V. Adamkus pripažino nepalaikęs mokytojų nakvojimo ŠMM ir matąs būsimą prezidentą

- Kokie šie metai buvo Lietuvai? Ar mes metus baigiame susivieniję, ar susiskaldę?

- Susivienijimo klausimas sunkiai atsakomas. Tai jubiliejiniai metai, aš ypatingai tikėjausi, kad tauta vos ne pakils iki Baltijos kelio. Deja, turiu prisipažinti, esu nusivylęs. Žinoma, nieko blogo neįvyko, bet dvasinio pakylėjimo, kuriame buvome mūsų prisikėlimo metu, nepasiekėme. Šventinė proga suteikė mums galimybę pakilti, deja, mano akimis žiūrint, jos neišnaudojome. Gaila, apgailestauju.

Kai kurie dalykai iš viso neturėjo įvykti. Sekant kai kuriuos mūsų įstatymų leidėjų sprendimus, vietoj to, kad kreiptų dėmesį, bandytų spręsti problemas, kurios palietusios nemažą dalį Lietuvos žmonių, dėmesys buvo nukreiptas į šalutinius, nereikalingus dalykus.

Net priėjom iki tokio lygio, kad pradėjome vieni kitų negerbti – tai, ypatingai viešumoje, neturėtų išryškėti, nes tai pasiekia ir užsienį. Lietuvai – 100 metų – kad tikrai spindėtume, džiaugtumėmės, negalėčiau pasakyti.

Tai buvo savotiškas nusivylimas. Bet ką darysi, gyvenimas yra realybė, su ja turime skaitytis. Galėjome būti geresni, bet neišnaudojome tos progos.

- Jūs sakote, kad iš vienos pusės tai yra ženklas, kad sprendimai turėtų būti priimami kitaip tokių grupių, kaip mokytojai, medikai, pareigūnai, atžvilgiu. Iš kitos pusės, tie, kurie sprendimus priima, sakytų: taip bus paleistas džinas iš butelio ir jeigu vieną sykį reikalavimams nusileisi, tada visi kiti išeis į gatves ir okupuos kitas ministerijas.

- Vis tiek sprendimo nebus. Esame tiek sąmoningi ir kultūringi, kad turime spręsti, kuris kelias yra teisingiausias į iškilusios problemos sprendimą. Pasinaudokime, galbūt mums trūksta patirties, savigarbos institucijų ar pačių žmonių bendravime. Jeigu atkreipsime dėmesį į žmogų, jo elgesį ir ieškant sprendimo, kas yra geriausia artimui, mes ateityje išvengsime panašių dalykų.

Žinoma, yra sunkumų, pripažįstu, kad Lietuvos gyvenime per beveik 30 metų neišsisprendėme pačių pagrindinių problemų. Apie jas kalbam, taip pat ir apie reformas – rodos, reformuojam vos ne kiekvieną dieną. O iš tų reformų šnipštas.

Žmonių kantrybė irgi baigiasi. Yra tam tikros ribos, kai reikia imtis ir kitų problemų. Tačiau aš nepritariu tokioms formoms, kurios reikalauja tokių iššūkių. Susikaupkime ir parodykime vieni kitiems daugiau pagarbos.

- Yra sakančių, kad ši valdžia yra arogantiška.

- Tai išryškėjo. Nenoriu daugiau nieko komentuoti, kadangi visi puikiai matome, kad tokio arogantiško laikymosi ar bendravimo savo tarpe neturėtų būti viešumoje.

- Trūksta diplomatijos, žmogiškumo?

- Viską sudėjus kartu, ką pasakėte.

- Prieš naujus metus vėl traukiamos kortos, slaptos pažymos, neva Kremlius įtakoja kai kurias partijas, netgi pradžioje buvo konkrečiai įvardinti konservatoriai. Tokie žaidimai, kurių visuomenė išsiaiškinti negali – mes turbūt niekada nepamatysime, kas tose pažymose parašyta. Kaip vertinti tokias siunčiamas žinutes?

- Apgailėtina. Man atrodo, kad tai yra savotiškas manipuliavimas mūsų visuomene, savo tam tikrų, labai siaurų partinių tikslų siekimas, panaudojant nekultūringas, nepriimtinas bendravimo priemones.

Aš irgi labai skeptiškai žiūriu ir abejoju tokių dokumentų, ar kaip juos pavadinti, egzistavimu, galbūt tai yra savotiškas visuomenės erzinimas ir bandymas sukelti tam tikrą sąmyšį. Tai mūsų valstybinėje santvarkoje turėtų dingti, nes taip negalima tvarkytis valstybei, kur ir šiaip sistemoje yra problemų.

Ypač Lietuvos žmonių gerovės atžvilgiu – už Lietuvos didmiesčių ribų, pasižvalgę pro provinciją, turime daug neišspręstų problemų, kurios reikalauja, šaukšte šaukia sprendimų, atsakymų į žmonių vargingus gyvenimus, kur reikalinga pagalba ir supratimas.

Štai čia yra viena iš pagrindinių žmogiškųjų problemų, kur Vyriausybė ar visuomenė nėra sureagavusi taip, kaip ji turėtų reaguoti. Atkreipiant dėmesį išspręskime tai arba bent sumažinkime sunkumus, su kuriais susiduria didelė mūsų visuomenės dalis.

Naujausi

Komentarai

Rikiuoti

Komentarų dar nėra.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi