Buvęs Valstybės saugumo departamento darbuotojas Aurelijus Beržinis, atskleidęs generalinio prokuroro Algimanto Valantino nusikaltimus, interviu „Laisvam laikraščiui“ (LL) pasakoja savo nuomonę apie tai, kodėl buvo bandoma nužudyti „Laisvo laikraščio“ redaktorių Aurimą Drižių.
„Todėl, kad jie žinojo, kad tik per „Laisvą laikraštį“ ir tave eis visa ši medžiaga ir šis demaskavimas Lietuvoje, - sakė A.Beržinis, - jie suprato, kad nors dar sėdi Seime, tačiau jau traukiasi iš savo postų ir užleidžia save vietas (tik Darbo partija ir Paulauskas dar kažko spyriojasi, niekaip neatsisako noro tapti prezidentu), kad visa ši medžiaga jiems yra labai nepalanki. Ir tu esi jiems nepalankus. Todėl ir bandė tave nužudyti, suorganizuodami avariją. Prie to prisidėję ir kiti džentelmenai“.
LL pirmą kartą apie A. Beržinį parašė dar 2009 m., kai šis buvęs VSD darbuotojas pateikė įrodymus, kad tuometis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas (šiuo metu Vilniaus apygardos teismo teisėjas) asmeniškai pridengė vieno nužudymo aplinkybes, kad atsakomybės išvengtų
Tuo metu A. Valantinas vadovavo Jonavos prokuratūrai, ir jis asmeniškai kuravo baudžiamąją bylą dėl vietos gyventojo Sergejaus Repjovo nužudymo. Šį žmogų, būdamas girtas, partrenkė ir mirtinai sužalojo tuometis Jonavos kelių policijos šefas, dabartinis Jonavos priešgaisrinės tarnybos viršininkas Vygaudas Čižauskas, ir pabėgo iš įvykio vietos.
Tačiau V. Čižausko vairuojamą „Volgą“ atsitiktinai sustabdė jo pavaldiniai, vienas jų net pasakęs: „Jūs patekote į autoįvykį, šefe“. Tačiau V. Čižauskas liepė visiems policininkams sakyti, kad šie nepavijo įtariamojo automobilio, ir parašė pranešimą policijai, kad jo vairuota „Volga“ neva buvo pavogta. Matyt, kad ta istorija taip ir būtų pasibaigusi, nes net penki kelių policininkai žinomai melagingai paliudijo, kad V. Čižauskas nevairavo to automobilio. Vėliau teisme vienas policininkas prisipažino, kad "visas komisariatas žinojo, kad tą žmogų suvažinėjo V. Čižauskas", tačiau tylėjo ir šios bylos „tyrimą“ kontroliavusiam Jonavos apylinkės vyr. prokurorui A.Valantinui surasti žudiką buvo neišsprendžiamas galvosūkis. Tik kai po mėnesio nuo žmogžudystės į šį tyrimą įsijungė VSD darbuotojas Aurelijus Beržinis, A. Valantinas „skilo“. „Jis žinojo visas šio nusikaltimo detales, - LL sakė A. Beržinis, - tačiau pradžioje maivėsi, kad neva nėra įtariamųjų ir sunku juos rasti. Tačiau man buvo aišku, kad jis dengia šį nusikaltimą“.
Vėliau V. Čižauskas buvo nuteistas dviem metams laisvės atėmimo, tačiau Jonavos teismo pirmininkė J. Damulienė atleido jį nuo bausmės.
Į V. Čižausko vairuojamą „Volgą“ susėdo visi Jonavos teisėtvarkos organų viršininkai – rajono Priešgaisrinės apsaugos ir vietos policijos vadovai.
