Izraelis pradėjo karinę operaciją Hebrone – palestiniečiai verčiami palikti namus, jų pastatai griaunami(2)

Spalio 23 d. prie Jehudos sankryžos netoli Hebrono du palestiniečiai apšaudė Izraelio karius. Žuvo 23 metų seržantas Ron Yonatan Roytman ir 20 metų seržantas Yuval Shai Svilem. Dar trys kariai buvo lengvai sužeisti.

Izraelio kariuomenės duomenimis, užpuolikai buvo ginkluoti automatu M16 ir pistoletu. Maždaug 20 minučių trukusio susišaudymo metu abu palestiniečiai buvo nukauti.

Kariuomenė teigia užkirtusi kelią galimam išpuoliui prieš civilius gyventojus.

Palestiniečių organizacija „Hamas“ išpuolį pasveikino, tačiau atsakomybės už jį neprisiėmė.

Po incidento B. Netanyahu kartu su gynybos ministru Israel Katz ir kariuomenės vadovybe apsilankė įvykio vietoje.

Hebronas apsuptas, pradėti gyventojų iškeldinimai

Izraelio kariuomenė, vidaus saugumo tarnyba „Shin Bet“, pasienio policija ir Civilinės administracijos pareigūnai pradėjo operaciją, kurios metu tikrinami gyvenamieji pastatai, ieškoma ginklų ir apklausiami įtariamieji.

Hebrone ir aplinkinėse palestiniečių gyvenvietėse apribotas judėjimas, uždaryti keliai, įrengti papildomi kontrolės punktai.

Izraelio kariuomenė paskelbė, kad operacijos teritorijoje gyvenantys palestiniečiai gali išvykti per tris specialiai numatytus punktus. Juose atliekamos saugumo patikros, o įtarimų sukėlę asmenys gali būti sulaikomi apklausai.

Kariuomenės teigimu, dabartinė operacija sutelkta į teritoriją, iš kurios atvyko užpuolikai, ir turėtų trukti kelias dienas.

Tačiau jau pirmąją operacijos dieną buvo pradėti pastatų griovimo darbai.

Izraelio žiniasklaidos paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip ginkluoti kariai verčia palestiniečius palikti namus Farš al Havos rajone, o buldozeriai griauna pastatus.

Gyventojų daiktai skubiai kraunami į sunkvežimius. Palestiniečių atstovai teigia, kad griovimai vykdomi baudžiant ne tik užpuolikus, bet ir platesnę gyventojų bendruomenę.

Palestinos administracija šiuos veiksmus pavadino kolektyvine bausme.

Netanyahu paskelbė apie planus sunaikinti visą rajoną

Izraelio premjeras pareiškė, kad neketina apsiriboti dviejų užpuolikų namų nugriovimu.

„Pirmiausia imsimės veiksmų, kad sunaikintume šią vietą ir visiškai ją pakeistume“, – pareiškė B. Netanyahu.

Pasak premjero, Hebrone ketinama taikyti modelį, anksčiau naudotą palestiniečių pabėgėlių stovyklose.

Jis numato gyventojų iškeldinimą, patikras namas po namo, ginklų konfiskavimą ir infrastruktūros, kurią Izraelio valdžia sieja su ginkluotomis grupuotėmis, naikinimą.

B. Netanyahu taip pat nurodė kariuomenei ruoštis platesnei operacijai Vakarų Krante.

Izraelio žiniasklaidos duomenimis, premjeras kalbėjo apie galimą didžiausią tokio pobūdžio operaciją nuo 1967 metų Šešių dienų karo, kai Izraelis užėmė Vakarų Krantą.

Svarbu atskirti jau vykstančius karinius veiksmus Hebrone nuo paskelbtų planų. Platesnė karinė kampanija visame Vakarų Krante dar nėra įvykęs faktas.

Izraelio valdžia savo veiksmus aiškina siekiu užkirsti kelią naujiems išpuoliams prieš kariuomenę ir civilius gyventojus.

Griaunami ne tik užpuolikų namai

Izraelio kariuomenė pranešė atlikusi abiejų nukautų užpuolikų namų matavimus, rengdamasi galimam jų nugriovimui.

Tačiau tuo pat metu buldozeriai jau griovė ir kitus pastatus netoli išpuolio vietos.

Kariuomenė juos vadina neteisėtais statiniais, galinčiais kelti pavojų saugumui.

Izraelio finansų ministras Bezalel Smotrich paskelbė nurodęs nugriauti kelis tokius pastatus, siekdamas atgrasyti nuo būsimų išpuolių.

Ministras pareiškė, kad užpuolikai ir jų rėmėjai turės sumokėti labai didelę kainą.

Tačiau palestiniečių atstovai ir žmogaus teisių gynėjai nurodo, kad taikomos priemonės paliečia žmones, kurių dalyvavimas išpuolyje nenustatytas.

Pagal Ketvirtąją Ženevos konvenciją kolektyvinės bausmės okupuotose teritorijose yra draudžiamos. Taip pat draudžiamas civilinio turto naikinimas, išskyrus atvejus, kai tai būtina dėl karinių operacijų.

Todėl esminis teisinis klausimas – ar konkrečių pastatų griovimas grindžiamas karine būtinybe, ar yra baudžiamojo pobūdžio priemonė, taikoma platesnei gyventojų grupei.

Vakarų Krante rengiamasi naujai karinei kampanijai

Hebrono operacija gali tapti platesnės Izraelio karinės kampanijos dalimi.

B. Netanyahu nurodė saugumo pajėgoms pasirengti visiškam Vakarų Kranto uždarymui ir papildomiems kariniams veiksmams.

Anksčiau panašios operacijos buvo vykdomos Dženino, Tulkaremo ir kitose palestiniečių pabėgėlių stovyklose.

Izraelio kariuomenė ten naikino, jos teigimu, ginkluotų organizacijų infrastruktūrą, vykdė sulaikymus ir griovė pastatus.

Dėl šių operacijų tūkstančiai palestiniečių buvo priversti palikti gyvenamąsias vietas.

Izraelis teigia taip kovojantis su terorizmu. Palestiniečių atstovai ir žmogaus teisių organizacijos kritikuoja civilių gyventojų iškeldinimą bei gyvenamųjų rajonų naikinimą.

Naujausia operacija pradėta likus vos keturioms dienoms iki spalio 27 d. numatytų Izraelio parlamento rinkimų.

B. Netanyahu siekia išsaugoti valdžią, o saugumo politika išlieka viena svarbiausių šalies politinių diskusijų temų.

Lietuvos pozicija – Izraelio teisė gintis ir tarptautinės teisės laikymasis

Lietuvos užsienio reikalų ministerija iki spalio 24 d. patikros nebuvo paskelbusi atskiro viešo pareiškimo, kuriame būtų įvertinta būtent naujausia Izraelio karinė operacija Hebrone.

Tačiau Lietuvos pozicija dėl Izraelio veiksmų ir padėties Vakarų Krante buvo išdėstyta anksčiau.

Birželio 16–17 dienomis Izraelyje ir Palestinoje lankęsis Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys susitiko su abiejų pusių politiniais vadovais.

Susitikime su Izraelio užsienio reikalų ministru Gideonu Saaru Lietuvos diplomatijos vadovas pareiškė:

„Lietuva Izraelį laiko svarbiu partneriu saugumo ir gynybos srityje. Net jei mūsų požiūriai kartais skiriasi, dvišalio bendradarbiavimo kryptis yra aiški – partnerystė, dialogas ir pagarba.“

K. Budrys taip pat pabrėžė, kad Lietuva remia Izraelio teisę gintis laikantis tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių principų.

Susitikimuose su Izraelio prezidentu Isaac Herzog ir Kneseto pirmininku Amir Ohana ministras išreiškė susirūpinimą blogėjančia padėtimi Vakarų Krante.

Jis atkreipė dėmesį į smurtaujančių Izraelio naujakurių veiksmus ir gyvenviečių plėtrą, kuri didina įtampą bei apsunkina taikos perspektyvas.

Lietuva taip pat patvirtino remianti dviejų valstybių sprendimą, pagal kurį Izraelis ir Palestina turėtų egzistuoti greta.