Bjaurios istorijos grimasos

Alge rašo:Man patiko zunarlo Panele redaktores isradimas: itikineti save, kad tik siandien padarysiu tai ir tai (eisiu i sporto kluba, nesuvalgysiu papildomo pyragelio), o rytoj, pirmadieni jau galesiu viso to nedaryti Kita diena, aisku vel toks pat saves itikinejimas, kad nuo rytoj galesiu to nedaryti Toks atvirkstinis nuo pirmadienio variantas.

Reikia pasidžiaugti: Vilniaus apygardos teismas atmetė policijos apelaicinį skundą ir paliko galioti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo nutartį, išteisinusią signatarus. Tai pranešė pats B.Genzelis. Taigi negalima visų teisėjų tempti ant vieno kurpaliaus...

Naglis Puteikis: Alvydai, leisk atsakyti į Tavo klausimus: “Tik štai įdomu su kokia programa eina į rinkimus pats Naglis: su konservatorių partijos ar savo. O, jeigu savo, tai kodėl eina su ta partija, kurią nuolat kritikuoja.” N.P.: eičiau su TS-LKD, bet kad kol kas dar nėra tos programos, taigi nėra kaip ir rinkėjams prisistatyti. Už biudžetinius pinigus žurnale “TS-LKD žmonės (dvidešim penki)” rėkauti su Užkalniu “duskit pavidoliai” negaliu, nes pats pavydžiu limuzino Porshe Panameros už 300 000 Lt; grožybių, kačiukų, šuniukų už 5000 Lt dar neturiu, todėl prisistatyti rinkėjams galėčiau nebent su programa. Todėl ką randu gero pakeliui, tą ir imu: ėjau, žiūriu guli apynaujė “Lietuvos sąrašo” programa. Paskaičiau – patiko, ypač dėl daugiamandatės apygardos panaikinimo, dėl antstolių reprichvatizavimo (nacionalizavimo – suvalstybinimo), ir t.t. O kritikuoju TS-LKD todėl, kad į tą TS-LKD elito žurnalą pateko tik pirmi 24, plius alkopramonės lyderis, plius Užkalnis, plius vyr.redaktoriaus draugužis, taigi iš viso 27, o aš sąraše būdamas 26-u nepatekau. Todėl negalėjau reklamuotis šalia taupiausios iš visų Seimo narių automobilių – mano tėvo 1988 m. gamybos dujinio Wolksvagen passato. Jei lauksiu TS-LKD programos, tai gali taip atsitikti, kad ją likus 2 dienom iki rinkimų parašys Užkalnis su Adomėnu, arba ji bus baigta tik po rinkimų. “Nacionalinis suvienijimas Už Lietuvą Lietuvoje baigia ruošti tokią programą, bet nežinau, ar turėsime pakankamai galimybių ją žmonėms pristatyti. Bet Naglį ir kitus galiu nuraminti, kad tokia programa netrukus bus paskelbta.” N.P.: Alvydai, nepyk, bet ką Jūsų susivienijimo kandidatai DABAR pristatinėja savo rinkėjams? Gal TS-LKD 2008 m. programą -ji,beje, labai gera. Ar visai nieko nepristatinėja? O gal imate pavyzdį iš Adomėno ir programą parengsite po rinkimų? “Pirmas, tas, kas žiniasklaidoje jau buvo minėta, kad “D.Kuolys suvažiavime Daukanto aikštėje turėjo virš tūkstančio įgaliojimų ir tai irgi panašu į teisybę, nes į aikštę susirinko keletas dešimčių žmonių, o atstovavo virš tūkstančio.” N.P.: 800 žmonių pasitikėjo D.Kuoliu ir pasirašė įgaliojimus. Kuo tai skiriasi nuo 1900 visuotinio susirinkimo dalyvių , arba 119 delegatų, atstovaujančių po 10 partijos narių, balsavimo? Kuo tai skiriasi nuo 700 įgaliojimų Emigrantų partijai, 500 įgaliojimų Brazauskienei, 400 įgaliojimų DK aktyvistei ir pan.? “Antra, kad susirinkta, kažkodėl ne kokioje nors salėje, kaip steigiama partija, o aikštėje.” N.P.: Įstatymas nedraudžia steigti organizacijų ir ant šaligatvio, bet būtų trikdomas eismas, o aikštė nuo graikų laikų yra demokratijai skirta vieta. Kuo skiriasi aikštė nuo salės?: 1. Taupymu – nereikia švaistyti sunkiai surinktų nario mokesčių. 