Tačiau kadangi jau buvo žiemos vakaras, Jonavoje budėjęs kelių policijos patrulis nepažino savo viršininko perdažytos „Volgos“, kuri viršijo greitį, ir ėmė ją stabdyti. Kelių policijos viršininkas, numojęs ranka, nuvažiavo toliau – atseit, paskui išsiaiškinsime. Kelių patrulis ėmė vytis savo viršininkų „Volgą“, o pastaroji, važiuodama dideliu greičiu, sugebėjo partrenkti per gatvę einantį jonavietį dviejų vaikų tėvą Riabjovą, ir mirtinai jį sužalojo. Tačiau V. Čižauskas, net ir užmušęs žmogų, paliko jį merdėti ant kelio, ir kartu su visais Jonavos policijos vadovais nuskriejo tolyn. Policijos patrulis juos toliau persekiojo, tačiau galingesnė „Volga“ nuo policininkų atitrūko, ir vienoje sankryžoje „Volga“ išmetė „desantą“ – visus jau minėtus girtus pareigūnus. Prie vairo liko vienas V. Čižauskas, kurį prisivijo policijos patrulis. Kelių policininkai nustebo, kai pamatė, kad prie „Volgos“ vairo – jų viršininkas V. Čižauskas. Pastarasis iš karto pasakė savo pavaldiniams, kad jis viską sutvarkys, ir pareikalavo, kad patruliai paliudytų, kad jie nieko nematė.
Kitą dieną policijos raportuose atsirado panešimai, kad jie vijosi „Volgą“, tačiau jos nepagavo, o į policiją prisistatė ir pats V. Čižauskas kartu su savo draugu – Jonavos kriminalinės policijos komisaru Alfredu Ostreika. V. Čižauskas parašė pareiškimą, kad vakar kažkas pavogė jo „Volgą“, o komisaras A. Ostreika paliudijo, kad po vagystės pas jį atėjo pats V.Čižauskas ir pranešė apie vagystę – taip neva garantuodamas V. Čižausko alibi, kad jis nusikaltimo naktį pats nevairavo savo „Volgos“. Policijos patruliai parašė žinomai melagingus raportus, kad jie vijosi nusikaltėlį, tačiau šis pabėgo.
„A. Valantinas žinojo visas šio nusikaltimo detales, - LL sakė A.Beržinis, - kai aš nuėjau pas jį į kabinetą, ir pradėjau klausinėti, kodėl iki šiol nenustatytas kaltinamasis, A .Valantinas pradėjo maivytis - atsieit, žinote, tokia situacija, nėra įtariamųjų ir sunku jį rasti. Jis buvo toks įsijautęs pasakodamas, kad labai nustebo, kai paklausiau, ar prokuratūra tiria tik tokią versiją? Mat aš dar prieš tai buvau pasiskaitęs policijos žiniaraštį apie autoįvykius. Apie minėtą autoavariją buvo parašyta, kad „girtas vyriškis ėjo viduriu gatvės, šlitinėjo ir buvo parblokštas „Volgos“. Paklausiau, kas įrašė tą pranešimą ir kas matė, kad auka ėjo neblaivi viduriu gatvės. Pareikalavau, kad prokuratūra iškviestų tą policininką, kuris padarė tą įrašą - juk kaip policininkai galėjo žinoti, kad tas parblokštas vyriškis ėjo viduriu gatvės – juk tai galėjo žinoti tik „Volgos“ vairuotojas. Kai uždaviau šį klausimą, A. Valantinas labai pasimetė – „tiksliai sako, mes nepagalvojome, kas įrašė tokias detales?“.
Tačiau lietuviška teisėsauga, kitaip sakant, mafija, niekaip neatleido tokio tyrimo ir demaskavimo Aurelijui Beržiniui – Kauno prokuratūra greitai suveikė melagingą liudininką Kęstutį Taurą, kuris parašė pareiškimą policijai, kad neva A. Beržinis jam grasino pistoletu. Prokurorai tuo čiupo A. Beržinį, uždarė jį į kalėjimą, ir ten pralaikė pusantrų metų. Nors prokuratūra žinojo, kad K. Tauro skundas melagingas, A. Beržinis buvo kankinamas kalėjime. Vėliau jis bent 15 metų siekė teisingumo, nors visa prokuratūros ir teismų sistema, arba tikroji mafija, o ne ta, apie kurią mums pasakoja A. Paulauskas ar koks nors dargis, klastojo savo nutartis ir veikė kaip organizuotas nusikalstamas susivienijimas. Apie tai LL redaktoriui Aurimui Drižiui papasakojo pats A. Beržinis:
– Kodėl nepavyko niekaip rasti teisingumo dėl melagio Kęstučio Tauro bylos?
– Buvo teismo sprendimas paneigti melagingą K.Tauro skundą, dėl kurio aš pusantrų metų praleidau kalėjime. T.y. jis turėjo nueiti į prokuratūrą, ir parašyti pareiškimą, kad jo skundas buvo melagingas. Dėl šio skundo man buvo iškelta baudžiamoji byla, aš buvau tampomas, laikomas kalėjime maždaug pusantrų metų, buvau atleistas iš darbo VSD. Ta visa istorija vyko dar 2000 m., prokuratūra jau tada žinojo, kad tas skundas yra melagingas, tačiau man bylos nenutraukė, ir mane tampė dar trejus metus. Nors aš prašiau tą bylą tirti toliau, ir nesutikau, kad ji būtų nutraukta dėl senaties, prokuratūra toliau tempė gumą, ir atėjo 2003 m. Ta pati publika, kuri aš manau, tau surengė auto avariją, 2003 m. pakeitė įstatymus ir taip padarė, kad suėjus senaties terminas, jeigu nukentėjęs prašo toliau tirti bylą, tai byla turi būti nutraukta, ir daugiau jokie veiksmai neatliekami. Aš visą laiką prašiau, kad ši byla būtų nutraukta ne dėl senaties, o dėl to, kad mano veiksmuose nebuvo jokios nusikaltimo sudėties, ir patraukti atsakomybėn tuos policijos ir prokuratūros darbuotojus, kurie man iškėlė bylą, ir mane suėmė, laikė, tyčiojosi, ieškojo pistoleto, kurio aš neturėjau ir t.t. Žodžiu, 2003 m. įstatymas buvo pakeistas, ir aš nebegalėjau reikalauti tokio dalyko, kad byla būtų tiriama toliau, kad būtų nustatyti mane persekioję pareigūnai. Nebegalėjau reikalauti ištirti, kas mane žinomai melagingai ir specialiai įskundė – tuo pasirūpino įstatymus pakeitę tos pačios gaujos nariai. O tam skundo autoriui prokurorai specialiai bylos nekėlė, tik tempė laiką. Tada kreipiausi į teisėją Mekšraitienę, kad nustatytų terminą, per kurį jis turi paneigti tą šmeižtą. Nes prokurorai net nebuvo perdavę to sprendimo vykdyti net du metus, nors turėjo išsiųsti antstoliui. Pagal naują CPK, nuo 2003 m. pats asmuo ateina į teismą, ir paima vykdomąjį raštą, kurį įteikia antstoliui. Prokurorai atsiprašė, parašė, kad susirinkime kažkas įspėtas, gavau tokį raštą. Nuo 2002 m. sprendimą paneigti melagingą skundą vykdo toks antstolis Petrovskis (tas pats, kuris atiminėjo ir D.Kedžio dukrą Garliavoje). Vyksta žaidimas – tam K. Taurui kasmet buvo skiriamos baudos už sprendimo nevykdymą, tačiau jis nieko nedaro, nieko nepaneigė, ir nieko man nemokėjo už padarytą žalą. Tas antstolis Petrovkis niekaip negalėjo surasti K. Tauro. Tada kreipiausi į teismus dėl sprendimo nevykdymo. Vilniaus apygardos teismas net atsisakė priimti tokį pareiškimą, o Apeliacinis teismas persiuntė skundą Panevėžio apygardos teismui. Tas teismas irgi jokios bylos K. Taurui nekėlė už tyčinį sprendimo nevykdymą, nes neva dar nepraėjo pakankamai ilgas laikas. Nors tai vyko jau 2008 m., t.y. praėjus 8 metams po neteisėto persekiojimo. Galiausiai nutarta, kad „..