 |
| Nuotr. teismai.lt |
Atrodo, kad šitas uždaras klubas, kuris save vadina „Lietuvos teisine sistema“, vis labiau tyčiojasi iš Lietuvos visuomenės, jausdamas, kad yra visagalis, ir niekam neatskaitingas.
Taip galima vertinti gruodžio 13 d. Vilniuje, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme įteiktus Teismų sistemos apdovanojimus. Iškilmingame renginyje, skirtame Lietuvos teismų dienai paminėti, pagerbti už nuopelnus teismų sistemai ir ypatingus pasiekimus teisingumo srityje pasižymėję asmenys.
Pernai už nuopelnus „teismų sistemai“ buvo apdovanota prezidentė Dalia Grybauskaitė. Teisėjai jai buvo itin dėkingi už tai, kad prezidentė leido teismuose įsigalėti absoliučiai betvarkei ir įstatymų nepaisymui, o mainais teisėjai neliko skolingi – „ištraukė“ nuo atsakomybės valstybės paslaptį nutekinusią prezidentės patarėją Daivą Ulbinaitę.
Tačiau kad po tiek metų – dešimt metų nuo kadencijos pabaigos ši gauja prisimintų ir „įprasmintų“ Valdą Adamkų, tai tikrai netikėta. Kita vertus, tai skamba kaip prisipažinimas, kam iš tikrųjų labiausiai dėkinga ši didžiausia organizuota nusikalstama gauja, kuri save vadina „Lietuvos teisine sistema“ – tai yra išeiviui iš JAV Valdui Adamkui.
Šio žmogaus nuopelnų Lietuvos Respublikai sunku neįvertinti. Prisiminkime kad ir garsųjį CŽV slaptą kalėjimą Antaviliuose, kuriame buvo slapta kankinami bent dešimt žmonių.
Kaip žinia, mūsų „teisinės sistemos“ stuburas – Generalinė prokuratūra jau daugiau nei dešimt metų slepia ir pridengia šiuos ypatingai sunkius nusikaltimus. Net po to, kad Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) smulkiai beveik 300 puslapių nuosprendyje išdėstė visas šio kalėjimo veiklos, atsiradimo ir pabaigos aplinkybes (jam aiškiai parašyta, kad Valstybės saugumo departamento bosai M.Laurinkus ir A.Pocius atidarė šį kalėjimą leidus prezidentui Valdui Adamkui), tai nepadarė jokio įspūdžio šiai gaujai, kuri vadina save „prokuratūrą“: „vyksta tyrimas“, t.y. nieko nevyksta, ir naikinami įrodymai.
Nors būtent šio kalėjimo atsiradimas ir vainikavo tą Lietuvos valstybės naikinimo pradžią, kai už CŽV duotus maišus dolerių laurinkai, adamkai ir pociai darė Lietuvoje, ką tik norėjo.
Kaip žinia, EŽTT paskelbė, kad Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas, kad Lietuvos pareigūnai apie tai žinojo. Paskelbta ir tai, kad Lietuvos pareigūnai žinojo, kad šiame kalėjime neteisėtai laikomi žmonės buvo nuolat kankinami.
„Teismas nemano, kad būtina analizuoti kiekvieno sulaikytojo laikymo kalėjime sąlygas, taip pat jo fizinę būklę kalėjime Lietuvoje, taip pat tada, kai jis buvo atgabentas ir išgabentas iš Lietuvos, - skelbia EŽTT, - nors CŽV sulaikytajam taikė įvairias priemones, manytina, kad jam buvo laikomos tokios pačios priemonės, kaip ir kitiems sulaikytiesiems pagal CŽV programą“.
Tai įvertindamas, teismas nurodo, kad sulaikymo Lietuvoje metu sulaikytajam buvo taikomas itin žiaurus laikymo režimas, įskaitant visišką izoliaciją nuo išorinio pasaulio, ir sulaikytasis išgyveno virtinę emocinių ir psichologinių sukrėtimų dėl praeityje atliekamo kankinimo ir žiauraus elgesio jo atžvilgiu, o taip pat baimės dėl savo ateities.
Nors manoma, kad laikymo Lietuvoje metu sulaikytajam nebuvo taikomi žiauriausi metodai, tačiau turint omenyje, kad prieš tai jis buvo (Lenkijoje) kankinamas labai brutaliai, tai pasėkoje sulaikytasis labai bijojo, kad jis bus toliau žiauriai kankinamas, jeigu atsisakys „paklusti“.
Kaip rezultatas, teismas mano, kad sulaikytojo laikymo sąlygos Lietuvoje buvo tokios, kad jis buvo pasmerktas čia fiziškai ir psichologiškai kentėti, ir tai yra Koncencijos 3 straipsnio „nežmoniškas elgesys“ pažeidimas.
Teismo nuomonė dėl Lietuvos atsakomybės
Teismas jau pripažino, kad Lietuvos pareigūnai žinojo CŽV kankinimo būdus ir prigimtį savo šalies teritorijoje, ir bendradarbiavo vykdant sulaikytųjų gabenimą, laikymą ir tardymą.Lietuvos teritorijoje.
Taip pat pabrėžiama, kad Lietuvos pareigūnai, dalyvavę šioje CŽV programoje, žinojo, kad sulaikytiesiems gresia didelė rizika, ir taip pažeidė Konvenciją.
Pagal Žmogaus teisių Konvencijos 1 str. Lietuva privalėjo užtikrinti, kad jos teritorijoje žmonės nebūtų kankinami arba su jais blogai ir žiauriai elgiamasi.
Tačiau Lietuvos vyriausybė dalyvavo CŽV programoje savo teritorijoje, sudarė tam sąlygas, ir net nebandė to sustabdyti arba išvengti.
Turėdami omenyje, kaip CŽV elgiasi su sulaikytais žmonėms pagal „karo prieš tteorą“ programą, Lietuvos pareigūnai turėjo suprasi, kokie pavojai jų šalyje laukia sulaikytų asmenų ir kas jiems gresia.
Todėl Lietuvos vyriausybė yra laikoma atsakinga už Konvencijos punktų pažeidimą.
Teismas: apie slaptą CŽV kalėjimą Lietuvoje prezidentą V. Adamkų infomavo VSD šefas A. Pocius (Antaviliuose buvo kankinami mažiausiai penki žmonės)
Teisingumo ministerijos atstovė Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT) Lina Urbaitė redakciją dar prieš metus informavo, kad ministerija jau baigia verst į lietuvių kalbą prieš metus EŽTT priimtą nutarimą dėl Lietuvoje buvusio slapto JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo, kuriame buvo kankinami žmonės, įtariami ryšiais su teroristais.
Tai, kad šis dokumentas verčiamas jua beveik metus, nestebina L.Urbaitės, nes pasak, jos, vertimas jau buvo padarytas, tačiau dabar jis yra „redaguojamas“, kad nebūtų išverstas netiksliai.
Šis dokumentas yra šokiruojantis – jam smulkiai aprašyta, kaip šis kalėjimas Lietuvoje atsirado, kas jį statė, kas leido, ir kokie veikėjai už tai atsakingi.
Būtent šiuo teismo sprendimu rėmėsi ir Neringos Venckienės advokatai - jie Čikagos apeliaciniame teismui pateikė EŽTT priimtą sprendimą dėl slaptame CŽV kalėjime Vilniuje, Antaviliuose, kankinto piliečio Abu Zubaydah – advokatai norėjo įrodyti Čikagos teismą, kad Lietuvoje žmonių kankinimas kalėjimuose yra įprasta praktika.
Iš viso Čikagos teismui buvo perduota daugiau nei 500 psl. Venckienės advokaco Monico surinktos medžiagos ir įrodymų, kad Lietuva nėra jokia teisinė valstybė, o greičiau bananų respublika.
Kaip vieną įrodymų advokatai pateikė ir EŽTT sprendimą dėl Abu Zubayda. Tai labai ilgas dokumentas, tačiau jį perskaičius tikrai verta – jis paneigia, visas V. Adamkaus kalbas, kad jis neva nieko nežinojęs apie slaptą CŽV kalėjimą. Būtent todėl Užsienio reikalų ministerija jau daugiau nei metai negali išversti šio dokumentų iš anglų į lietuvių kalbas.
EŽTT sprendimas nurodo, kad nors Lietuvos vyriausybė visada neigė bet kokias netgi galimybes, kad Lietuvoje buvo slaptas CŽV kalėjimas, ir netgi Valstybės saugumo departamentas (VSD) pripažino, kad netgi JAV prašymas dalyvauti „kare prieš terorą“ buvo svarstomas tik teoriškai.
Teismas nurodo, kad visų šalių, kuriuose buvo slapti kalėjimai, vadovai neigia, kad jie žinoję, kad į jų šalis buvo atgabenami kaliniai iš trečių šalių, ir jie tam nebuvo davę leidimo.
Tačiau tokie pareiškimai prieštarauja teismo turimiems dokumentams, kurie įrodo, kad Lietuvos VSD gavo iš CŽV prašymą „įrengti patalpas Lietuvoje, kurioje būtų galima laikyti kalinius“.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad buvęs šalies prezidentas Rolandas Paksas patvirtino, kad Lietuvos buvo prašoma įsileisti asmenys, kurie buvo įtariami terorizmu. Tačiau Paksas negavo jokios informacijos apie sulaikymo centrus ar kalėjimus.
Buvęs VSD šefas Mečys Laurinkus paliudijo, kad 2003 m. viduryje, po to, kai Lietuva įstojo į NATO, jis informavo Paksą apie galimybę dalyvauti „programoje, susijusioje su sulaikytojų transportavimu“ (request to participate in the programme concerning the transportation of detainees“).
Šiame kontekste teismas remiasi JAV Senato pranešime, kuriame rašoma, kad sulaikymo centras „Violet“ buvo baigtas 2003 m. viduryje, tačiau „iki šiol buvo nenaudojamas...neįrengtas..ir todėl reikia įregti naują, išplėstą kalėjime šalyje“.
Teismas taip pat pasbėjo, kad Lietuva buvo priimta į NATO 2004 m. kovo 29 d.
CNSD toliau nurodo, kad „bendradarbiaujant su VSD ir įrengiant projektą Nr.1 ir Nr.2, VSD vadovai neinformavo šalių vadovų apie šių objektų paskirtį ir kilmę“.
Tačiau remiantis turimais duomenimis, kad nors Laurinkus gavo neigiamą atsakymą iš Pakso, paklausęs, ar „ar galima atsivežti į Lietuvos Respubliką žmonės, kurios tardo JAV“, Laurinkus neprašė nei Pakso, nei tuo metu einančio prezidento pareigas Artūro Paulausko „politinio pryraimo dėl projekto Nr. 2“.
Laurinkus žinojo, kad projektas Nr. 2 pradės veikti 2004 m. kovą – balandį – tai yra tuo metu, kia Lietuva bus priimta į NATO.
Teismas taip pat nurodė, kad keli VSD karininkai, kaip vadovas Arvydas Pocius ir veikiantis vadovas Dainius Dabašinskas žinojo apie projektą Nr. 2 tuo metu, kai jis buvo pradėtas vykdyti.
Mr Valdas Adamkus, buvęs šalies vadovas, teigia, kad „jokios informacijos apie projektą Nr. 2“ jam nebuvo pateikta.
Tačiau Pocius sako, kad Adamkus buvo „adekvačiai informuotas“ apie projektą Nr. 2. : (žiūrėti EŽTT sprendimo 317 psl.):
Beje, JAV Senato žvalgybos komitetas savo ataskaitoje nurodė, kad mainais už leidimą statyti ir kankinti žmones CŽV davė VSD vadovams milijonus dolerių - t.y. maišus neapskaitytų pinigų „bendradarbiavimui skatinti“.
Labai įdomu, kad CŽV kalėjimo statybos Lietuvoje ir maišai dolerių sutapo su visa Valdo Adamkaus dvaro straigiu praturtėjimu.
Žurnalas „Ekstra“ dar 2006 m. rašė apie Aukščiausiojo teismo teisėją, buvusį prezidento Valdo Adamkaus patarėja Armaną Abramavičių, kuris užsiėmė investicijomis į nekilnojamąjį turtą užsienio kurortuose kartus su "pilkuoju kardinolu" vadinamu kitu V. Adamkaus patarėju Albinu Januška.
Paaiškėjo, kad A. Jnauška ir A. Abramavičių (abu buvusius V.Adamkaus patarėjus) sieja ir turtas Latvijoje. Liepojoje, prestižiniame name, A.Januška yra pirkęs vieną butą, A.Abramavičius įsigijęs du – vieno ir trijų kambarių butus. Kas tai – konspiraciniai butai, „seksodromas" ar paprasčiausia verslo investicija į nekilnojamąjį turtą?, klausė žurnalas „Ekstra“.
„Tai paprasčiausias atsitiktinumas. Nuvažiavome į Latviją, pasitaikė proga ir nusipirkome. Buvo toks laikas, kai butai pigiai kainavo", - „Ekstrai" sakė dabar Konstitucinio teismo teisėjas A.Abramavičius, paklaustas, kokios aplinkybės lėmė, jog kartu su A.Januška įsigijo butus užsienyje.
A.Abramavičiaus ir A.Januškos investicijos užsienio kurorte sutapo su CŽV kalėjimo statybomis Lietuvoje, už kurį šį užsienio žvalgybos organizacija Lietuvos pareigūnams sumokėjo milijonus dolerių kyšių. Šį faktą patvirtino ir JAV Senato Žvalgybos komitetas, tačiau Lietuvos generalinis prokuroras E. Pašliis iki šiol dengia šią nusikalstamą veiklą ir daro viską, kad šie nusikaltimai nebūtų išaiškinti. Neaišku, ar kyšiai atiteko V. Adamkaus patarėjams, tačiua kaip tik tuo metu Abramavičius ir Januška investavo į užsienio kurortus dideles sumas ir dabar galima tik ironiškai vertinti Abramavičiaus kalbas apie tai, kad butai Liepojoje, prabangiame name, per pačią nekilnojamojo turto brangimo karštligę jam kainavo „pigiau grybo“.
Brangius kotedžus kaip tik tuo metu Turniškėsė įsigijo ir dar du V.Adamkaus patarėjai – E. Bagdonas ir R. Muraška. Vėliau prezidentūroje kuravęs užsienio politiką bei koordinavęs visų patarėjų korpuso darbą E.Bagdonas gavo URM Rytų Europos ir Vidurinės Azijos departamento ambasadoriaus ypatingiems pavedimams postą. R. Muraška grįžo į VSD.
Kaip žinia, VSD pareigūnas Vytautas Pociūnas buvo išsiųstas dirbti į Baltarusiją ir nužudytas, kai ėmė domėtis istorija, kaip Lietuvoje atsirado CŽV kalėjimas ir kurie pareigūnai gavo už tai kyšius.
„Tačiau V.Pociūnas ėmė kalbėti ir apie tai, kad nupirktas visas Lietuvos Valstybės saugumo departamentas, - „Laisvam laikraščiui“ pasakojo buvęs VSD darbuotojas Aurelijus Beržinis. - V.Pociūnas buvo išskirtinai idėjinis žmogus, ir jam nereikėjo tų pinigų, kuriuos susižėrė jo viršininkai. Jis pradėjo kalbėti, kad atvažiavo amerikiečiai ir visą VSD nupirko. Koks čia saugumas, jeigu užsieniečiai atveža maišą dolerių, ir visus nuperka? V.Pociūnas to nenorėjo suprasti, ir sakė, kad to negalėjo būti mūsų valstybėje. Buvo ir kita istorija – amerikiečiai per Lietuvą finansavo Baltarusijos opoziciją, ir nemažai tų dolerių atsidūrė VSD, kuris ir organizavo visą šį darbą. Lietuva dabar lenda visur, kuri tik galima, kad tik uždirbti amerikiečių pinigus, tai ir VSD pasišovė būti tarpininku tarp JAV ir Baltarusijos opozicijos. Juk ir dabar Lietuva nori būti tarpininkė, ir pradavinėti Ukrainai ginklus iš JAV. Tačiau aš manau, kad pirmas dalykas, kurį V.Pociūnas būtų paviešinęs, tai būtų A .Paulausko fokusai. Apie šia A.Paulausko operaciją su Jarmalavičiumi ir Burokevičiumi, ir kad ši operacija buvo atlikta ne už ačiū. Aš tik vieno dalyko nesuprantu – V. Pociūnas jau žinojo, kad eina pinigai Baltarusijos opozicijai, ir kad visa Lietuvos VSd yra nupirkta. Jis žinojo ir tai, kad jis nėra nupirktas, tačiau man neaišku, kodėl jis nesisaugojo ir nepradėjo kalbėti apie šį reikalą, kaip amerikiečiai atvežė maišą dolerių ir čia nupirko visą VSD. Todėl Valdas Adamkus ir pareiškė, kad CŽV kalėjimas Lietuvoje yra Amerikos vidaus politikos reikalas, ir leidžia mums suprasti, kad nėra mums čia ko tirti visų šių reikalų. Ką tai reiškia? Kad Lietuva parsidavė Baltarusijai tam, kad atgautų Burokevičių ir Jermalavičių, o dabar parsiduoda JAV, kad ši galėtų čia pastatyti kalėjimą. Žodžiu, Lietuva parsidavinėja kaip prostitutė“.