2. Fliuksu – asimetrinis atsakymas papuvusiai sistemai, 3. Viešieji ryšiai -žurnalistams lengva filmuoti, fotografuoti visais rakursais, imti interviu, laisvai judėti nieko netrikdant – puikus demokratijos ir viešumo triumfas prieš užsidariusius prabangiuose viešbučiuose liberalcentristų forumus, pasibaigiančius beveik orgijomis prabangiuose baruose ir kambariuose už biudžeto pinigus (tai nekliūna?). “Trečia, kad suvažiavimo delegatams dar prieš suvažiavimą patvirtinti siūlyta partijos vadovu D. Kuolį ir balsuoti už visas rezoliucijas, dokumentus, jų net nemačius, kas bus pasiūlyta suvažiavime.” N.P.: įgaliojime triskart parašyta, kad įgaliojama veikti TIK DĖL STEIGIMO. “Ir, ketvirta, aišku, ne mažiau skandalinga: kad įgaliojimą pasiūlyta duoti būsimam partijos pirmininkui iki 2016 metų.” N.P.: įgaliojimai duoti tik dėl steigimo, taigi gali iki 2016 steigti partiją, bet tik steigti. Matyt rengėjai galvojo, kad surinkti 800 ir daugiau įgaliojimų D.Kuoliui gali prireikti 4 metų. Kaip matome, apsiskaičiavo, nes surinko per 11 dienų, ar tai dėl per didelio pasitikėjimo D.Kuoliu, ar dėl pernelyg gerai organizuoto rinkimo (matyt, parašų rinkikai karštai įtikėjo sėkme, ar reikalingumu) , o gal dėl visų šitų trijų dalykų sinergijos?

Bjaurios istorijos grimasos Paskelbta: 2012-08-31 21:40 | Autorius: Vytautas Budnikas, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Rugpjūčio 17 dieną policija Maskvoje suima opozicijos lyderį, žinomą šachmatininką Garį Kasparovą, prie Chamovnikų teismo davusį interviu žurnalistams. Piliečių persekiojimas teismuose dėl konstitucinių teisių realizavimo tampa bene svarbiausiu Vilniaus apskrities policijos darbu. Šiemet surašyta šūsnis administracinės teisės pažeidimų protokolų Nepriklausomybės Akto signatarams Bronislovui Genzeliui, Romualdui Ozolui, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariui Alvydui Medalinskui, buvusiam Užsienio reikalų ministrui profesoriui Povilui Gyliui, inicijuotos net trys administracinės bylos prieš visuomenininką ir pirmąjį atkurtos Lietuvos kultūros ir švietimo ministrą Darių Kuolį. Visi protokolai surašyti už tariamus Susirinkimų įstatymo pažeidimus. Tačiau šie tariami pažeidimai subliuško, pradėjus juos nagrinėti teisme: Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas panaikino kaltinimus signatarams, o Vilniaus 3-iasis apylinkės teismas atmetė kaltinimą Povilui Gyliui. Regis, tuo policijos entuziazmas persekiojant mitingų organizatorius turėjo pasibaigti. Tačiau ne. Prieš kelias dienas ji apeliacine tvarka apskundė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartį, išteisinusią signatarus ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narį. Priminsime, juos policija kaltino už Susirinkimų įstatymo pažeidimus, neva signatarai kovo 17 -ąją Nepriklausomybės aikštėje surengė neteisėtą akciją šalies parlamentarizmui ir teisingumui remti. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas (teisėja Virginija Liudvinavičienė) nustatė, kad signatarai įstatymų nepažeidė. Jie tinkamai naudojosi Konstitucijoje bei Susirinkimų įstatyme numatytomis laisvėmis ir teisėmis: laiku dėl organizuojamo mitingo pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, laiku informavo apie tai, kur ir kada mitingas vyks. Šį faktą pripažino ir už renginių derinimą atsakinga savivaldybės komisija. Pripažino ji ir tai, kad išdavė signatarams pažymėjimą (leidimą) mitingui rengti, tačiau kitu laiku ir kitoje vietoje, nors to nenumato Susirinkimų įstatymas. Todėl teismas nustatė, jog ne mitingo rengėjai, o savivaldybė pažeidė Susirinkimų įstatymą. Teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė nesugebėjo paaiškinti, kas ir kokiu būdu pranešė mitingo organizatoriams apie pakeistą rengiamo mitingo vietą ir laiką (iš tiesų niekas niekam apie tai nepranešė). Tarnautojams rodės savaime supranta, kad būtent jie turi teisę leisti ar neleisti rengti piliečių mitingus. Susirinkimų įstatymo aiškinimas ir Europos Žmogaus Teisių teismo (EŽTT) praktika šioje srityje savivaldybės tarnautojams buvo netikėta naujovė: jie pirmą kartą išgirdo, kad valstybė turi ne tik negatyvią pareigą netrukdyti rengti taikius susirinkimus, bet ir pozityvią pareigą suteikti tokių susirinkimų dalyviams atitinkamą apsaugą. Kitaip tariant, valdžia ne suteikia malonę išduodama mitingo organizatoriams pažymėjimus (leidimus), o suderina su jais mitingo vietą ir laiką, prisiimdama įsipareigojimus užtikrinti susirinkimo dalyvių apsaugą, jei renginys nekelia grėsmės visuomenei. Visos grėsmės visuomenei yra detaliai aptartos EŽTT teismų praktikoje. Teismui išnagrinėjus bylos medžiagą paaiškėjo, kad signatarų surengtas mitingas jokių grėsmių nekėlė. Negana to, teismas nustatė, kad Lietuvos Susirinkimų įstatymo normos prieštarauja Konstitucijai ir Lietuvos ratifikuotoms tarptautinėms sutartims (konvencijoms). Lietuvos žmogaus teisių asociacija (LŽTA) kreipėsi į Seimą ir Teisingumo ministeriją dėl Susirinkimų įstatymo atitikties Konstitucijai ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Iš Teisingumo ministerijos ir Seimo gauti paaiškinimai, kad 2012 metų gegužes 17 dieną Seime įregistruotas Seimo Žmogaus teisių komiteto teikiamas Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas – nauja jo redakcija (Nr. XIP-1599(3). Taigi pagaliau pripažinta, kad dabartinis Susirinkimų įstatymas yra ydingas, juo galima piktnaudžiauti, ir todėl būtina jį keisti. Tuomet kyla klausimas: ko siekia policija? Deja, policija čia niekuo dėta. Vargu ar savo iniciatyva ji imtųsi ginčyti teismų nutarimus ir toliau persekioti visuomenininkus. Šioje konstitucinių teisių dramoje policija tėra vykdytoja. Tačiau kas šio proceso užsakovai? Europarlamentaro Leonido Donskio nuomone, Lietuvoje pradedamas įgyvendinti Rusijoje taikomas visuomenės valdymo modelis, kai valdžia, siekdama visiškai užvaldyti visuomenę, naudoja