šio sprendimo neįvykdymas neturi reikšmės baudžiamųjų bylų išnagrinėjimui, nes liudytojo pareiškimas turėjo būti įvertinti nustatyta tvarka, o ne atskiroje civilinėje byloje“. Jeigu civilinėje byloje nustatyta, kad K.Tauras meluoja, tai reiškia, kad jo parodymai baudžiamojoje byloje – taip pat melas. Galiausiai 2008 m. teismas nusprendžia, kad baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas civilinėje byloje nagrinėjant sprendimo nevykdymą. Tačiau jau praėjo aštuoni metai. Tik 2010 m. Kauno apygardos teismas kreipiasi į prokuratūrą dėl bylos už šio sprendimo nevykdymą ir bent aštuonių teismo nutarčių nevykdymą. Tada Kauno miesto prokuratūra nežinojo, ką daryti su savo sėbru, kuris padarė paslaugą prokurorams, ir todėl prokurorai bijo, kad tas K.Tauras nepapasakotų, kas jį privertė rašyti melagingą skundą.
– O ko tam K.Taurui bijoti?
– O jeigu jis pradės šnekėti apie tai, kaip buvo kurpiama byla man? Juk K.Tauras gali pasakyti labai paprastai – tą skundą aš parašiau prokuratūros užsakymu, kad pradėti mano persekiojimą.
– Tačiau kas patikės tuo Tauru? Vieną kartą pagautas meluojantis, jis vėl meluos?
– Visi patikės, nes jis davė žinomai melagingus parodymus prieš mane. Kokią naudą jis iš to turėjo? Jokios. O prokuratūrai būtinai reikėjo K. Tauro melo, kad pašalinti mane iš VSD, kad mane sukompromituoti prieš visuomenę, ir tam, kad prokuratūra toliau galėtų nevaržomai daryti nusikaltimus. Tas K.Tauras buvo neteisėtai ir savavališkai užėmęs savivaldybės butą, tačiau prokuratūra jam jokios bylos nekėlė iš to buto nemetė. Buvo veikiama per generalinio prokuroro Paulausko pavaduotoją Pėstininką – Sakalas su juo važiavo į Kauno savivaldybę ir galiausiai tą butą paliko Taurui. Štai jums ir motyvas. Kitas dalykas, kad prokuratūrai reikėjo kaip nors su manimi susidoroti ir kažkaip mane sustabdyti. Kaip tave stabdo – kelia tau baudžiamąsias bylas už teismo sprendimo nevykdymą, ir tada sako, kad tas laikraštis nepatikimas, nes redaktorius teistas. Reikia mesti šešėlį, kad prieš visuomenę nekaip atrodytum, kad tas laikraštis neva nesąmones rašo.
– Tai kaip baigėsi ta istorija dėl K. Tauro?
– Gavusi teismo nutartį pradėti tyrimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, Kauno prokuratūra tą bylą nutraukia, ir parašo: „nu ir kas kad tas Tauras nevykdo teismo sprendimo“. Rašo, kad neva suėjo teismo sprendimo nevykdymo senatis. Nors neįvykdytiems teismų sprendimams jokios senaties nėra, jie turi būti vykdomi bet kada, ir už jų nevykdymą bet kada galima patraukti atsakomybėn. Prokuratūra nutraukė bylą dėl senaties, nors tai prieštarauja Apeliacinio teismo nutarimams. Prokuroras Čirpus, geras prokuroro Bagdonavičiaus draugas, palieka galioti prokuratūros nutartį, tačiau ją naikina Kauno apylinkės teismas. Beje, prokuratūra man specialiai neatsiuntė tos nutarties nutraukti bylą, todėl aš apie ją sužinau tik po metų, ir apskundžiau. O toje civilinėje byloje, kur K. Tauras įpareigotas paneigti savo melagingą skundą, Kauno teismas nusprendžia ją nutraukti, nes kiek gi galima, jau praėjo 13 metų. Antstolis Petrovskis neranda K. Tauro, nors šis oficialiai darbuojasi vienoje Kauno bendrovėje. 2013 m. Kauno apygardos teismo teisėjas Buzelis naikina visus tuos atsisakymus, nes visi teismo sprendimai turi būti vykdomi, ir panaikina „išieškojimo negalimumo aktą“, ir nurodo byloje toliau tęsti veiksmus. Tada prasideda byla prieš K. Taurą dėl sprendimo nevykdymo. Tas K.Tauras sėdi byloje Kauno apylinkės teisme, gerai žinodamas, kad nieko jam nebus, ir viskas suderinta su Kauno prokuratūra. Teismas nusprendžia K.Taurą pripažinti kaltu, ir atleisti nuo atsakomybės, "nusikalstamai veikai praradus pavojingumą". Mat K. Tauras parašė savo skundo paneigimą, t.y. dalinai įvykdė teismo sprendimą. Tačiau iš to pareiškimo man akivaizdu, kad tai ne jo rašyta, nes tas paneigimas parašytas gražiu moterišku šriftu, visai ne tokiu, kokiu rašo K. Tauras. Ir parašas jo padirbtas ant to pareiškimo. Nors įstatymai numato, kad atleisti galima nuo atsakomybės „nusikalstamai veiklai praradus pavojingumą“ tada, kada iki bylos nagrinėjimo teisme jis būtų įvykdęs teismo sprendimą. O teisminio nagrinėjimo metu tokie pokštai nebeveikia. Tačiau K. Taurui tai galioja – jo 13 metų neranda antstolis, negali išieškoti skolos, nors jis vaikšto į kiekvieną teismo posėdį. Aukščiausias teismas nusprendžia, kad „dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo Baudžiamasis kodeksas nenumato žalos atlyginimo“. Todėl faktas, kad 14 metų Tauras nepaneigė savo melagingo skundo, man jokios žalos nepadarė, ir jokios neturtinės žalos iš jo priteisti negalima. Tau tai bus labai naudinga, nes Aukščiausias teismas nusprendė, kad dėl baudžiamojo nusižengimo jokia žala nukentėjusiajam negali būti atlyginta. Tada, kai gavau K. Tauro paneigimą, kreipiausi dėl baudžiamosios bylos jam iškėlimo. Juk dėl melagingo K. Tauro skundo buvo sužlugdytas mano gyvenimas, praradau darbą, pusantrų metų buvau laikomas kalėjime. Nors prokuratūra parašė raštą, kad jie dar 2000 m. žinojo, kad K. Tauro veiksmuose yra nusikaltimo požymių, tačiau jokios bylos jam nekėlė. Nors prašiau, kad man bylą nutrauktų ne dėl senaties, o dėl aiškaus melagingo skundo, prokurorai Čirpus ir Biriukovas aiškina, kad jiems buvo aišku, kad K. Tauras melavo, tačiau dabar jau neva suėjo senatis šiam nusikaltimui. Kas tą K. Tauro melagingo skundo bylą vilkino 14 metų, ir nekėlė jam bylos dėl melagingo skundo? Teisėja Mekšraitienė. VSD ir policija