas panašus į utopiją. Antroji pozicija aptartina labiau, ypač dėl to, kad būtent ja remiasi kai kurie Ukrainos sienų kvestionuotojai.

Pradėkime nuo Krymo. Kai kurie teigia, kad šis kraštas iki pat 1954 m.

neturėjo nieko bendro su etnoistorine Ukraina. Bet šis teiginys atskleidžia tik pusę tiesos, o pusė tiesos gali būti melas.

Kita pusė tiesos – kad šis kraštas nieko bendro neturi ir su etnoistorine Rusija. Tai totorių žemė.

Totoriai – seniausia gyvenanti šio krašto tauta ir jos balsas sprendžiant jo likimą svarbiausias. O totoriai apsisprendė aiškiai ir vienareikšmiai – už Ukrainą.

Vadinamoji Rytų Ukraina – sudėtingesnis atvejis. Sprendžiant jos ribas, pirmiausia reikėtų nustatyti ribas, kur apskritai baigiasi rusų tauta ir prasideda ukrainiečių.

Kas buvo Kijevo Rusia? Rusas sakys – jo šalis, ukrainietis sakys – jo, ir abu jie bus teisūs.

Nes tais laikais tai buvo viena tauta. Panašus, nors kiek kito masto, lietuvių ir baltarusių atvejis.

Baltarusiai didele dalimi – suslavėję baltų palikuonys, kartu su lietuvių protėviais kūrę Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Jau nesiplėsime į teorijas, kad visi slavai kilo iš periferinių baltų, – šiuolaikinei geopolitikai tai mažai reikšminga.

Jei žiūrėsime istoriniu politiniu požiūriu, tai ribos tarp dviejų tautų, kilusių iš tos pačios istorinės tautos, visais atvejais bus sąlyginės. Bet jei žiūrėsime kalbiniu tarminiu požiūriu, tarp rusų ir ukrainiečių kalbų, kokias jas šiandien girdime, – aibė tarpinių tarmių ir šnektų.

Dar XX a. 1-oje pusėje Vakarų mokslininkų sudarytuose etnografiniuose žemėlapiuose ukrainiečių tarmės apėmė ne tik Luganską ir Donecką, bet ir Kubanę – anapus Azovo jūros.

Taigi, jei išvis galimas klausimas dėl šių tautų sienų persvarstymo, reikėtų klausti – kas ką iš ko turėtų atsiimti: Rusija iš Ukrainos ar Ukraina iš Rusijos?

Dar vienas svarbus aspektas – tautinė savimonė. Šia prasme rytų ukrainiečiai labai primena mažlietuvius. Kol jie gyveno Vokietijos valdžioje, tai buvo didžiausi lietuvininkai – didesni už tuos, kurie gyveno šiapus Vokietijos ir Rusijos sienos. Bet kai pateko į Kauno valdžią, kai prasidėjo administracinės, kultūrinės, religinės problemos, įskaitant katalikybės ekspansiją, daugelis šių žmonių per gerą dešimtmetį virto didžiausiais vokiečiais.

Rytų Ukrainoje, bent jau didžiojoje dalyje, situacija labai panaši. Daugelis šių žmonių kalba rusiškai, glaudžiai susiję su rusų kultūra, klesti panslavizmas.

Bet kai į jų kraštą pradėjo veržtis Rusija, daugelis šių žmonių staiga pasijuto ukrainiečiais. Net juokaujama, kad Vladimiras Putinas labiau suvienijo Ukrainą už visus ukrainiečių nacionalinius lyderius.

Ukrainą remia net etniniai Ukrainos rusai. Žinoma, yra ir kitokių rusų bei rusakalbių ukrainiečių, bet tokie pasidalijimai visiškai natūralūs, kalbant apie tokias etniškai ir istoriškai giminingas tautas.

Žvelgiant į šiuos faktus, kalbos, kad Rytų Ukrainoje visą laiką gyveno ir dabar gyvena rusai, tik ir svajojantys grįžti į Rusijos sudėtį, yra labai sudėtingų reiškinių supaprastinimas. Sunku pasakyti, kiek šį supaprastinimą lemia paprasčiausias naivumas ar paviršutiniškumas, o kiek – sąmoningai atstovaujami Rusijos interesai, bet abiem atvejais tai nėra tiesa.

Ukraina – sudėtinga šalis, vis dar formuojanti savo etninį ir nacionalinį tapatumą. Tiesą sakant, tai ne vienintelė šalis, susidūrusi su tapatybinio vientisumo problema po ilgo gyvenimo svetimose ir skirtingose valstybėse bei kultūrose.

Didlietuvių ir mažlietuvių skirtis buvo ne ką mažesnė, o Lenkijoje ligi šiol visą politinę kultūrą galima dalinti geografiškai – balsavimai už skirtingas partijas ribomis beveik atitinka sienas tarp Rusijos ir Vokietijos valdytų Lenkijos teritorijų. Skirtumai tarp tik XIX a.

suvienytos Šiaurės ir Pietų Italijos tiktai stiprėja, net Vokietijai užteko vos keliasdešimties metų susiformuoti skirtingoms tapatybėms arba mažų mažiausiai skirtingoms tos pačios tapatybės versijoms.

Nepaisant skirtingų simpatijų ir interesų, žmogiškiausias sprendimas būtų leisti ukrainiečiams užbaigti savos tapatybės kūrybą patiems. Be išorinių invazijų.

Teritorijų skaldymas ir jungimas prie kitų, nors etniškai ir giminingų, valstybių, – tokias pretenzijas jau reiškia ne tik Rusijos, bet ir Lenkijos šovinistai, – sukels tik dar daugiau problemų. Ir ne tiktai ukrainiečių tautai.

Rusai galėtų patys pagalvoti, kaip spręsti augančią regionalizmo problemą: jau šiandien Maskva ir Peterburgas – dvi skirtingos civilizacijos. O kur dar Sibiras?

Kur visai kitoms tautoms priklausančios teritorijos Kaukaze ir čia pat – prie Maskvos? Ar prisijungus žemes, kurios ne daugiau rusiškos nei ukrainietiškos, rusų tapatybė taps vientisesnė?

Lieka viltis, kad tarptautinė bendruomenė, Vakarų ir pačios Rusijos šviesuomenė rimtai pasipriešins V. Putino ir jo klikos užmačioms, kad ir kuo jos būtų dangstomos.

Juk visiems mąstantiems aišku, kad tai ne etninių problemų sprendimas, o tik imperijos plėtra. Čia pat dangstant savo šalies vidines problemas, nukreipiant jos gyventojų dėmesį į išorę.

Bet pirmiausia sprendimas priklauso pačios Ukrainos piliečiams. Ukrainiečiams, totoriams, rusams.

Atrodo, kad daugelis jų savo valią jau pareiškė. Mums ją belieka paremti.

Naujausi

Landsbergis: vieni abejingai dairosi, užsiima savo versliukais ir šaiposi iš tėvynės, o kiti tebėra sargybojeNuomonės · 2026-08-01Ukraina laimi – V. Zelenskis paskelbė naujus karo nuostolių skaičiusPasaulis · 2026-08-01Beprecedentis NATO valstybės sienos šturmas, dauguma migrantų jau grįžo į Maroką, žuvusiųjų apie 60Pasaulis · 2026-08-01Švedų komentatorius paskelbė apie 2,4 mln. žuvusių Ukrainos karių – įrodymų nepateikėPasaulis · 2026-07-31

Komentarai (12)

Rikiuoti
V.Ladas2014-03-15 11:31

Aš tai manau, kad dėl dabartinio konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos kalčiausias Nikita Sergejevičius, atidavęs tą Krymo apendiksą niekada jo neturėjusiai visada priklausomai nuo kažko Ukrainai. Lyg ir tapusi nepriklausoma ši valstybė nedviprasmiškai leido suprasti, kad per Krymą ji su laiku užblokuos Rusijai kelią į Juodąją jūrą. O tai peilis į nugarą nacionaliniam didžiulės šalies - Rusijos saugumui. Jei Ukraina, ir likęs pasaulis supras tai, ir pasidraskęs dėl Krymo, apsipras su jo grįžimu į Rusijos sudėtį, viskas aprims, netgi Rusija Ukrainai leis būti ne gamintoja, o ES prekių vartotoja į skolą. Jei ne- ateitis sunkiai prognozuojama. Rusija stojasi nuo kelių, ir gali sau daug leisti. O "patrankų mėsos" iš savo piliečių ji niekada negailėjo patiekti...

Pikasas2014-03-11 19:35

Rusija, vykdydama agresiją prieš Ukrainą praranda potencialius draugus ukrainiečius, kurie bent jau putiniškam režimui niekada neatleis. Rusijos teritorijos 2/3 - dalis randasi amžino įšalo zonoje. Statybos joje problematiškos, nes pamatai atšildo giluminį ledą ir pastatai smenga vienas po kito žemyn. Ukraina turi dideles potencines galimybes išvystyti žemės ūkį pagal šiuolaikinius standartus. Šis kraštas anksčiau užaugindavo javų tiek, kad galėjo tenkinti daugumą savco krašto ir Rusijos poreikių. Stalininis "holodomoras" ir kolchozinė tvarka smogė žemdirbiams žemiau juostos. Tačiau klimato ir žemės galimybės ir dabar yra pakankamai geros. "Vyresnis brolis" nori ir toliau diktuoti Ukrainai savo valią, kontroliuoti pramonę ir žemės ūkį. Rusijos "carui" nesvarbu, kad buvęs prezidentas V. Janukovyčius ir jo aplinka sudarė plačią korupcinę klaninę sistemą. Krymo vadovų reputacija katastrofiška. Pačiame Kryme yra daug prabangių Rusijos ir Ukrainos magnatų vilų. Jų statybų finansų skaidrumas tapo dėmesio objektu jau J. Tymošenko premjeriavimo laiku. Dabar tai būtų galimam klanui dar didesnė problema. Matome, kokia dezinformacija ir demagogija perpildyta Rusijos oficialioji žiniasklaida. Kryme nuo sekmadienio atjunginėjami Ukrainos televizijų kanalai. Lieka Rusijos... Specialistai yra suskaičiavę apie 600 Rusijos režimui atramos taškų užsienio žiniasklaidoje. Tai ir atskiri žurnalistai, įvairūs leidiniai ir net TV programos. Apie internetinę ir panašią smulkmę, tai net kalbėti neverta. Ji ir Lietuvoje pakabinta ant tos pačios meškerės kabliuko. Verta nepamiršti ir tos didžiulės armijos diplomatų, kurių funkcijos dažnai prasilenkia su tarnybine etika. Jei peržvelgti dabartinio Rusijos putiniško režimo avantiūras įvairiuose kraštuose, tai informacinės kovos jis niekad nepralaimėdavo. Lėšų tam būdavo skiriama tiek, kad demokratinių šalių politikams lengviau būdavo apsimesti "nežiniukais", negu viešai reikšti priešingą Kremliui nuomonę. Tai nereiškia, kad jos visai nebūdavo, tačiau aiškiai nepakankamomis apimtimis. Kaip nebūtų keista, šį kartą Rusija Pasaulio informacinėje erdvėje karą pralaimi. Nuo 1968m. karinės invazijos į Čekoslovakiją to niekad nėra buvę. Tai neramina naujos karinės avantiūros Ukrainoje užsakovus ir vykdytojus. Pasirinkta įprastinė taktika. Kai negalima įveikti viešos erdvės suformuotos nuomonės, ji paprasčiausiai blokuojama, kad taptų nepasiekiama gyventojams. Kokia dezo kampanija vykdoma Rusijoje? - aiškinti net neverta. Ji - žemiau kritikos. Tokia informacijos izoliacija, kokią pradėta vykdyti Kryme, sovietiniame lageryje turėjo senas tradicijas. Būdavo kariniuose daliniuose įrengiama speciali trukdymo aparatūra, kurios ūžesiai neleisdavo klausyti radijo naujienų iš už "geležinės užtvaros". Tik atokiose vietovėse tie trukdžiai būdavo menkesni. Didesniuose miestuose net nevertėjo bandyti ieškoti. Be to, net ir norint nugirsti vieną ar kitą frazę, tai daryti būdavo pavojinga dar ir tuo, kad KGB "bildukai" galėjo nugirsti ir "kam reikia" pranešti. Atėję kagėbistai pirmiausia puldavo prie radijo aparato ir žiūrėdavo ar jis nenustatytas dažniu iš Vakarų stočių. Pasekmės būdavo tradicinės... Informaciniame amžiuje galimybių gauti informaciją yra kur kas daugiau, tačiau ne visi gyventojai turi tiek žinių ir lėšų, kad galėtų jomis naudotis. Apie Krymo "referendumą" tokioje situacijoje net kalbėti nėra ką. Manau, kad tai bus tik dar vienas eilinis farsas, kokių jau daugybę matėme "melo imperijoje". Nemanau, kad į tokį neteisėtą renginį atvyks kokie nors stebėtojai iš demokratinių šalių. Jie ten, matomai, net patekti negalėtų...

Puikiai pasidarbavo2014-03-11 14:43

maskolių popai, istorikai ir mūsų šarlatanai - bumblovskiai. Patys "rusai" jau išsiaiškino, kad jie ne tik ne rusai, bet ir ne slavai, o paprasčiausi ugro-finai su didele doze totoriško kraujo. Kažkodėl niekas nepastebi, kad Ukrainos HERBAS tai vienos ir baltų giminės herbas. Ir kaimynas gudas - batka herbe vis dar laiko vytį. Tik jo Vyčio skyde jau pagal suslavėjusius gudus ženklas sudarkytas. Visi mūsų šarlatanai bumblovskiai net nežino kas per ženklas raitelio skyde - tai dvigubu kryžiumi pavadina įsiteikdami dvasiniams okupantams, tai dar kaip. O tai yra ženklas skaičiaus 1000. Tas raitelis ne paprastas kareivis, o PULKININKAS. Autorius irgi pademonstravo savo menką išsilavinimą ir iškreiptą supratimą apie istorinius įvykius. Nuo žydkrikščionybės prasidėjo visos bėdos Gardarikijoje, kai benkartas Valdemaris priėmė krikštą ir sugebėjo svetimųjų pagalbą parklupdyti ne mažą pietinę dalį baltų imperijos. Kadangi žydkrikščionybę diegė bulgarų popai, tai nuo to ir prasidėjo slavianizaciją. Juk dabar "slavai" ir pomorai-norvegai, ir kuriviečiai-gudai, ir jotvingiai tapo pšekais ir t. t.

vai me2014-03-11 06:35

Keista, visada galvojau, kad Rusijos imperija, susiformavo iš atskilusios Lietuvos didikų dalies, po JOGAILOS padarytų kvailyscių. Dauguma, garsių Rusijos istorikų teigia, kad jeigu ne Jogaila, tai tokios valstybės, kaip Rusija, nebūtų zemėlapiuose, o būtų Lietuvos imperija. Beje, jūsų teiginiai, apie atskirai, nuošaly buvusių, laukinių ,negausių slavų klajoklių gencių,didziausi paistalai, kokius teko skaityti. Petrui 1 pakeitus, metų skaiciavimą ,nuo Kristaus gimimo, senajame buvo priskaiciuota 5421m. Tai yra įrodytas faktas. Kaip laukiniams, neblogai tiesa? Ar tamsta nebūsite kryziuocių jėzuitas?

Dr. G2014-03-11 03:32

Nesutinku su teiginiu, kad ukrainiečiai ir rusai kilo "iš tos pačios istorinės tautos". Iš Kijevo Rusios kilo ukrainiečiai, o rusai kilo iš atskirai nuošaly buvusių laukinių klajoklinių negausių slavų genčių. Todėl rusams ir skaudu prarasti "savo" istoriją, kuri yra ne jų, o ukrainiečių, nes tikros savos istorijos turi labai mažai (trumpą laikotarpį).

Feltonas2014-03-11 01:13

Apsidirbs tas tavo Putinas be naftos dolerių, matriciuk :)

putinas2014-03-10 20:42

Rusijai Krymas neskestantis lektuvnesis, ir tuo viskas pasakyta. Neieskokit siknoj smegenu :). Kol Ukrainoj bus bardakas tol Rusija Kryma laikys po savo prieziura. Putinas viesai pasake, kad gina Rusijos piliecius ir, kad si valdzia yra neteiseta, ir jis su ja nekalbes. Jus ka galvojat api... sinet toki dede kaip Putinas ir kad jums tas praeis be pasekmiu? Jus ka? Jus rimtai? Atsikvosekit. Ji jau apgavo su Libija, bande apgaut su Sirija, bet ten spejo pastabdyt banditus. Ukraina vel tas pats. Viena diena dedes pasiraso susitarimus, sukerta rankom o sekancia diena nusivalo uzpakali? Taip Putinas nusivale savo sudina subine jusu rankom. Patinka? Manau nelabai :)

Romas2014-03-10 18:24

Kad ir kaip noretumem daugiausia ka padarem Rusijai tai pasibeldem i Maskvos vartus. Jei idomu kokio dydzio tai plotelis Rusijos zemelapyje tai paziurekit google mapse ar kur nors pan.. Rusija kaip ten bebutu labai jau nori savo vakaru kimynes pasijungt ir priartet prie europos kad nereiketu gazpromui tarpininku... Ukraina lengviausias variantas... Realiai Lietuva rusijai irgi tik takas i Kaliningrada. Daugiau is musu jokios naudos

vai me2014-03-10 18:07

atsiprašau sumaišiau D ir K raides vietomis.

VAI ME2014-03-10 18:04

Perziurėjau ,LKD istoriją ir tokios tautybės, kaip ukrainietis neradau.Ar tai atskilusi LKD dalis, kaip ir Rusija?

sekmes rusijai2014-03-10 16:59

nesubires o tik ziurek kad nesustipretu

Ǒ2014-03-10 15:14

Mano prognozės: rusams atsiėmus Krymą, prasidės pačios Rusijos nesulaikomas byrėjimas.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi