Valstybės reikalų nesuvokiančios bendruomenės, turi būti mandagiai patraukiamos iš kelio

Konsultantas Kęstutis Gečas visuomeniniame tinkle Facebook.

Priešui vis labiau agresyvėjant Lietuvos atžvilgiu, mūsų šalies kariuomenei ir sąjungininkų pajėgoms trūksta plotų treniruotis, siekiant atremti Rusijos karinę invaziją.

Nors nuolatos pranešama, apie vis naujų poligonų atidarymą, tačiau jų dar ženkliai trūksta.

Gerovės valstybės vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys buvo informavęs, kad tolesnė naujų poligonų plėtra yra būtina.

„Mes turėsime ir tolesnes diskusijas su kitomis savivaldybėmis, nes mums ploto prasme reikės daug didesnio ploto poligonams, dar 15 ar 25 kilometrų, ir tikrai turėsime situacijas su vietos gyventojais, kai turėsime kalbėti ir apie namų valdų iškėlimą“, - praėjusią savaitę visuomenę informavo K. Budrys.

Vyriškis taip pat nurodė, kad didinant šauktinių ir rezervistų skaičių, atvykstant vis daugiau sąjungininkų karių, Lietuvoje karinės infrastruktūros poreikis tik augs, o tai reiškia ir papildomus nepatogumus vietos gyventojams, tačiau žymiai didesnį saugumą.

Nepaisant dalies Tauragės ir Šilalės rajonų gyventojų pasipriešinimo, Seimas prieš kelias savaites pritarė poligonų steigimui šiuose rajonuose.

O taip pat Seimo narės, tuo pat metu besidarbuojančios ir premjerės pareigose, Ingridos Šimonytės bei valstybės lyderio Gitano Nausėdos iniciatyva Seimas denonsavo Oslo konvenciją, draudžiančią kasetinių šaudmenų naudojimą – nuo šiol kasetiniai šaudmenys Lietuvoje gali būti naudojami nevaržomai.

Kęstutis Budrys.

Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės vadovaujamas biudžeto pinigais išlaikomas valstybinis transliuotojas LRT skelbia, kad „ką beišrinktų gyventojai ateinanti rudenį ir kas be būtų valdžioje, jie paveldės dabartinių valdančiųjų sunkumus, susijusius su Lietuvos gynyba“.

Todėl M. Garbačiauskaitė-Budrienė kelia esminį klausimą – ką ir kaip reikia daryti, kad gyventojai nebesipriešintų svarbiems valstybės projektams, o taptų rėmėjais ir sąjungininkais?

Į šį valstybinės reikšmės klausimą atsakymus pateikė konsultantas Kęstutis Gečas, liepos 28 d. analitinių analizių laidoje „Savaitė“.

„Mes turime situaciją, kuri man kelia nerimo.<...> Bendruomenė turi rūpintis bendruomenės reikalais ir netrukdyti nacionaliniam reikalams“, - atskleidė konsultantas.

Kalbant apie visuomenės priešinimąsi naujų poligonų plėtrai, K. Gečo teigimu, „mes natūraliai, instinktyviai stabdome pažangą, valstybės pažangą“.

„Kada atsiranda žmonės, va tiesiog nenoriu, arba turiu kažkokiu interesu nenorėti, mes net nekalbėkim apie užsienio įtakas, šiaip yra žmonės, kurie turi turtinių interesų, turi kažkokių kitokių emocinių interesų, jam gražus miškas ir jis nenori, kad ten tankai važinėtų. Vat čia su jais nebegalime apie tai kalbėti“, - konstatavo specialistas.

Jis nurodė, kad „su tokiais žmonėms, su tokiais interesais, nebeįmanoma komunikacinėmis priemonėmis, dirbti“.

„Netgi gamykla yra nacionalinės reikšmės, todėl, kad gamykla duoda darbo ne tik vietos bendruomenėje, ji duoda darbo ir kaip „Rheinmetall“ (Vokietijos bombų gamykla Baisogaloje – ekspertai.eu past.) aplinkinėms savivaldybėms, visai Lietuvai. Galiausiai mokesčius moka, bendruomenė – ji viena negyvena. Jai iš nacionalinių biudžetų yra skiriami pinigai keliams tiesti, mokykloms, sveikatai ir visa kita, jinai yra didelio sociumo modelis“, - informavo K. Gečas.

Pasak vyriškio, ne maža bendruomenė, o „didysis turi nespręsti“, ką kaip ir kada daryti ar nedaryti.

„Tai didysis turi nuspręsti, bet labai mandagiai, labai gražiai išaiškinti“, - patarė K. Gečas.

Svarbiausia, kad po išaiškinimų, tai mažai bendruomenei neliktų teisių blokuoti didžiojo sprendimo.

„Tai turi būti gražiai, mandagiai nuraminant, bet nesuteikiant teisės blokuoti“, - išaiškino konsultantas.



P. S.

Kasetiniai šaudmenys imti naudoti Antrajame pasauliniame kare, nuo to laiko jie naudoti per 30 konfliktų visame pasaulyje. JAV tokius šaudmenis naudojo invazijoje Irake 2003–2006 m. JAV ginkluotųjų pajėgų centrinė vadavietė nurodė, kad nuo 2016 m. amerikiečių pajėgos ėmė palaipsniui nebenaudoti šių šaudmenų dėl jų keliamos grėsmės civiliams.

Aktyvistų grupė Kasetinių šaudmenų koalicija, siekianti šiuos šaudmenis uždrausti visur, teigia, kad tokių nesprogusių šaudmenų vis dar gausu Laose, čia JAV 1964–1973 m. išmetė apie 260 milijonų kasetinių šaudmenų, iš jų išminuota apie 0,47 proc., dėl jų žuvo mažiausiai 11 tūkst. civilių.

Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų draudimo nuo jos sukūrimo 2008 m. pasirašė ir ratifikavo 123 pasaulio valstybės (tarp jų ir Lietuva), tačiau JAV, Rusija, Ukraina ir dar 71 valstybė jų naudoti nedraudžia. Dėl sutarties buvo sunaikinta 99 proc. kasetinių šaudmenų rezervų.

Žmogaus teisių stebėtojai teigia, kad kasetinių šaudmenų naudojimas gyvenamose teritorijose gali būti laikomas karo nusikaltimu, nes jie veikia nesirinkdami aukų. Agentūros „Reuters“ surinktais duomenimis, iki 60 proc. kasetinių šaudmenų aukų yra kasdiene veikla užsiimantys žmonės, trečdalis visų žuvusiųjų – vaikai.

Keli susiję:

Seimas vėl susivienijo: kasetiniai šaudmenys atgrasys Rusiją, kai ji pradės karinę invaziją į Lietuvą

Išdygus bombų gamyklai, Baisogala taps svarbiu turistų traukos centru

Rusijai nemalonus smūgis – Lietuvos kariuomenė prisipirks naujų prašmatnių automobilių

Lietuva toliau plės karinę infrastruktūrą

Nausėdos dešinioji ranka Lietuvos gyventojus perspėjo – reikia veržtis diržus ir ruoštis ilgam karui