savo laiku pagavo, kad teisėja Mekšraitienė leido Gintarui Petrikui išvaistyti EBSW koncerno pinigus, ir kad pinigų neatgautų koncerno kreditoriai. G.Petriką dėl akių nuteisė, kad žmonės nesipiktintų, tačiau pinigų niekas neatgavo, nes prokuratūra faktiškai vadovavo EBSW pinigų išplovimui. Teisėja Mekšraitienė gavo prokuratūros nurodymą vilkinti Kęstučio Tauro bylą kiek įmanoma ilgiau, už tai jai nekėlė baudžiamosios bylos. Apie tokią bylą K. Taurui imta šnekėti tada, kai jau suėjo senaties terminas. Tada prokurorai pašalina iš pareigų teisėją Mekšraitienę, kuri vilkino visą šią bylą tiek, kiek reikėjo prokuratūrai. Tada aš vėl kreipiausi su ieškiniu teismą dėl dalinio teismo įvykdymo, kad šis mane apšmeižęs pilietis ne tik man neatlygino žalos, nors jis dirba UAB „Daugvilė“. Tačiau antstoliui nieko nepavyko iš jo išieškoti, ir nepavyko jo rasti. Tada kreipiausi į teismą, kad jeigu antstolis nesugebėjo per 14 metų nieko išieškoti, kad man padaryta žala būtų išieškota iš valstybės. Pridedu visas teismų nutartis dėl baudų K.Taurui skyrimo ir dėl žalos man padarymo, nes nė cento tas pilietis man padarytos žalos neatlygino. Bylos imasi Vilniaus apygardos teismo teisėja Gerasičkinienė. Kai ir dera šiai Vilniaus kriminalinei institucijai, teisėja Gerasičkinienė paskiria posėdį, į kurį kviečia mane, kaip nukentėjusįjį. Tačiau ko man dalyvauti, jeigu ten visas aišku? Savo civilinį ieškinį nusiunčiau, pridėjau skaičiavimus, kokia neturtinė ir turtinė žala man padaryta, ir paprašiau skundą nagrinėti man nedalyvaujant. Nieko nežinau, kada vyks posėdis, tačiau toks posėdis įvyksta, ir byloje atsiranda informacija, kad aš neatvykau į posėdį, atsiųsdamas pranešimą teismui be parašo. Sužinau, kad teisėja man į kitą posėdį paskyrė atvesdinimą, nors aš esu nukentėjęs šioje byloje, ir paprašiau, kad bylą nagrinėtų man nedalyvaujant. Teisėja nurodo, kad „gautas pranešimas, kad atvesdinti nepavyko, pranešta apie posėdį žmonai, kuri informavo, kad man pasakys“. Todėl man vėl neatvykus, teisėja paskyrė 260 litų baudą. Toks sprendimas – skirti nukentėjusiajam atvesdinimą ir baudą už neatvykimą – prieštarauja bet kokiems įstatymas. Tačiau aš jokio šaukimo negavau, jokio fakso be parašo į teismą nesiunčiau, nors to neaišku kieno atsiųsto fakso pagrindu teismas man paskyrė baudą už neatvykimą. Mano žmona man pasakė, kad policija buvo atvažiavusi, tačiau ji neprisiėmė jokių įsipareigojimų man perduoti žinią apie teismo posėdį. Reiškia, kad policija suklastojo dokumentą, parašė, kad man paskelbta paieška. Suklastojo mano vardu pranešimą, išsiuntė į teismą be mano parašo, ir tuo pagrindu man skyrė baudą. Nors esu nukentėjęs, ir prašiau bylą nagrinėti man nedalyvaujant. Dėl tokio teismo elgesio iškėliau jiems civilinę bylą, paprašiau išsiaiškinti, iš kur ir kas išsiuntė tą pranešimą mano vardu, tačiau ši byla nejuda iš vietos. Mano fakso aparatas rodo, kad tą dieną jokio pranešimo aš nesiunčiau. Žodžiu teisėja Gerasičkinienė krečia tokius cirkus, ir dar nubaudžia mane už tai, kad mane 18 metų neteisėtai persekioja. Pasiūliau Gerasičkinienei nusišalinti, tačiau teisėja atmetė prašymą. Galiausiai gavau pranešimą, kad posėdis paskirtas vasario 13 d. Tą pranešimą aš gavau kovo 13 d., ant pašto vokų yra antspaudai. Teisėja Gerasičkinienė nutaria palikti mano ieškinį nenagrinėtu, nes neatvykau į posėdį.
– Dabar grįžkime į pačią pradžią - tai šita mafija keršija už prokurorą A. Valantiną?
– Atsakysiu taip – kodėl sistema taip „ėdė“ Rolandą Paksą vien už žodį „Tvarka ir Teisingumas“. Matyt, bijojo, kad jis ateis, ir galbūt, kažką rimčiau pajudins šioje sistemoje. Todėl tai sistemai R.Paksą reikėjo pašalinti bet kokia kaina, nes jis nebuvo šios sistemos dalis. Tačiau galutinio atsakymo dar nežinau - tikiuosi, kad tai žinosiu greitu laiku. R.Paksas buvo šalinamas tam tikros grupuotės, už kurios stovi tam tikri asmenys, tačiau viskas susiveda į vieną asmenų grupę, kuri Lietuvoje praktiškai valdo viską. Jie ir daro tokius fokusus – Pociūnas iškrenta pro langą, nes žinojo kai ką daugiau, ko bijojo prasitarti, tai avariją tau padaro. Viskas prasidėjo ne nuo A. Valantino. Čia prisidėjo žmonės, kurie sėdi Seime, ir priiminėja įstatymus. Tikiuosi, greitai įviešinsiu jų pavardes. Dėl to ir tau taip nesiseka – mušiesi kaip žuvis į ledą, tačiau vis tiek nieko nepasieki. Apie Valantiną aš daugiau papasakosiu – visi tie veikėjai susiję, nes aš ir toliau esu persekiojamas iš visų pusių, ir kaip tik galima. Nes sistema dirba taip - jie tave laužia bet kokiomis priemonėmis, kol palaužia. Pažiūrėsime, ką jie dabar darys, kai pamatys, kad jie patys giliai įklimpę.
– Tada sistema ima mėtyti žmones per galvą?
– Taip, tada prasideda tokie fokusai. Kodėl tave norėjo nugalabyti? Todėl, kad jie žinojo, kad tik per "Laisvą laikraštį" ir tave eis visa ši medžiaga ir šis demaskavimas. Jie suprato, kad jie, nors dar sėdi Seime, tačiau jau traukiasi iš savo postų ir užleidžia save vietas (tik Darbo partija ir Paulauskas dar kažko spyriojasi, niekaip neatsisako noro tapti prezidentu), kad visa ši medžiaga jiems yra labai nepalanki. Ir tu esi jiems nepalankus. Todėl ir bandė tave nužudyti, suorganizuodami avariją. Prie to prisidėję ir kiti džentelmenai.
– Tačiau nejaugi Grybauskaitė negali pravalyti šios mafijos? Ar ji neturi intereso?
– Kitą kartą apie tai papasakosiu.
Pridedamas A. Beržinio pareiškimas „kriminalinei institucijai Vilniaus apygardos teismui“
PAREIŠKIMAS 17 spalis 2014 Civilinėje byloje Nr2-4293-431/2014 CPK 65-69str.pagrindu
-
17 10 2014 13 valandos nurodytos civilinės bylos teismo posėdyje prašau ieškinį nagrinėti man nedalyvaujant ir reiškiu nušalinimą nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo kriminalinei institucijai visam Vilniaus apygardos pseudoteismui ir jo pseudoteisėjai L.Gerasičkinienei ir prašau man nedalyvaujant dėl atsakovo kriminalinės Lietuvos vykdomos nusikalstamos veikos LR BK lOO str. pagrindu mano ir mano artimųjų atžvilgiu perduoti išnagrinėti nušalinimo pareiškimą aukštesnei pagal kompetenciją kriminalinei institucijai apeliaciniam pseudoteismui dėl sekančių motyvų:
-
1.kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas ir pseudoteisėja L.Gerasičkinienė yra tiesiogiai suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi kaip organizuotos kriminalinės grupuotės kriminalinės Lietuvos teritorijoje dalis/CPK 65str./.Ieškinys minėtoje civilinėje byloje patvirtina ir jrodo organizuotus nusikaltimo požymius kriminalinės Lietuvos pseudoteismų, pseudoteisėjų, pseudoantstolių ir „teisingumo" ministerijos bei kitų organizuotoje nusikalstamoje veikoje tyčia neįvykdant 31 10 2000spr8ndimo civilinėje byloje Nr2-5566/2000 ir tokiu būdu dengiant nuo baudžiamosios atsakomybės policijos ir prokuratūros informatorių K.Taurą atsidėkojant už melagingą įskundimą, kad būtų galima sufabrikuoti ir realizuoti baudžiamas bylas Nrl-64/99,Nrl-105/2005 prieš mane ir taip vykdyti nebaudžiamą LR BK lOO str. veiką mano ir mano artimųjų atžvilgiu. Kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas ir pseudoteisėja L.Gerasičkinienė civilinėje byloje Nr2-84-431/2009,Nr2-7605- 178/2009 ir kitose dengė ir dengia nuo baudžiamosios ir civilinės atsakomybės kriminalinės Lietuvos pseudopolicijos, pseudoprokuratūros, pseudoteisėjų nusikalstamus veiksmus, kad man nebūtų atlyginta padaryta žala už mano automobilio su fiktyviais numeriais naudojimą ir negrąžinimą iš kriminalinės institucijos Klaipėdos miesto apylinkės teismo pseudoteisėjo J.Špelverio ir kt..Apie nusikalstamos kriminalinės institucijos Vilniaus apygardos ir jo pseudoteisėjų vykdomą pseudoteisingumo manufaktūrą faktų visų neišvardinsiu, kadangi žmogbeždžionių išsivystymą pasiekę tokie pseudoteisėjai dar nesuvokia, kad toks teisingumas yra nusikalstamas ir todėl negali nagrinėti šios civilinės bylos ir toliau vykdyti nusikalstamą LR BK lOO str. pagrindu veiką mano ir mano artimųjų atžvilgiu.
-
2. yra aplinkybės, kurios kelia pagrjstų abejonių kriminalinės institucijos Vilniaus apygardos teismo ir pseudoteisėjos L.Gerasičkinensė nešališkumu/CPK 66str./.Net kriminalinės Lietuvos seimas nepatvirtino antrą kartą kriminalinės institucijos Vilniaus apygardos teismo pirmininko kriminalinės Lietuvos aukščiausio teismo pseudoteisėju, nes kriminalinė institucija Vilniaus apygardos pseudoteismo pseudoteisėjai vykdo nusikalstamo pseudoteisingumo manufaktūrą kriminalinės Lietuvos teritorijoje ir yra kriminaliniai nusikaltėliai ir bailiai,ką patvirtina kitų civilinių bylų nagrinėjimo eiga ir procesiniai sprendimai. Todėl kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas ir jo pseudoteisėjai, kurie daro nusikaltimus ir dengia vieni kitus nuo atsakomybės negali nešališkai išnagrinėti šios civilinės bylos.
Aurelijus Beržinis
Susiję:
„Laisvo laikraščio“ redaktorius pateko į sunkią avariją“
„Netyčia stuktelėtas A. Drižiaus automobilis – bandymas nužudyti“
„Bus bandoma įrodyti, kad tai tik eilinis eismo įvykis“
„Sunkiai sužaloto A. Drižiaus advokatai negali susipažinti su avarijos tyrimu“
Iš tyrėjų ir prokuratūros veiksmų vis aiškiau, kad žurnalistą A. Drižių buvo bandoma nužudyti
Buvo siekiama, kad A. Drižiaus kaukolė ir šonkauliai būtų ne sulaužyti, o sutraiškyti
Prokuratūra dalyvavo bandant nužudyti „Laisvo laikraščio“ redaktorių
Aiškėja naujos bandymo nužudyti „Laisvo laikraščio“ redaktorių aplinkybės
Policija suklastojo „Laisvo laikraščio“ redaktoriaus A. Drižiaus avarijos „įvykio vietos planą“