Prokuratūra dalyvavo bandant nužudyti „Laisvo laikraščio“ redaktorių

Nuotr. E.eu

Spalio 1 d. Vilniaus rajono apylinkės teisme įvyko paskutinis baudžiamosios bylos, kuriam Varėnos gyventojas Martynas Levulis kaltinamas sunkiu  „Laisvo laikraščio“ redaktoriaus Aurimo Drižiaus kūno sužalojimu. Dar vienas šio posėdžio akibrokštas – kaltinimą palaikęs prokuroras Ričardas Kubilius savo kalboje pareiškė, kad M. Levulis turėjo matyti A. Drižiaus automobilį, mat šis stovėjo arba judėjo įsijungęs kairės pusės posūkio žibintus. Tačiau byloje apie tai nėra jokių duomenų, o tik prokuroro fantazijos vaisius.

Kaip žinia, A. Drižius buvo sužalotas pernai gegužės 27 d., kai  jo vairuojamą lengvąjį automobilį „Renault Twingo“ greitkelyje Ukmergė-Vilnius pasivijo ir taranavo sunkiasvoris vilkikas, vairuojamas M. Levulio.

Nors A. Drižius yra įsitikinęs, kad tai buvo sąmoningas bandymas jį nužudyti, nes vilkiko vairuotojas M. Levulis išvažiavo paskui A. Drižiaus automobilį iš netoli Vilniaus esančios „Transekspedicijos“ aikštelės, paskui A. Drižiaus mašiną išvažiavo į greitkelį ir nespėjus šiam nuvažiuoti nė dviejų kilometrų, pasivijo jį antra greitkelio juosta ir staigiai pasukęs vairą į kairę, taranavo A. Drižiaus automobilį. Nuo „fūros“ smūgio A. Drižiaus automobilis nulėkė nuo kelio 15 metrų, jo kėbulas buvo visai sumaitotas, gelbėtojams teko automobilį supjaustyti, kad išlaisvinti A. Drižių. Jis per stebuklą liko gyvas, atsipirko šonkaulių lūžiais ir suskaldyta kaukole.

Per pirmą apklausą, padarytą dar ligoninėje, A. Drižius papasakojo avarijos aplinkybes – vilkikas jį pasivijo ir smūgiu į šoną taranavo. Tai buvo sąmoningas manevras, siekiant jį sužaloti arba nužudyti, vilkiko vairuotojas negalėjo nematyti pirma juosta važiuojančio „Renault Twingo“, nes buvo ketvirta valanda po pietų, puikus matomumas.

Pats M. Levulis tikino, kad jis nepastebėjo lengvojo automobilio, susidūrimo metu neva žiūrėjo į kairę, kur matė važiuojantį savo draugą, ir staiga pajuto smūgį, pagalvojo, kad sprogo padanga. M. Levulis sakė, kad jis nedarė jokių manevrų, važiavo tiesiai, nieko nepastebėjo ir taranavo „Renault Twingo“. Tačiau jo vilkikas trenkėsi į lengvąjį automobilį stačiu kampu – tai reiškia, kad vilkiko vairuotojas prieš smūgį staigiai susuko vairą.

Tačiau techninės ekspertizės akte rašoma, kad vilkiko vairuotojas „esant sunkvežimiui nuo susidūrimo vietos nemažesniu kaip 32 m atstumu, sureagavo eismo saugumo grėsmei ir efektyviai stabdė“.

Pats vilkiko vairuotojas sako, kad jis nieko nematė, jokios grėsmės nejuto, tačiau likus iki susidūrimo 32 metrams, stabdė savo vilkiką, pasuko vairą, ir taip vėliau rėžėsi į „Renault Twingo“. Tokius melagingus vilkiko parodymus nukentėjusiojo advokatas Tiščenko paprašė įvertinti teismo.

Autoinspektoriaus pastebėjimas

„2013-05-27 d. LL redaktoriaus A. Drižiaus vairuojamą automobilį „Renault Twingo“ Ukmergės greitkelyje taranavo krovininis sunkvežimis, vairuojamas M. Levulio, ko pasekmėje „Twingo“ buvo nublokštas į griovį, ir visiškai sumaitotas, o A. Drižiui padarytas sunkus kūno sužalojimas – kaukolės ir šonkaulių lūžiai, - savo komentare parašė Zenonas Lapinskas (Volkovas), - mano, kaip buvusio VRM Valstybinės autoinspekcijos inspektoriumi, vyr. apylinkės inspektoriumi, kriminalinės paieškos inspektoriumi, galėjusiu dirbti su visiškai slapta informacija, „plika akimi“ matosi, kad čia norėta ne nublokšti A. Drižiaus vairuojamą „Twingo“ nuo važiuojamosios dalies, o norėta, kad „Twingo“ atsidurtų po „fūros“ ratais ir A. Drižiaus kaukolė ir šonkauliai būtų ne sulaužyti, o sutraiškyti. Akivaizdus bandymas nužudyti. Deja, truputį paskubėta. Trinktelėta ne į tą vietą ir per anksti, t.y. truputį  prieš susikertant su šalutiniu keliu.

Tokiais ir panašiais atvejais yra paruošiami ne tik vykdytojai, bet ir liudytojai, kurie paruošti šį kartą ne visai kvalifikuotai, kaip ir mano atveju. Jie puikiai žino: 

Levulis yra dirbęs jėgos struktūrose, aukštose pareigosi, gal šis jo giminaitis.

Policijos vyresnioji tyrėja Rasa Lauraitienė, kaip ir kiti kolegos, elgtis kitaip ir negali, bus per 24 val. atleista. Prokuroras Betingis yra sakęs, niekuomet prokuratūra nėra dirbusi žmogui, ji dirba valstybei. Tai gryniausia tiesa. Be to čia atkreiptinas dėmesys, nors ir nekvalifikuotai nubraižyta avarijos schema, kokiam reikia būti „žąsinui“, kad stovėtum sankryžoje ir dar kalbėtum su žmogumi. Man A. Drižius į tokį nepanašus.

Tegul policininkai nepyksta, kad neužteko lėšų atlyginimams išmokėti, neužtenka jų ir kvalifikuotai paruošti žmogžudžiams ir kaip sakė A.Paulauskas čia ne šachmatų lenta, visko tiksliai nesudėliosi.

Norint, kad gyventumėm teisinėje valstybėje, reikėtų tokiems LL redaktoriams kaip A. Drižius, skirti apsaugą ir skatinti rašyti apie aibes negerovių supančias mus, o ne žudyti“.

Tačiau prokuratūra iš karto pradėjo šio įvykio tyrimą tik kaip nelaimingą atsitikimą, sukeltą neatsargaus vairuotojo, ir net nebandė pasiaiškinti, ar tai negalėjo būti suplanuota avarija. Prokurorai net atsisakė išieškoti vairuotojo telefonų išklotines, pagal kurias galima būtų nustatyti, su kuo jis bendravo iki avarijos.  A. Drižius kreipėsi į generalinį prokurorą Darių Valį, kad šis nusikaltimas būtų perkvalifikuotas ir tiriamas kaip bandymas nužudyti, taip pat perduoti bylą nagrinėti Generalinei prokuratūrai. Tačiau pernai gruodžio 31 d. Generalinės prokuratūros prokuroras Darius Čaplikas raštu pranešė, kad A. Drižiaus prašymas netenkintinas, nes byla jau perduota į teismą, o Generalinė prokuratūra nagrinėja ir vadovauja tik tiems ikiteisminiams tyrimams „itin svarbiose“ bylose, o bandymas nužudyti „Laisvo laikraščio“ redaktorių tokiems nepriskirta.