ne brutalią jėgą, o teisę. Tai nėra tikroji teisė, o piktnaudžiavimas ir manipuliavimas ja – piktnaudžiavimas visa teisine sistema, kai selektyviai taikant įstatymus siekiama įbauginti opozicinius judėjimus. Būtent politinis elitas pažeidinėja Lietuvos Respublikos Konstituciją ir tarptautinius įsipareigojimus, mėgindamas priversti Lietuvos teismus, jų teisėjus ir policiją vykdyti politinius užsakymus. Apmaudžiausia, kad piliečiai, dažnai neįsigilinę į procesines subtilybes, piktinasi teisėjais – juk visuomenininkus teisia ne valdžia, o teismai! O bylos prieš piliečius kurpiamos valdžios kabinetuose. LŽTA įsipareigoja atstovauti signatarams Vilniaus apygardos teisme. Kartu įsipareigoja informuoti tarptautinę bendruomenę apie Lietuvoje padažnėjusius tarptautinių sutarčių (konvencijų) pažeidinėjimo faktus. Sovietų sąjunga taip pat buvo ratifikavusi Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir tarptautines žmogaus teisių konvencijas, įskaitant ir 1975 metų Helsinkio pasitarimo Baigiamojo akto dokumentus. Bet kitamanių teismai, kalinimas ir trėmimai rodo, kad jokių tarptautinių sutarčių nebuvo laikomasi. Ar istorija kartojasi? Bent jau ryškėja bjaurios iš praeities į dabartį persimetusios jos grimasos.

Naglis Puteikis: Alvydai, leisk atsakyti į Tavo klausimus: "Tik štai įdomu su kokia programa eina į rinkimus pats Naglis: su konservatorių partijos ar savo. O, jeigu savo, tai kodėl eina su ta partija, kurią nuolat kritikuoja." N.P.: eičiau su TS-LKD, bet kad kol kas dar nėra tos programos, taigi nėra kaip ir rinkėjams prisistatyti. Už biudžetinius pinigus žurnale "TS-LKD žmonės (dvidešim penki)" rėkauti su Užkalniu "duskit pavidoliai" negaliu, nes pats pavydžiu limuzino Porshe Panameros už 300 000 Lt; grožybių, kačiukų, šuniukų už 5000 Lt dar neturiu, todėl prisistatyti rinkėjams galėčiau nebent su programa. Todėl ką randu gero pakeliui, tą ir imu: ėjau, žiūriu guli apynaujė "Lietuvos sąrašo" programa. Paskaičiau - patiko, ypač dėl daugiamandatės apygardos panaikinimo, dėl antstolių reprichvatizavimo (nacionalizavimo - suvalstybinimo), ir t.t. O kritikuoju TS-LKD todėl, kad į tą TS-LKD elito žurnalą pateko tik pirmi 24, plius alkopramonės lyderis, plius Užkalnis, plius vyr.redaktoriaus draugužis, taigi iš viso 27, o aš sąraše būdamas 26-u nepatekau. Todėl negalėjau reklamuotis šalia taupiausios iš visų Seimo narių automobilių - mano tėvo 1988 m. gamybos dujinio Wolksvagen passato. Jei lauksiu TS-LKD programos, tai gali taip atsitikti, kad ją likus 2 dienom iki rinkimų parašys Užkalnis su Adomėnu, arba ji bus baigta tik po rinkimų. "Nacionalinis suvienijimas Už Lietuvą Lietuvoje baigia ruošti tokią programą, bet nežinau, ar turėsime pakankamai galimybių ją žmonėms pristatyti. Bet Naglį ir kitus galiu nuraminti, kad tokia programa netrukus bus paskelbta." N.P.: Alvydai, nepyk, bet ką Jūsų susivienijimo kandidatai DABAR pristatinėja savo rinkėjams? Gal TS-LKD 2008 m. programą -ji,beje, labai gera. Ar visai nieko nepristatinėja? O gal imate pavyzdį iš Adomėno ir programą parengsite po rinkimų? "Pirmas, tas, kas žiniasklaidoje jau buvo minėta, kad "D.Kuolys suvažiavime Daukanto aikštėje turėjo virš tūkstančio įgaliojimų ir tai irgi panašu į teisybę, nes į aikštę susirinko keletas dešimčių žmonių, o atstovavo virš tūkstančio." N.P.: 800 žmonių pasitikėjo D.Kuoliu ir pasirašė įgaliojimus. Kuo tai skiriasi nuo 1900 visuotinio susirinkimo dalyvių , arba 119 delegatų, atstovaujančių po 10 partijos narių, balsavimo? Kuo tai skiriasi nuo 700 įgaliojimų Emigrantų partijai, 500 įgaliojimų Brazauskienei, 400 įgaliojimų DK aktyvistei ir pan.? "Antra, kad susirinkta, kažkodėl ne kokioje nors salėje, kaip steigiama partija, o aikštėje." N.P.: Įstatymas nedraudžia steigti organizacijų ir ant šaligatvio, bet būtų trikdomas eismas, o aikštė nuo graikų laikų yra demokratijai skirta vieta. Kuo skiriasi aikštė nuo salės?: 1. Taupymu - nereikia švaistyti sunkiai surinktų nario mokesčių. 2. Fliuksu - asimetrinis atsakymas papuvusiai sistemai, 3. Viešieji ryšiai -žurnalistams lengva filmuoti, fotografuoti visais rakursais, imti interviu, laisvai judėti nieko netrikdant - puikus demokratijos ir viešumo triumfas prieš užsidariusius prabangiuose viešbučiuose liberalcentristų forumus, pasibaigiančius beveik orgijomis prabangiuose baruose ir kambariuose už biudžeto pinigus (tai nekliūna?). "Trečia, kad suvažiavimo delegatams dar prieš suvažiavimą patvirtinti siūlyta partijos vadovu D. Kuolį ir balsuoti už visas rezoliucijas, dokumentus, jų net nemačius, kas bus pasiūlyta suvažiavime." N.P.: įgaliojime triskart parašyta, kad įgaliojama veikti TIK DĖL STEIGIMO. "Ir, ketvirta, aišku, ne mažiau skandalinga: kad įgaliojimą pasiūlyta duoti būsimam partijos pirmininkui iki 2016 metų." N.P.: įgaliojimai duoti tik dėl steigimo, taigi gali iki 2016 steigti partiją, bet tik steigti. Matyt rengėjai galvojo, kad surinkti 800 ir daugiau įgaliojimų D.Kuoliui gali prireikti 4 metų. Kaip matome, apsiskaičiavo, nes surinko per 11 dienų, ar tai dėl per didelio pasitikėjimo D.Kuoliu, ar dėl pernelyg gerai organizuoto rinkimo (matyt, parašų rinkikai karštai įtikėjo sėkme, ar reikalingumu) , o gal dėl visų šitų trijų dalykų sinergijos?

Laisvę reikia ginti nuolatos, o ne priešokiais. Jau dabar chuntai pilnos kelnės, nors mitinguose dalyvavo 4-5 tūkst. Jei būtų dalyvavę 40 - 50 tūkst., tie parazitai iš baimės būtų numirę. Dabar viskas priklausys nuo rinkimų.

per šiuos ketverius metus visi lietuviai turėjo šansą praregėti, pamatyti, kaip teisė virsta stekuliatyvia teise tik grupei suinteresuotų personų, kad jų vardai, gink Dieve, nebūtų apdrėbti nenugramdoma gėda. Manipuliuojant įstatymais, teisminėmis ekspertizėmis, pasiektas neregėto lygio cenzūraališkumas ir nusikalstamumas valstybės vardu.

įdomu, ar pagal žmogaus teisių konvenciją policija gali filmuoti į taikią eiseną susirinkusius žmones. Tai buvo Kaune, kai rinkomės pareikšti savo nepasitikėjimo teisėsauga ir teisėtvarka pedofilijos byloje. Man tas pats, filmavimas mano nuomonės nepakeis, bet ar jie turi tokią teisę, nes aš nieko blogo nedariau, tik taikiai su kitais piliečiais išreiškiau savo nuomonę.