Yra knygų, kurios patenka į rankas ir lydi visą gyvenimą. Paskui dingsta ir vėl atsiranda. Kai kurios kuriam laikui, kai kurios visam gyvenimui.

Lamrimą, kaip ir Koraną, Bibliją, Vedas, Avestą bei kai kurias kitas knygas (pavyzdžiui, N. ir J. Rerichų, J. Blavatskajos, S. Lazarevo, Vydūno išmintį), galėčiau pavadinti knyga visam gyvenimui.

Išmintingojo graikų dramaturgo, medicinos dievo Asklepijo žynio Sofoklio (495-406 m. pr. Kr.) vardu pavadinta sostinės leidykla (anksčiau – „Metodika“) „Sofoklis“ išleido Lamrimą. Komerciškai vargu ar atsipirksiantis projektas, tačiau Lietuvos budistams bei susidomėjusiems gyvenimo išminties paieškomis tai – puiki knyga.

Tibetiečių kalbos aso Algirdo Kugevičiaus iš originalo išversta Džė Conkapos Lobsandrakpos knyga „Nušvitimo kelio etapai: vidutinės apimties Lamrimas: visų Budhos pamokymų esmės atskleidimas“ ( Sofoklis , 2013; 464 p.; redagavo Daiva Markauskienė; viršelio autorius Rytis Kugevičius; maketavo Ričardas Toliušis), remiantis gausiomis vertėjo pastabomis, paaiškinimais, yra tokia knyga, kurią skaito, studijuoja ir praktikuoja visi Tibeto budizmo sekėjai.

Lamrimo pagrindą „sudaro trijų nuostatų – susirūpinimo kitu gyvenimu, samsaros atsižadėjimo ir nušvitimo siekio (bodhičitos) ugdymas. Jame taip pat aprašyta bodhisatvos tobulybių (paramitų) praktika. Daugiausia dėmesio skirta dviem paskutinėms paramitoms – meditacijai ir išminčiai, kurių esmė yra ramybės (proto nuraminimo) ir įžvalgos (tuštumos, nesavastingumo pažinimo) pratybos“, – teigia A. Kugevičius.

Paties A. Kugevičiaus, šiemet švęsiančio 60-metį, asmenybė verta dėmesio. Šis žmogus išvertė galybę svarbiausių Tibeto budizmo knygų, jo dėka lietuvių skaitytojams pasiekiami tokie išminties perlai kaip „Lodžongas“ (išleido „Metodika“), „Tibetiečių gyvenimo ir mirties knyga“, rinktinė „Mažoji Tibeto budizmo antologija“, „Tibeto mirusiųjų knyga“ ir daugybė kitų leidinių, straipsnių.

Mongolo ir tibetietės sūnus Džė Conkapa Lobsandrakpa ( Rje Tsong-kha-pa Blo-bzang-grags-pa , 1357-1419) – Tibete vyraujančios Dorybingosios tradicijos (Gelugo) pradininkas, suderinęs ezoterinius sūtrų ir tantrų mokymus.

Skaitytojo laukia ir kiti Conkapos bei kitų budizmo mokytojų veikalai, kuriuos rengia „Sofoklis“. Lamrimas kartu su Nagrimu („Didžiuoju mantrajanos kelio vadovu“) laikomi išsamiais ir tiksliais veikalais, nužyminčiais kelių etapus, kuriais einant pasiekiama budhos (tokią rašyseną pasirinko A. Kugevičius, – M. P.) būsena.

Pasak rašytojo budisto Algimanto Lyvos, „svarbu turėti tinkamą knygą ir su ja gyventi“, nes „jei supratai vieną Budos žodį – supratai viską“. Todėl, A. Lyvos manymu, nereikia skaityti daug dvasinės literatūros ( iš asmeninio susirašinėjimo, 2014 m. vasario 10 d. ). Šią nuomonę yra išsakęs ir žymus mongolų poetas, budizmo ir mongolų kultūros propaguotojas Gun ovogt Gun-Aažavyn Ajurzana (gim. 1970 m.).

Taigi, keleivi, kai bus bloga, tiesiog nušvisk. Savo kelyje. Su sava knyga...