Pateikiame šį A. Drižiaus skundą:

Generaliniam prokurorui 2013 m. lapkričio 29 d.
Skundas dėl ikiteisminio tyrimo nr. 57-1-00924-13

Vilniaus rajono policijos komisariato VPK kelių policijos poskyris mane informavo, kad baigiamas ikiteisminis tyrimas dėl autoįvykio, kurio metu aš buvau sunkiai sužalotas. Šioje avarijoje dar gegužės 27 d. man vairuojamą automobilį „Renault Twingo“ Ukmergės greitkelyje taranavo krovininis sunkvežimis, ko pasėkoje „Twingo“ buvo nusviestas j griovį, ir visiškai sumaitotas, o man padarytas sunkus kūno sužalojimas – kaukolės ir šonkaulių lūžiai.

Praėjus pusei metų, Vilniaus rajono prokuratūra baigė šios avarijos turimą, ir avarijos kaltininku įvardino krovininio sunkvežimio vairuotoją Martyną Levulį.
Tačiau susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, j akis krito kai kurie policijos ir prokuratūros veiksmai. Pvz., byloje yra šią avariją tyrusios tyrėjos Rasos Lauraitienės pranešimas apie tai, kad minėtą avariją yra matęs neįvardijamas liudininkas, kuris nepanorėjo būti apklaustas.

Šiame pranešime rašoma: „Vilniaus apsk. VPK Vilniaus r. PK VPS KPP pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-00927-13, pagal požymius nusikaltimo numatyto LR BK 281 str. I d., dėl kelių eismo įvykio, kurio metu sutrikdyta kito asmens sveikata.

2013-05-28 d. mobilaus ryšio telefonu buvo susisiekta su asmeniu, pranešusiu apie įvykį pagalbos telefonu 112, kuris kategoriškai atsisakė atvažiuoti duoti oficialius parodymus, dėl laiko stokos, motyvuodamas tuo, kad yra verslininkas ir neturi laiko važinėti duoti parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teisminio nagrinėjimo metu teisme. Atsisakė pranešti savo asmens duomenis.
Pranešėjas paaiškino, kad 2013-05-27 apie 16 val. važiavo keliu Vilnius-Panevėžys link Vilniaus. Važiavo antra juosta. Priekyje jo, pirma juosta, važiavo sunkvežimis. Jis nematė prieš sunkvežimį važiuojančio jokio automobilio. Važiavo atsilikęs už sunkvežimio apie 0,5 km atstumu. Sunkvežimis važiavo tolygiai, ir jo manymu greičio neviršijo. Taip pat, jis matė, kaip dešinėje kelio pusėje greitėjimo juostoje stovėjo lengvasis automobilis, o šalia jo, ant žalios vejos, prie automobilio stovėjo žmogus. Sunkvežimiui prasilenkiant su lengvuoju automobiliu, kuris stovėjo dešinėje pusėje, sunkvežimis jį kliudė ir nubloškė į dešinėje kelio pusėje esantį griovį. Pranešėjas sustojo ir paskambino pagalbos telefonu 112. Už jo dar buvo sustojęs „Opel“ markės automobilis, kurio vairuotojas irgi kažkam skambino, bei nufotografavo nublokštą automobilį, bei kartu priėjo esantį žmogų, kuris galėtų paliudyti apie įvykį, kadangi prieš nubloškiant lengvąjį automobilį, stovėjo šalia jo ant žalios vejos.
Ar lengvasis automobilis, kuris buvo nublokštas į griovį, prieš jį kliudant sunkvežimiui, stovėjo, ar buvo pajudėjęs iš vietos, jis gerai nematė.
Vyresnioji tyrėja Rasa Lauraitienė“

Tokia tyrėjos ir tyrimą kuruojančio Vilniaus rajono apylinkės prokuroro Kubiliaus pozicija – kad vienintelio avariją mačiusio liudininko nereikia surasti ir apklausti, nes jis yra verslininkas ir nenori būti apklaustas – stebina, nes BPK numato pareigą apklausti visus nusikaltimą mačiusius liudininkus, ir numato atsakomybę už vengimą liudyti.

Aš ikiteisminio tyrime metu parodžiau, kad važiavau pirma juosta apie 80 km. per valandą greičiu, niekur sustojęs nebuvau, ir su niekuo nekalbėjau, kai mane antra eismo juosta pasivijęs sunkvežimio vairuotojas pasuko vairą ir trenkėsi į „Twingo“ šoną, taip nublokšdamas jį į griovį. Susidūrimo metu nuo smūgio j galvą praradau sąmonę, ir atsigavau tik kai gelbėtojai supjaustė „Twingo“ ir traukė mane iš automobilio nuolaužų.

Labai keista, kad atsirado liudininkas, kuris neva matė, kad mano automobilis stovėjo greitkelyje, kai „fūra“ į jį atsitrenkė, nes aš pats gerai žinau, kad susidūrimo metu važiavau apie 80 km. greičiu ir tikrai su niekuo nekalbėjau.
Esu įsitikinęs, kad tai sąmoningas bandymas mane nužudyti. Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros veiksmai tik parodo, kad ši prokuratūra negali sąžiningai ištirti šios bylos, nes neranda liudininkų, kurie nenori duoti parodymų.

Manau, kad minėtas liudininkas atsirado todėl, kad nusikaltimo organizatoriams reikėjo pasirūpinti, kad atrodytų, kad aš pats kaitas dėl avarijos ir. Todėl buvo pasirūpinta melagingu liudininku, kuris paliudytų, kad aš pats išlindau j greitkelį prieš sunkvežimį ir dėl susidūrimo pats kaitas. Tokiu atveju ir „fūros“ vairuotojas liktų nekaltas, nes dėl susidūrimo aš būčiau likęs kaltas — po susidūrimo magiausiame miesto automobilyje „Twingo“ su visu greičiu važiuojančia „fūra“ išlikti gyvam man nebuvo jokių galimybių.

Tačiau likau gyvas, ir ekspertizė nustatė, kad aš galėjau lėtai važiuoti. Tai netiesa, nes aš gerai prisimenu, kad važiavau apie 70-80 km. per valandą greičiu. Policija ir prokuratūra nesugebėjo surasti minėto anoniminio liudininko daugiau nei šešis mėnesius, tačiau man užteko penkių minučių, kad sužinoti šio liudininko pavardę - tai Eugenijus Staneika, UAB „Elega“ direktorius. Įvedus jo telefono numerį į google.com, atsirado ir telefono savininkas. Operacijai, kurios Lietuvos policija negalėjo ar nenorėjo sužinoti daugiau nei pusę metų, man prireikė penkių minučių.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto Vytauto Šakėno išvadose rašoma, kad M. Levulio sunkvežimis „priekinės dalies dešine puse trenkė į ant nukreipimo salelės stovėjusio, arba labai lėtai judėjusio A. Drižiaus automobilio „Renault Twingo“ galinės dalies kairį kraštą ir nubloškė jį nuo kelio“.

Kitaip sakant, specialistas V.Šakėnas mano, kad mano mašina stovėjo arba lėtai judėjo ant greitkelio „nukreipimo salelės, liudininkas anonimas aiškina, kad aš stovėjau greitkelio viduryje ir su kažkuo plepėjau per atvirą langą, nors aš puikiai žinau, kad aš važiavau pirma eismo juosta ir „fūra“, mane pasivijusi, sąmoningai trenkėsi į mano automobilio šoną. Visi trys parodymai skiriasi, tačiau prokuratūrai viskas aišku, ir ji siunčiau bylą į teismą.

Kodėl prokuratūra nepabandė surasti to liudininko ir įspėti jį apie atsakomybę dėl melagingų parodymų? Aš paskambinau minėtam Eugenijui Staneikai ir įrašiau mūsų telefono pokalbį. Pateikiu jo išklotinę:

– Sveiki, čia toks Aurimas Drižius, kurio avariją jūs matėte Ukmergės plente dar gegužės 27 d. Kiek žinau, iš jūsų numerio buvo skambinta j Bendrąjį pagalbos tel. numeri?

– Aha, nu ir ką?

– Jus skambinote j BPC ir pranešėte apie tą įvykį, taip pat nurodėte jo aplinkybes?

– Jo, iš kur jūs mano numerį gavote?

– Bylos medžiagoje yra jūsų telefono numeris.

– Aaaa, supratau, nu ir ką?

– Norėjau paklausti, ką jūs matėte, nes man tai labai įdomu.

– Mačiau, kaip važiavo mašina, tačiau iš esmės jūsų tai neturėtų tenkinti, kadangi aš nesu davęs jokiu oficialių parodymų, nei nieko. Tiesiog gelbėjau žmogui gyvybę, ir tiek. Ir kadangi telefonu bendraujame, nežinau, ar jūs čia žmogus, ar tyrėjas, ar žurnalistas? Ir man nėra jokio tikslo. Ir dar tada, kai man skambino tyrėja, aš esu jai pasakęs, kad jokių oficialių parodymų jai neduosiu. Oficialia, atvykti, kažką pasakoti, aš nenoriu, nes esu nusivylęs teismų sistema, tris metus į teismui vaikščiojau, ir paskui man špygą parodė. Todėl ir tyrėjai, ir visiems pasakiau, kad paskambinau iš pilietines pareigos, kad išgelbėti žmogui gyvybę, o ne dėl to, kad paskui man reikėtų keturis metus vaikščioti po teismus, ir pasakoti, kaip aš ką mačiau. Tokia mano pozicija.

– Tai vis dėlto, ką jūs matėte, nes jūs sakote, kad aš stovėjau, nors aš puikiai žinau, kad susidūrimo metu aš važiavau pirma juosta?

– Nežinau, iš kurio jūs automobilio, iš krovininio ar lengvoje.

– Iš lengvojo.

– Lengvojo automobilio kas važiavo, tai aš mačiau tokią situaciją, kad stovėjo šalikelėje žmogus su žmogumi atsidaręs vairuotojas langą per langą kalbėjo, ir važiavo „fūra", aš važiavau paskui fūra" atsilikęs kokį pusę kilometro. Pačio susidūrimo momento aš nemačiau, kadangi važiavau antra juosta, o jie važiavo pirma. Tai tą ir tyrėjai pasakiau. Pačio susidūrimo - ar jūs išvažiavote ar jus nubloškė, ar kaip sakyti, jūs stovėtoje, kai „fūra" į jus atsitrenkė, aš nemačiau, kadangi man užstojo masina. Aš važiavau antra juosta, „fūra" pirma, o jūs pakraštyje, tai kaip aš galėjau matyti? Sakiau kad stovėjo žmogus, su kuriuo šnekėjo, o susidūrimo momentą man užstojo. Taigi paskui tas žmogus, su kuriuo jūs šnekėjote, atbėgo jūsų gelbėti, ar jūs neprisimenate?

– Jus legendas pasakojate, nes aš susidūrimo metu važiavau pirma juosta apie 80 km. greičiu, ir tikrai su niekuo nekalbėjau. Man labai įdomu, kodėl jūs taip akivaizdžiai meluojate?

– Nei aš meluoju...yra dar vienas liudininkas, kuris net yra užfiksavęs, padaręs nuotraukas, kaip jūs mašinoje kruvinas gulite – aš tyrėjai viską pasakojau, susiraskite tą žmogų, kusi „Opeliu“ važiavo, jums nuotraukas parodys, jis nuotraukas parodys, nes yra nufotografuotas tas žmogus, tai ką jūs čia man..Jus man meluojate, ar kaip? Ar jūs atsimenate, kaip kruvina gaiva gulėjote, ir viskas įvyko? Aš niekam jokių įrodymų nepateikęs, jūs dabar mane kažkuo kaltinate? Jūs džiaukitės, kad aš jums gyvybę išgelbėjau.

– O jūs gal galite prisistatyti?

– Nenoriu. Viso gero.

Tokios liudininko Fugenijaus Staneiko nurodytos avarijos aplinkybės kelia dar daugiau klausimų – iš kur įvykio vietoje atsiradę kažkoks fotografas, kuris fotografavo mane gulintį automobilyje be sąmonės – minėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra net užuominų į tokius dalykus.

Aš išdėstysiu savo įvykių versiją – nusikaltimo organizatoriai iš anksto pasirūpino melagingais liudininkais, kurie turėjo paliudyti, kad aš pats kaltas dėl avarijos. Nes iš E. Staneikos pasakojimo akivaizdu, kad iš karto po avarijos įvykio vietoje atsirado du liudininkai, kurių vienas neva matė, kad A. Drižius stovėjo ir su kažkuo plepėjo greitkelyje, atsidaręs langą, o kitas liudininkas, su kuriuo neva A. Drižius ir plepėjo, vėliau po avarijos fotografavo kruviną A. Drižiaus kūną, tačiau prokuratūros tyrime apie šiuos du liudininkus nėra jokių duomenų, išskyrus tai, kad vienas jų nenorėjo būti apklaustas, todėl ir neapklaustas. Visos šios aplinkybės, mano nuomone, byloja apie tai, kad šiai avarijai buvo specialiai pasirengta.

Įvertinus minėtas aplinkybes, prašau nedelsiant perkvalifikuoti ši nusikaltimą j pasikėsinimą nužudyti, nes krovininio sunkvežimio vairuotojas veikė tiesiogine tyčia – pasivijo mano automobili greitkelyje, ir staiga pasuko vairą j dešinę, taip nublokšdamas mano automobilį į griovį, ir padarydamas man sunkų kūno sužalojimą. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnį, 130 ar 131 straipsnius.
Vilniaus rajono prokuratūros atliekamas įvykio tyrimas – „neapklausia liudininkų, nes jie nenori“ – rodo, kad šiam tyrimui yra daroma įtaka ir spaudimas iš nusikaltimą organizavusių asmenų. Tokių asmenų nustatytas yra policijos darbas, tačiau akivaizdu, kad Vilniaus rajono kelių policijai trūksta noro ir kvalifikacijos tokiam darbui. Remdamasis išdėstytu, prašau atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 57-1-00924-13, ir tyrimą perduoti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui.

Pagarbiai, Aurimas Drižius Konstitucijos per. 23B-22, Vilnius

Prokuroras teisme remiasi išgalvotais dalykais

Dar vienas šokas įvyko spalio 1 d. posėdyje, kai kaltinimą palaikantis prokuroras Kubilius paprašė skirti M. Levuliui tik piniginę baudą „dėl neatsargaus vairavimo“, ir pareiškė, kad vilkiko vairuotojas turėjo matyti A. Drižiaus automobilį, nes neva degė jo kairės pusės posūkio žibintai.
Tačiau byloje tokių duomenų nėra – iš karto po avarijos „Renault Twingo“ techninės būklės apžiūros protokole parašyta, kad „deformuotas visas kėbulas, stogas, dugnas, galiniai abu kairės pusės langai sudaužyti", ten pat nurodyta, kad „dėl sugadinimų nėra galimybės patikrinti“ nei stabdžių, nei pavarų perjungimo svirties, nei apšvietimo signalų“.

Tačiau  kaltinimą palaikantis prokuroras Kubilius sako, kad „Levulis turėjo matyti „Renault Twingo“, nes šis buvo įjungęs kairės pusės posūkio žibintus. Iš kur prokuroras tai ištraukė, nes byloje apie tai absoliučiai jokių duomenų nėra, pats prokuroras Kubilius posėdžio metu net nebandė paaiškinti.

Tuo metu posėdžio metų Levulio advokatas sutiko, kad jeigu teismas pripažins, kad vilkiko vairuotojas sąmoningai pasuko vairą, kad taranuoti A. Drižiaus automobilį ir sužaloti vairuotoją, tai Levuliui grės visai kita bausmė ir visai kitoks Baudžiamojo kodekso straipsnis.

Todėl jis visaip įrodinėjo, kad A. Drižius pats kaltas dėl avarijos, nes neva „stovėjo arba lėtai judėjo“ ant salelės, nors tai draudžia Kelių eismo taisyklės. Pats A. Drižius teigė, kad prieš susidūrimą jis vairavo pirma juosta, įsijungęs penktą pavarą, ir vilkikas jį taranavo smūgiu į šoną, ir tai buvo sąmoningas veiksmas, nes ekspertizė nustatė, kad likus iki susidūrimo 20 metrų, vilkiko vairuotojas stabdė.

Beje, Teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje teigiama:

Šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia. Sunkvežimio „Volvo FL 7“, valst. Nr. ZSR391, vairuotojas M. Levulis važiuodamas apie 75 km/h greičiu link Vilniaus, dešinės pusės ratais užvažiavo ant nukreipimo salelės KET 1.15.3, žyminčios kelio Panevėžys-Vilnius važiuojamosios dalies pirmos eismo juostos ir greitėjimo juostos susiliejimo vietą, kairiojo krašto ir, esant sunkvežimiui nuo susidūrimo vietos nemažesniu kaip 32 m atstumu, sureagavo eismo saugumo grėsmei ir efektyviai stabdė. Stabdomas sunkvežimis, judėdamas apie 70 km/h greičiu, priekinės dalies dešine puse trenkė į ant nukreipimo salelės stovėjusio, arba labai lėtai judėjusio, A. Drižiaus automobilio „Renault Twingo“, valst. Nr. GMV 081, galinės dalies kairį kraštą ir nubloškė jį nuo kelio Panevėžys-Vilnius sankasos jos dešinėje pusėje. Po atsitrenkimo į automobilį „Renault Twingo“, valst. Nr. GMV 081, vairuotojas M. Levulis sustabdė sunkvežimį „Volvo FL 7“, valst. Nr. ZSR 391, greitėjimo juostos dešinėje pusėje, padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio.    

• Sunkvežimio „Volvo FL 7“, valst. Nr. ZSR 391, vairuotojas M. Levulis betarpiškai prieš eismo įvykį važiavo kelio Panevėžys-Vilnius pirma eismo juosta, dešinės pusės ratais užvažiavęs ant nukreipimo salelės.

• Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad sunkvežimio „Volvo FL 7“, valst. Nr. ZSR 391, vairuotojas M. Levulis pravažiuodamas pro skiriamoje salelėje sustojusį, ar lėtai važiavusį A. Drižiaus automobilį „Renault Twingo“, valst. Nr. GMV 081, nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus“.
Ekspertizės akte teigiama, kad šios avarijos „tikėtina“ priežastis galėjo būti tokia: neva A. Drižiaus automobilis „stovėjo arba lėtai judėjo“ ant nukreipimo salelės. Tokia išvada daroma todėl, kad ant skiriamosios juostos rastas padangos dryžis, ir kad neva šis įbrėžimas galėjo likti po susidūrimo su vilkiku.
Tiesa, teismo posėdyje apklausimas specialistas Vytautas Šakėnas, paklaustas, ar ten galėjo būti kito automobilio padangos žymė, atsakė, kad jis nieko nežino, ir visko galėjo būti.

Susiję:

„Laisvo laikraščio” redaktorius pateko į sunkią avariją”

„Netyčia stuktelėtas A. Drižiaus automobilis – bandymas nužudyti”

„Bus bandoma įrodyti, kad tai tik eilinis eismo įvykis”

„Sunkiai sužaloto A. Drižiaus advokatai negali susipažinti su avarijos tyrimu”

„Įdomi bus ekspertizė”

Iš tyrėjų ir prokuratūros veiksmų vis aiškiau, kad žurnalistą A. Drižių buvo bandoma nužudyti

Buvo siekiama, kad A. Drižiaus kaukolė ir šonkauliai būtų ne sulaužyti, o sutraiškyti