Kaip JAV-NATO-ES karinės, politinės ir „idėjų kalvių“ struktūros sukūrė informacinio karo instrumentus kovai prieš sintetinę „Rusijos grėsmę“(23)

VI DALIS (I DALIS ČIA , II DALIS ČIA , III DALIS ČIA , IV DALIS ČIA , V DALIS ČIA )

Lietuvos kariuomenės Informacinio Karo su Rusija iniciatyva: „grėsmių vertinimas“ ir kovos priemonės pagal JAV/NATO Informacinio Karo „ekspertų“ instrukcijas.

Visuomenei paraktiškai nežinomi, tačiau Lietuvai labai daug „nusipelnę“ veikėjai – Agnia Grigas ir Saulius Guzevičius

2014 m. birželio 1 dieną LR Seime vykusioje NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijoje (Civilinio saugumo komiteto posėdyje) Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktorius plk. Saulius Guzevičius anglų kalba pristatė Lietuvos kariuomenės informaciją apie Lietuvos informacinį saugumą.

pranešime pristatė savo kolegos Edwardo Lucaso mintis, kuris, pasak plk. Sauliaus Guzevičiaus „aiškiai suvokia ir gerai supranta kas vyksta Lietuvoje“: „ Vakarai per anksti paskelbė pergalę. Valdant V. Putinui, Rusija atgaivino savo seną dėmesį į Informacinį Karą. Kremlius vertina „informacijos saugumą“ kaip centrinį konfliktų tarptautiniuose santykiuose teatrą. Jis (Kremlius) nori apsaugoti Rusijos „informacinę erdvę“ nuo to, ką jis mato kaip užsienio išpuolį, projektuoti savo darbotvarkę į kitų šalių, ypač kaimyninių, viešą sąmoningumą.“ (Pateiktos 2013 m. gegužės mėn. 23 d. E. Lucaso mintys).

Kad suprastumėme kokių „saugumo ekspertų“ pateiktomis išvadomis remėsi tuometinis Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktorius plk. Saulius Guzevičius NATO Parlamentinei asamblėjai pateikdamas Lietuvos saugumo situacijos išvadas būtina trumpai pristatyti šiuos Lietuvos „saugumo ekspertus“.

Tuometinio Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktoriaus plk. Sauliaus Guzevičiaus kolega – „aiškiai suvokiantis ir gerai suprantantis kas vyksta Lietuvoje“ „The Economist“ žurnalo redaktorių kolegijos narys (žurnalistas save pasiskelbęs „saugumo politikos ekspertu“) Edwardas Lucas tuo metu vadovavo Vašingtono Europos Politikos Analizės Centre (ang sutr. CEPA) įkurtam specializuotam padaliniui pavadinimu Infomacinio Karo Iniciatyva , (ang. Information Warfare Initiative, sutr. IWI) , skirtam stebėti, lyginti, analizuoti, paneigti ir aptikti tarimą Rusijos „dezinformaciją“ Vidurio ir Rytų Europos šalyse arba dar kitaip vadinamai Strateginės Komunikacijos Iniciatyvai (sutr. CEPA StratCom ). Tai reiškia, kad plk.

Sauliaus Guzevičiaus kolega Edwardas Lucas Lietuvoje kariavo Anglo-Amerikiečių Informacinį Karą prieš Rusiją ir buvo suinteruotas teikti šališką ir tikrovės neatitinkančią informaciją Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentui apie nepagrįstą „Rusijos keliamą grėsmę“ Lietuvai.

Edwardas Lucas dirbo Britų žurnalo „The Economist“ redaktorių kolegijoje, kuris užsienio politikos srityje visuomenei visada formuodavo nuomonę, kad būtų pateisintos bet kokios Anglo-Amerikiečių karinės intervencijos ir atstovavo Britanijos imperinius interesus. Beveik visuose žurnalo „The Economist“ straipsniuose nėra nurodyti jų autoriai – už straipsnių turinį atsako žurnalo „The Economist“ redaktorių taryba, kurios vienu iš narių ir straipsnių autoriumi yra liberalizmo demagogas Edwardas Lucas.

Edwardui Lucasui Rusija visada buvo priešas, nepriklausomai nuo to, ar Rusiją valdo Caras, Stalinas, ar Putinas.

Plk. Saulius Guzevičius NATO Parlamentinei asamblėjai taip pat pristatė ir Lietuvių kilmės JAV politologės dr. Agnė Grigas Baranauskaitės (tuo metu dirbusios Los Andželo Vakarų Koledžo McKinnono Centro Globalių Reikalų Centre vyresniąja bendradarbe) parengtas Lietuvos saugumo situacijos išvadas , pagal kurias „Rusija vis dar siekia išlaikyti Baltijos šalis savo įtakos sferoje ir priešintis tiems, kurie nori sumažinti įtaką.“

Tuo tarpu dr. Agnė Grigas Baranauskaitė per pseudo-intelektualias Informacinio Karo ir Propagandos „idėjų kalves“ pati prisideda prie JAV pasaulinio dominavimo siekio pridengtu JAV „demokratijos skleidimu“ ir „taikos saugojimu“.

Plk. Saulius Guzevičius NATO PA sesijoje pateikia Lietuvos kariuomenės informaciją

Dr. Agnė Grigas Baranauskaitė, apie kurią jau buvo rašyta, yra Atlanto Tarybos vyresnioji mokslinė bendradarbė Dinu Patriciu Eurazijos Centre dirbanti energetikos ir geopolitinės ekonomikos srityse. Dr.

Agnia Grigas yra JAV Oksidentalinio koledžo McKinnon globalių reikalų centro patariamoji tarybos narė švietimo įstaigoms ir energetikos įmonėms. Ji taip pat yra šio McKinnono globalių reikalų centro energetikos ir politinės rizikos ekspertė, besispecializuojanti Rusijos, Rytų Europos ir potarybinių šaliųerdvėje.

Agnė Grigas buvo bendradarbė patarėja elektros ir dujų tiekimo įmonėje „Lietuvos energijos tiekimas“. Agnia Grigas reiškė savo nuomonę JAV Senato Energetikos ir Gamtos išteklių komitetui dėl Amerikos SGD eksporto į Europą. Anksčiau Agnia Grigas buvo Lietuvos Užsienio Reikalų ministerijos patarėja energetikos ir užsienio investicijų klausimais.

Dr. Agnė Grigas Baranauskaitė yra Vilniaus Politikos Analizės Instituto patarėja.

Agnija Grigas. Nominacija: Globalios Lietuvos apdovanojimas už tarptautinę patirtį Lietuvos verslui. Apdovanojimas: Globalios Lietuvos apdovanojimas už Lietuvos balsą pasaulyje.

Taigi, dr. Agnė Grigas, tai tarpininkė tarp JAV didžiųjų korporacijų, verslo ir JAV vyriausybės patarianti kaip įgyvendinti pasaulinius verslo plėtros projektus.

Toliau Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktorius plk. Saulius Guzevičius NATO Parlamentinei asamblėjai pristatė savo analitikų atliktą analizę, pagal kurią Rusijos taikiniu tapo šios sritys: 1. LDK viduramžių istorija, kurią Rytų kaimynai siekia perrašyti.

2. Pokaris, kurį Rusija vaizduoja, kad pokario partizanai buvo banditai, žudė Žydus.

3. Nepriklausomybės laikotarpis nuo 1991 metų: Rusija teigia, kad 1991 Sausio 13 žuvę Vilniuje prie TV bokšto buvo nušauti saviškių, kad niekas (ekonomikoje) Lietuvoje nepasikeitė, o gyvenimas Lietuvoje tik blogėja.

Pasak plk. S. Guzevičiaus, „visa tai yra Rusijos melas, Rusijos vykdomas Informacinis Karas prieš Lietuvą.“

(Apie kritiką plk. Guzevičiui galima pasiskaityti straipsnyje „Pareiškimas dėl pulk. Sauliaus Guzevičiaus „istorinės analitikos“ (arba „informacinių grėsmių pristatymo“) NATO PA“).

Lietuvos kariuomenės Strateginės Komunikacijos Departamento direktorius plk. Saulius Guzevičius 2014 metais Lietuvos Seime pristatė tris Informacinius paketus tariamai kovai su skleidžiama propaganda iš Rusijos.

Pirmasis informacinis paketas apima Lietuvos viduramžius LDK laikus. Pagal Strateginės Komunikacijos Departamentą, nėra vieningo požiūrio į viduramžius, tačiau tokio vieningo požiūrio reikėtų.

Pagal šį paketą reikėtų parodyti, kokia viduramžiais galinga buvo LDK; kad Lietuvos – Lenkijos Unija suteikė LDK saugumą; kad LDK plėtėsi į Rytus ir į Pietus, kad apsaugotų tuometines tautas nuo Rusijos jungo; kad dabartiniai Lietuvos kariai pasisemtų stiprybės iš LDK viduramžių.

Šiam informaciniam propagandiniam paketui įgyvendinti nuo 2015 metų pradedamas LRT televzijos dokumentinių laidų projektas Nacionalinė ekspedicija: „Nemunu per Lietuvą“ su šio projekto vadovu ir pagrindiniu laidos vedėju istorijos profesoriumi Alfredu Bumblausku (Lenkijos apdovanotu Komandoro karininko kryžiumi) ir žurnalistu Edmundu Jakilaičiu.

Antrasis informacinis paketas apima Lietuvos tarpukarį ir pokarį. Juo siekiama skleisti informaciją, kad Lietuvos tarpukaris buvo ekonominio klestėjimo laikotarpis, kurį sutrukdė „Sovietų okupacija“; kad nebuvo jokio stojimo į Sovietų Sąjungą, o Lietuva 1940 metų birželio 1 dieną buvo okupuota; kad pokario „partizanai“ nebuvo „banditai“ ir „Žydšaudžiai“.

Propagandai pajungiamas Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos Tyrimo Centras (LGGRTC), kuris „tyrimais“ įrodo, kad Vokiečių nacistų kolaborantas prisidėjęs prie Žydų Holokausto generolas Jonas Noreika slapyvardžiu „Vėtra“ „aktyviai prisidėjo prie Šiaulių Žydų gelbėjimo ir buvo laikomas antinacistinio pasipriešinimo dalyviu.“ Balinama pro-Vokiškoji kolaboracionistinė Lietuvos laikinoji vyriausybė (atkreiptinas dėmesys, kad II-ojo Pasaulinio karo metu visa Lietuvos laikinoji vyriausybė buvo Hitlerinės Vokietijos kolaboracionistė ir savo ruožtu palaikė Hitlerinės Vokietijos naci-fašistinę politiką).

Pagal šį Lietuvos kariuomenės Strateginės Komunikacijos departamento pasiūlytą paketą nuo 2016 metų LRT televizija pradeda rodyti istorinį serialą „Laisvės kaina. Savanoriai“. Šiame TV seriale svarbiausias dėmesys nukreipiamas į Lietuvos nepriklausomybės kovas su bolševikais; Klaipėdos krašto aneksija – prijungimas prie Lietuvos vaizduojama kaip Klaipėdos krašto „sukilimas“; pateisinamas Antano Smetonos įvykdytas 1926 metų gruodžio 17 valstybinis karinis perversmas ir pan.

Pagal šį antrąjį Lietuvos kariuomenės Strateginės Komunikacijos departamento pasiūlytą paketą nuo 2017 metų LRT televizija pradeda rodyti istorinį serialą „Laisvės kaina. Partizanai.“ Serialas pasakoja „apie 20 amžiaus viduryje vykusias tris okupacijas ir masinius trėmimus, holokaustą, terorą, bandymą fiziškai ir dvasiškai sugniuždyti Lietuvą.“

Taip pat pradedamas Lietuvos valstybės 100-mečio atkūrimui skirtas projektas pavadinimu „100“, kurį veda aktorius Juozas Budraitis. Šiame TV projekte vienašališkai propaguojamas tarpukario Lietuvos laikotarpis, perdėtai garbinami ir sureikšminami tarpukario Lietuvos pasiekimai nuslepiant tuometinę socialinę politinę tikrovę.

Trečiasis informacinis paketas apima laikotarpį nuo 1991 metų, kuris skirtas ginti poziciją, kad „nebuvo jokių savų, kurie 1991 Sausio 13-ą šaudė į savus“; kad Rusija „aneksavo Krymą“; kad Rusija vykdo „karinę agresiją“ prieš Ukrainą; kad Rusija „kelia grėsmę“ Lietuvai, Latvijai ir Estijai.

Netrukus buvo nubaustas leidyklos „Mūsų Gairės“ vadovas Povilas Masilionis išleidęs G. Sapožnikovos knygą „Išdavystės kaina“ norėdamas pateikti kitą nuomonę apie 1991 Sausio 13-os įvykius prie TV bokšto. (Palyginimui: LR Seimui pritarus, Lietuvos krašto apsaugos ministerija iki šiol vykdo nepateisinamą karinę agresiją Afganistane ir Irake).

Remiantis Lietuvos kariuomenės Strateginės Komunikacijos Departamento paruoštu trečiuoju paketu LR Vyriausybė 2019 metų Rugpjūčio 23-ią paminėdama trisdešimtmetį bandė atkartoti „Baltijos Kelią“. Deja nesėkmingai.

Pagal trečiąjį paketą „Baltijos Kelio“ minėjimo 30-mečio tikslas buvo skirtas parodyti Lietuvos žmonėms ir pasauliui, kad Lietuva nuo pat 1989 rugpjūčio 23 dienos pasirinko ir eina vieninteliu „teisingu keliu“, t.

y. parodyti, kad „Baltijos Kelio“ misija – pakeisti Komunistinį režimą į Vakarietišką falsifikuotos demokratijos režimą po 30 metų baigta.

Tuo metu Delfi portalas reklamavo Didžiojoje Britanijoje gyvenančio ir su Britų leidiniu „The Ekonomist“ bendradarbiaujančio Arkadijaus Ostrovskio propagandinę knygą „Pramanyta Rusija“, kurioje aprašoma, kaip „naujasis caras V. Putinas įsitvirtino valdžioje, nuosekliai smaugdamas žiniasklaidą, pasitelkęs ištisą propagandininkų korpusą, kaitindamas rusų neapykantą Vakarams, viešai apgailestaudamas dėl „prarastos didybės“ – SSRS griūties.“

Šioje vietoje dar kartą reikėtų priminti, kad Britų leidinio „The Economist“ redakcinės kolegijos narys Edwardas Lucas yra CEPA StratCom Informacinio Karo Iniciatyvos padalinio vadovas. O Edwardo Lucaso straipsnius dažnai skelbia užsienio korporacijų valdomi naujienų portalai Delfi ir 15min.

2014 spalio 29 dieną Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktorius plk. Saulius Guzevičius LR Seime vykusioje konferencijoje „Televizija ir radijas: šiandienos iššūkiai“ dar kartą priminė, kad „Rusija labai greitai užėmė Krymą, kadangi Krymo visuomenė, (Ukrainos) kariškiai nebuvo ideologiškai pasiruošę, jie neturėjo aiškios tapatybės kas jie tokie yra, jie buvo pastoviai penimi Rytinio kaimyno dezinformacija, jie (Krymo visuomenė ir kariškiai) buvo visiškai nepasirengę žaibiškai (Rusijos) intervencijai.“

Tačiau priešingai, nei teigia Lietuvos Strateginės Komunikacijos departamento direktorius plk. S. Guzevičius, sociologinės apklausos ir moksliniai tyrinėjimai rodo, kad prieš Krymo aneksiją, jos metu ir po Krymo prijungimo prie Rusijos daugumas Krymo gyventojų pritarė Krymo atsiskyrimui nuo Ukrainos ir prisijungimui prie Rusijos; taip pat Krymo gyventojai mano, kad jų atsiskyrimas nuo Ukrainos buvo teisėtas, kad Rusija vaidina teigiamą vaidmenį Ukrainoje ir kad JAV ten neturėtų vaidinti jokio vaidmens.

Plk. S. Guzevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad „Lietuvos Rytinio kaimyno (Rusijos) nekonvencinio karo intervencijos į Lietuvą tikimybė išlieka auganti.“

Taigi, Lietuvos kariuomenės Strateginės Komunikacijos departamentas remiantis JAV/NATO įkurtais Informacinio Karo instrumentais, per LR Seimą, LRT televiziją, internetinius naujienų portalus, knygas, viešus renginius sąmoningai daro informacinį poveikį Lietuvos gyventojams, kuriuo siekiama paveikti žmonių emocijas, požiūrius, nuomones ir veiksmus politiniais ir ideologiniais tikslais Informaciniame Kare prieš Rusiją visuomenei pateikiant vis didėjančią sintetinę „Rusijos grėsmę“.