Kaip žinia, V.Adamkus, prieš kelis metus gavęs „Laisvės“ premiją, dėjo visas pastangas, kad tik nebūtų išaiškintas V. Pociūno nužudymas. Dar 2006 m. V. Adamkus kreipėsi į Konstitucinį teismą (KT) prašydamas išaiškinti šio teismo nutarimą, susijusį su Seimo laikinosiomis komisijomis. Paklausime iškeliama abejonių, ar pagrįstas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) noras iš esmės ištirti ne tik buvusio aukšto saugumo pareigūno Vytauto Pociūno žūties aplinkybes Baltarusijoje, bet ir išsiaiškinti, kas ir kodėl privertė VSD vadovybę imtis kardinalių kadrų permainų, kai buvo atsisakyta kompetentingų pareigūnų paslaugų.
„Esktra“ rašė, kad vienas šio skandalo herojų – A. Januška gali tikėtis KT supratimo. Mat šiame teisme – geras A. Januškos pažįstamas, bendražygis, Konstitucinio teismo teisėjas Armanas Abramavičius, su kuriuo sieja ne tik bendras darbas Prezidentūroje – abu buvo prezidento V.Adamkaus patarėjai, bet ir bendras ar drauge įgytas turtas. Gerai prezidento patarėjai uždirba, jeigu gali atliekamas lėšas investuoti į nekilnojamąjį turtą.
„Ekstra“ taip pat jau rašė, kad A. Januška, būdamas V.Adamkaus patarėjas užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimais, Zarasų rajone, Duburaičio kaime, yra pirkęs 36 hektarus žemės, kur pasistatė gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, iškasė tvenkinių, įregistravo valstiečio ūkį ir gauna išmokas iš Europos Sąjungos. Lietuvos Šveicarija vadinamame ežeringame krašte 1 ha žemės kainuoja apie šimtą tūkstančių litų. Šią sodybą, kurioje 40 metų gyveno už tautos genocidą nuteistas „stribas“, A. Januškai nurodė iš šių kraštų kilęs prezidento patarėjas teisės klausimais A.Abramavičius, kuris prisipažįsta, kad vieną hektarą žemės pirkęs iš A.Januškos. Šiandien tame sklype stovi laikinas poilsio namelis.
Teisėjų taryba įvertino Valdo Adamkaus „nuopelnus“
„2019 metai buvo neeiliniai – išgyvenome nelengvus, tačiau prasmingus metus“, - tardama sveikinimo žodį sakė Sigita Rudėnaitė, laikinai einanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas. Jos teigimu, reaguojant į konstruktyvią kritiką, teismai ėmėsi priemonių teismų sistemos imuniteto nuo neteisėto poveikio stiprinimui.
„Puikiai suprantame, kad tai tik darbo pradžia: norėdami atgauti žmonių pasitikėjimą ir pagarbą, turime puoselėti teismų sistemos savigarbą, grįstą aukščiausiais tiek veiklos, tiek etikos ir moralės standartais“, - pabrėžė S. Rudėnaitė.
Sveikindamas renginio dalyvius su Teismų diena, Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas atkreipė dėmesį, kad nepriklausoma teismų sistema jau daugiau nei tūkstantį metų yra neatsiejama nuo Lietuvos valstybingumo istorijos, o ši diena yra šventė visiems, branginantiems teisės viršenybės bei demokratijos principus.
„Pamatinė žmogaus vertybė yra drąsa. Ši vertybė įgyja ypatingą prasmę, kalbant apie teisėją – pareigūną, kuris sprendžia žmonių likimus. Drąsa yra priimti teisingą sprendimą, visada išlikti tiesos ieškančio asmens pusėje, pagalba jam atkuriant teisingumą“, - pažymėjo A. Valantinas.
Už svarų ir esminį indėlį į Lietuvos teismų ir teisinės sistemos plėtrą bei tobulinimą, už teismų autoriteto stiprinimą bei iniciatyvas stiprinant teisėjų bendruomenę, demokratiją ir teisingumą 1-ojo laipsnio pasižymėjimo ženklu apdovanotas kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Įteikiant šį apdovanojimą akcentuota, kad būdamas Valstybės vadovu ir svarbiu veiksmingos teismų valdžios garantu, V. Adamkus kėlė aukštus atsakomybės ir kompetencijos reikalavimus teisėjams, puoselėjo teismų nepriklausomumą, ženkliai prisidėjo prie administracinių teismų sistemos Lietuvoje sukūrimo.
„Teisingumas yra valstybės pamatas. Tad norėčiau palinkėti, kad šitas uždavinys būtų ir išliktų tvirtu pagrindu mūsų visuomenei ir tautai, o jūsų tolimesnis darbas užtikrintų mūsų tautos ateitį, kuriant tolimesnę ir tolimą Lietuvos ateitį“, - sakydamas padėkos kalbą, teigė V. Adamkus.
1-ojo laipsnio pasižymėjimo ženklu už reikšmingą indėlį į Lietuvos teismų sistemos kūrimą, tobulinimą ir kokybišką teisingumo vykdymą taip pat pagerbta buvusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Laima Garnelienė. Teisėja per savo karjerą aktyviai dalyvavo teismų savivaldos institucijų veikloje, prisidėjo prie visuomenės teisinio švietimo, dirbo Baudžiamojo proceso katedros lektore Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultete.
Kadenciją baigusiai Nacionalinės teismų administracijos direktorei Redai Molienei įteiktas 2-ojo laipsnio pasižymėjimo ženklas už Lietuvos teismų sistemos tobulinimą, teisingumo sektoriaus strategijų kūrimą ir įgyvendinimą, tarptautinio bendradarbiavimo ir tarptautinių ryšių teisingumo srityje skatinimą. R. Molienė gerai žinoma kaip tarptautinė teismų organizavimo (sąrangos) ekspertė, nuo 2015 m. teikusi ir iki šiol teikianti vertingą ekspertinę pagalbą tobulinant Šiaurės Makedonijos, Ukrainos teismų sistemas.
Už ilgametę ir nepriekaištingą tarnybą Vilniaus apygardos administracinio teismo Raštinės skyriaus patarėjai Vilijai Vyšniauskienei skirta Teisėjų tarybos padėka. Teisėjų tarybos teigimu, 20 metų darbo Vilniaus apygardos administraciniame teisme sukaktį mininti tarnautoja savo patirtimi ir žiniomis prisidėjo prie teismų sistemos augimo ir tobulėjimo.
Minint teismų dieną, šių metų renginyje ypatingas dėmesys skirtas moterų vaidmeniui teismų sistemoje. Ta proga kadenciją baigęs Šiaulių apygardos teismo teisėjas Alfredas Vilbikas pristatė Nacionalinės teismų administracijos iniciatyva šiemet sukurtą istorinę fotosienelę apie 11 moterų, tarpukariu dirbusių teisėjomis Lietuvos teismuose. Anot teismų istorijos eksperto, tai, kad Elena Jackevičaitė, viena pirmųjų moterų teisėjų Europoje, tarpukario Lietuvoje buvo paskirta teisėja jau nuo 1926 m., byloja apie mūsų valstybės modernumą, teismų sistemos pažangumą ir to meto visuomenės brandą.
Projekto „Diena su teisėju“ dalyviai šiemet taip pat atliko kūrybinius darbus tematika „Moteris teisėja“. Dėkodama Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Mykolo Romerio teisės mokyklos studentams už aktyvų dalyvavimą ir kūrybingumą, Nacionalinės teismų administracijos direktorė dr. Natalija Kaminskienė įteikė simbolinius Lietuvos teismų sistemos ženklelius.
Iškilmingame Teismų dienos minėjimo renginyje taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės atstovai, Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, Lietuvos Advokatūros, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Mykolo Romerio teisės mokyklos atstovai ir profesoriai.
Apdovanojimai už nuopelnus teismų sistemai teikiami nuo 2017 m. Apdovanojimui pateiktų asmenų kandidatūras svarsto ir savo išvadas Teisėjų tarybai teikia Teismų sistemos apdovanojimų komisija.
Keli susiję:
R. Juknevičienė prašė JAV neuždaryti Gvantanamo ir Lietuvos vardu siūlėsi priimti jo kalinius
Lietuvoje kai kas labai laukia pavojingo liudininko, prezidento Valdo Adamkaus mirties
Teisingumo ministerija neturi duomenų apie visas Lietuvos bylas tarptautinėse teisinėse institucijose
VSD vadovas Darius Jauniškis: aš ten nemačiau jokių krauju apšlakstytų sienų
Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai apsimeta proto negalią turinčiais veikėjais
Vyriausybė ieško firmos, kuri galėtų išversti EŽTT sprendimą Lietuvai į valstybinę lietuvių kalbą
Prezidentas Gitanas Nausėda: mes turime atstatyti teisingumą mūsų valstybėje
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
