Britų žiniasklaida apie Lietuvą: maža valstybė, tapusi visos Europos pasirengimo karui pavyzdžiu(1)

Jungtinės Karalystės žiniasklaidoje Lietuva vis dažniau pristatoma ne kaip maža ir pažeidžiama NATO pakraščio valstybė, o kaip viena ryžtingiausių, greičiausiai veikiančių ir rimčiausiai galimam karui besirengiančių Europos šalių. Kol daugelis Vakarų valstybių dar diskutuoja, kiek kainuos saugumas ir ar visuomenė pasirengusi aukotis, Lietuva jau investuoja, stato, telkia žmones ir pertvarko valstybę taip, kad ši gebėtų veikti net sunkiausios krizės sąlygomis.

„The Telegraph“ Lietuvą pateikia kaip įrodymą, kad pasirengimas karui nėra vien didesnis kariuomenės biudžetas. Šalis yra išskyrusi 23 strategiškai svarbias ligonines, kurios rengiamos darbui karo sąlygomis, stiprinamas medikų pasirengimas ir visa civilinės sveikatos apsaugos sistema. Britų leidinio mintis aiški: Lietuva suprato tai, ko dar nesuprato dalis turtingesnių Europos valstybių – kare neužtenka turėti tankų ir raketų, jeigu ligoninės, energetika, susisiekimas ir valstybės institucijos nėra pasirengusios atlaikyti smūgio.

Lietuvos pasirengimas išsiskiria ir savo mastu. Britų žiniasklaidoje pabrėžiama, kad šalis skiria gynybai išskirtinai didelę ekonomikos dalį ir nelaiko saugumo patogiu pažadu tolimoje ateityje. „The Guardian“ paskelbtame komentare pažymėta, kad 2026 m. Lietuvos gynybos finansavimas siekia 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto – tai aukščiausias lygis NATO. Lietuva renkasi ne lengviausią, o atsakingiausią kelią: mažesnė valstybė daro tai, ko ilgai vengė daug didesnės ir turtingesnės šalys.

Dar įspūdingiau tai, kad didėjantis finansavimas nevirsta vien skaičiais dokumentuose. „Financial Times“ palydovinėse nuotraukose užfiksavo, kaip nuo 2022 m. plečiasi Pabradės karinis poligonas, kyla nauji statiniai ir didėja NATO pajėgų veiklos mastas. Lietuva neapsiriboja pareiškimais apie grėsmes – ji tiesiogine prasme perstato savo teritoriją taip, kad joje būtų galima priimti, apginkluoti, aprūpinti ir treniruoti dideles sąjungininkų pajėgas.

Didžiausias šio ryžto simbolis – Lietuvoje kuriama nuolatinė Vokietijos brigada. „Financial Times“ ją vadina istoriniu Vokietijos žingsniu ir vienu svarbiausių NATO rytinio sparno projektų. Iki 2027 m. Lietuvoje turi būti dislokuota apie 5 tūkst. Vokietijos karių, o Lietuvos investicijos jiems reikalingai infrastruktūrai gali siekti 1,5–1,7 mlrd. eurų. Kuriamos ne tik kareivinės ir poligonai, bet ir mokyklos, vaikų darželiai bei šeimoms reikalingos paslaugos. Lietuva rodo, kad sąjungininkų prašo ne vien žodžių – ji pati prisiima milžinišką finansinę ir organizacinę atsakomybę, kad jų buvimas taptų nuolatinis ir realus.

Britų spaudoje išryškėja ir dar viena Lietuvos stiprybė – visuomenės atsparumas. „The Guardian“ paskelbtame tekste pasakojama, kaip Vilniuje paskelbus dronų pavojų žmonės nepuolė į paniką. Gyvenimas persikėlė į slėptuves, tačiau valstybė ir visuomenė veikė. Kartu pabrėžiama, kad Lietuvos šaulių sąjungos narių skaičius nuo 2024 m. išaugo maždaug trečdaliu. Tai rodo, kad gynyba Lietuvoje suvokiama ne vien kaip kariuomenės darbas – vis daugiau piliečių patys renkasi prisidėti prie valstybės apsaugos.

Lietuva taip pat įrodo, kad didžiulės gynybos išlaidos nebūtinai reiškia ekonominį sustingimą. Tame pačiame britų leidinyje pažymėta, kad 2025 m. Lietuvos ekonomika augo 2,7 proc. – beveik dvigubai sparčiau už Europos Sąjungos vidurkį. Tai nepaprastai svarbus pasiekimas: šalis vienu metu stiprina kariuomenę, priima sąjungininkus, plečia infrastruktūrą ir išlaiko ekonomikos augimą.

Žinoma, Jungtinės Karalystės leidiniai primena ir Lietuvos geografinį pažeidžiamumą. Šalis neturi Ukrainos strateginio gylio, yra šalia Baltarusijos, Kaliningrado srities ir gyvybiškai svarbaus Suvalkų koridoriaus. Tačiau būtent todėl Lietuvos pasiekimai atrodo dar didesni. Ji neslepia savo silpnųjų vietų ir nelaukia, kol kas nors kitas jas išspręs. Ji stiprina poligonus, rengia ligonines, didina pilietinį pasipriešinimą ir pririša stipriausius Europos sąjungininkus prie savo saugumo.

Britų žiniasklaidoje ryškėja Lietuvai itin palanki išvada: tai valstybė, kuri spaudimą pavertė veiksmu. Ten, kur kitos šalys rengia dar vieną ataskaitą, Lietuva stato karinį miestelį. Ten, kur kiti svarsto, ar verta didinti finansavimą, Lietuva jau skiria daugiau kaip penktadalį valstybės biudžeto gynybos reikmėms. Ten, kur kiti baiminasi visuomenės reakcijos, Lietuvoje žmonės jungiasi prie Šaulių sąjungos ir mokosi veikti krizės sąlygomis.

Lietuva nėra didžiausia NATO valstybė, tačiau savo ryžtu ji šiandien pranoksta daugelį didžiųjų. Ji tampa ne Vakarų saugumo politikos mokine, o mokytoja – šalimi, rodančia Europai, kaip grėsmę paversti pasirengimu, baimę – valia, o sąjungininkų pažadus – tankais, kariais ir realia gynybine galia Lietuvos žemėje.

Šaltinis: telegraph.co.uk, ig.ft.com, ft.com, ft.com, theguardian.com

Naujausi

Vokietijos skydas Lietuvoje: 45-oji brigada tampa istoriniu NATO lūžiuKaras ir taika · 2026-07-27Zelenskis Iranui: jūs jau užpuolėte Ukrainą tūkstančiais „Shahed“ dronųPasaulis · 2026-07-27Skvernelio bandymą atsikratyti apykojės sužlugdė teismasPolitika · 2026-07-27Netanyahu žada pasipriešinti JAV reikalavimams trauktis iš trijų frontųPasaulis · 2026-07-27