Naujausi

Gazos ruože – vandens trūkumas dėl karščio ir blokadosTrumpai · 2026-07-04Vaitkus ir Pocevičiūtė suskubo pirmieji, pranešė VRKPolitika · 2026-07-04Politiniai LT lyderiai draugiškai veda Lietuvą karo keliuNuomonės · 2026-07-04Nausėda: mūsų dėkingumas už tai yra neapsakomas žodžiaisPolitika · 2026-07-04

Komentarai (7)

Rikiuoti
Tau Jo gerai2018-10-22 16:26

nes tu esi amžininkas ir Gautamos ir Jėzaus, todėl ir žinai kaip yra nutolę nuo tikrųjų jų mokymų dabarties mokymais.

Naujieji pranašai2014-02-12 14:07

Tokiomis temomis labai domėjosi (o gal ir domisi) mūsų buvęs švietimo ministras Steponavičius. Kai žmogus su vėjais galvoje, tai tokia ir reforma gaunasi.

Jo (VaidasVDS)2014-02-12 10:41

"Tie, kurie išgalvotų kokią nors religiją be Dievo, yra panašūs į tuos, kurie skintų vaisius be medžių, turėtų vaikų be tėvų." -------------"Tas tiesa, daug akivaizdžiai religinių požymių gali išaugti iš nereliginių šaknų. Žmogus gali, intelektualiai, paneigti Dievą, ir vis tiek būti moraliai geras, ištikimas, gerbiantis tėvus, sąžiningas, ir net idealistas." ---------- Iš dalies tai yra ir apie budizmą. Be galo graži religija, ir beveik be galo tragiška. Joje galima surasti Dievą, tačiau tik labai nedidelėje dalyje. -------------"Po šešerių metų, tuščiai praktikavęs jogą, Gautama suformulavo tas teorijas, kurios išaugo į budizmo filosofiją. Sidharta ryžtingai, bet nesėkmingai kovojo prieš augančią kastų sistemą. Šitas jaunas pranašas princas buvo iškiliai nuoširdus ir unikaliai nesavanaudiškas, kas labai patiko tų laikų žmonėms. Jis susilpnino paprotį, jog individualaus išsigelbėjimo būtų ieškoma fizinėse kančiose ir asmeniniame skausme. Ir jis išsiuntė savo pasekėjus tam, kad jo evangeliją neštų po visą pasaulį. Esant tokiai aplinkai, kada Indijoje buvo praktikuojami painiojantys ir kraštutiniai kultai, Gautamos normalesni ir nuosaikesni mokymai buvo kaip gaivinanti paguoda. Jis pasmerkė dievus, žynius, ir jų aukojimus, bet jis taip pat nesuvokė To Visuotiniojo asmenybės. Netikėdamas, kad egzistuoja individualios žmogiškosios sielos, Gautama, aišku, didvyriškai kovojo prieš įsišaknijusį tikėjimą į sielų transmigravimą. Jis ėmėsi kilnaus mėginimo išlaisvinti žmones iš baimės, kad jie jaustųsi jaukiai ir kaip namuose didžiojoje visatoje, bet jam nepavyko parodyti jiems kelio į kylančiųjų mirtingųjų tikruosius ir dangiškuosius namus – į Rojų – ir į amžinosios egzistencijos besiplečiančią tarnystę." ---------"Gautamos visuotinio išgelbėjimo evangelija, kada ji buvo skelbiama, kai buvo aukščiausio lygio, be aukojimų, kankinimų, ritualų, ir žynių, tada ji buvo revoliucinė ir stebinanti to laikmečio doktrina. Ir stebėtinai arti ji priartėjo prie to, kad būtų atgaivinta Salemo evangelija. Ji suteikė pagalbą milijonams nusivylusių sielų, ir nežiūrint savo groteskiško iškreipimo vėlesniaisiais amžiais, ji vis dar tebelieka viltimi milijonams žmogiškųjų būtybių. Sidharta mokė nepalyginamai daugiau tiesos negu jos išliko šiuolaikiniuose kultuose, turinčiuose jo vardą. Šiuolaikinis budizmas mažai kuo beprimena Gautamos Sidhartos mokymus, kaip ir krikščionybė mažai kuo beprimena Jėzaus iš Nazareto mokymus."

Letas Palmaitis2014-02-12 01:33

Šaunu, Mindaugai! Tokie dalykai visiems suprantami, čia tau ne Kraujo Auka, kurios niekas nenori. Tik pasakyk, o kaip į tai žiūri Irano ajatolos? Irgi pritaria lamrimoms su Velniackajomis?

AL2014-02-11 22:37

puikus knygos pristatymas

Rytis2014-02-11 21:06

O. Mindaugai, šaunu.

ED2014-02-11 20:11

Dar tos poezijos būtų gerai...

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi