Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Politika - Nuomonės
Naujametinis laiškas signatarams: „Ką daryti, jei matai, kad stovi prie valstybės prarajos krašto ir nieko nenori veikti?“(52)
Prieš Naujuosius metus priimta sveikinti ir linkėti, kaip įprasta, ko trūksta ir ko norima. Nelaužant tradicijos, žvelgiu į Jus, broliai, matau Jūsų linksmas ir patenkintas akis. Negalima manyti, kad esate blogi, nematote, nesuprantate ar esate neraštingi. Bet istorinės vertės požiūriu to maža.
Prieš Naujuosius metus priimta sveikinti ir linkėti, kaip įprasta, ko trūksta ir ko norima. Nelaužant tradicijos, žvelgiu į Jus, broliai, matau Jūsų linksmas ir patenkintas akis.
Negalima manyti, kad esate blogi, nematote, nesuprantate ar esate neraštingi. Bet istorinės vertės požiūriu to maža.
Visuomet reikia apibrėžto viešumo: atjautos mumis tikėjusiais ir pasitikėjusiais, prisiminimo ir pagarbos savo praeičiai, drąsos, savo atminties istorijos darbų sąžinės suvedimo, savigarbos ir išdidumo savo valstybei ir harmoningos klausos išgirsti kur ir kaip sukasi Lietuvos istorijos ratas kasdieninėje pasaulio maišatyje. Ir kontrolinis klausimas: „Už ką buvo pasirašyta Kovo 11-ąją?“
Būtų šventvagiška pasakyti, kad Kovo 11-osios idėja paseno, lygiai taip pat kaip Vasario 16-osios idėja atgyveno, tai yra tėvai paseno ir juos reikia keisti kitais. Į ką tuomet galėtume atsiremti ir kokiems iš šalies pateikiamiems naujiems apsišaukusiems dievams melstis?
Mes pasirodo skirtingi ir natūraliai išsibarstę, todėl prasminga išsirikiuoti ir į praeitį veidu atsigręžti. Dabar kas kokį darbelį turi, kas dar politikoj pritapęs, kas taip savo viziją tik dėl savęs sau kuria arba ir šiaip tik į žiemos saulę per tirštą miglą tyliai žiūri.
Ne vienas konformistu tapęs arba netoli to reiškiasi. Nekalbu apie tuos, kurių sveikata palaužta, nors tai reikalingam garbės žodžiui ištarti ir nekliudo.
Tokio klausimo nelukštename, tenkinamės blėstančiu savo būtu reikšmingumu. O kur to reikšmingumo tęsinys?
1918 metų signatarai visi kaip vienas iki savo mirties išliko ištikimi savo sprendimų erdvėje. 1990 metų signatarai drąsiai pradėjo trauktis nuo savo parašo prasmės.
Signatarų klubą valdžia Seime davė, rentą visai gerą moka. Kažkur pakviečia, kažkur pamini, lyg ir dėmesį rodo, formaliai procedūriškai pagerbia arba bent ex officio pripažįsta.
Dainuok ir šok, laimingai gyvenk, triukšmo nekelk, kitiems ramybės nedrumsk, į einamąją politiką nesikišk, savo ramybės nejudink, sveikatą saugok. Tai primena neformaliai grobikiškai pasidalintas įtakos ir veiklos teritorijas – kitam nekliudyk ir tau nekliudys, o šiuo atveju tegul valstybės suvereniteto kortų namelis laikinai ramiai stovi liberalų išdegintoje dabarties ir ateities besiplečiančioje Lietuvos suvereniteto dykumoje.
Oponentui galima atsakyti, kad jeigu kas ir yra neliberalaus likę, tai tik praeities socialinių ir moralinių nuostatų bei idealistinių idėjų aidas, laisvės kovų istorijos archyvuose suguldyti jau primiršti ir mažai kam žinomi bei gerbiami šventi puslapiai, tūkstantmetiniai pasaulio išminties pamokymų likučiai, neveikiantys, nykstantys ir grakščiai užgožiami naujos individualistinės išminties galingu būgnijimu, apeinami ir nukreipiami į dabarties šviesos muzikos akinimą ir kurtinančio garso gražios pasakos pakaitalą, užburiantį ir nukreipiantį į moralinę neatsakingo nieko neveikimo ir naudos sau siekimo visagalę „Maximos“ beprasmybę. Iš kilnios Kovo 11-osios dvasios liko muziejinis vaizdelis ir parodinė idealizmo siekiamybės instaliacija panašia į paminklinį Neries kanalizacijos vamzdžio formos kultūros pavidalą.
Skaičių kalnas kalba apie Lietuvos krizę. Vien nuo 1990 metų Lietuvoje nusižudė per 31 tūkst.
žmonių. „Už ką buvo pasirašyta Kovo 11-ąją?“
Nesiaiškiname kas laukia Lietuvos už horizonto, užtenka galvojimo, kaip sako suvalkiečiai, vienu kaklu be galvos. Liūdnai, sakyčiau vaikiškai, atrodo mūsų protinės galios ir raumenys, jeigu drebame nuo Rusijos propagandos, jeigu nepasitikime savo tautos politine ir moraline branda.
Kas yra mūsų galvose ir širdyse, jeigu valdžia susimėto iš baimės prieš Rusijos vizijos teikiamą idėją – Lietuva nubėgs į Rusiją. Juk suverenios valstybės idėją valdžia griauna pati savo blaškymusi, aklu badikavimu ir atviru rūpinimusi savo asmeniniais reikaliukais: vertybinės Vilniaus Žaliojo tilto stovylos ir kolaborantas Petras Cvirka miesto centre, jeigu filmas „Niekas nenorėjo mirti“ pateikiamas kaip Lietuvos laisvės suvokimo šedevras, jeigu nuolankiai pakviesti trys Rusijos nusikalstamos FSB organizacijos pareigūnai kreivalangėje Lietuvos generalinėje prokuratūroje atlieka Lietuvos įstatymuose nenumatytą grupinį Lietuvos pilietės tardymą, o Panevėžio apygardos teismo teisėjai 17 metų partizanavusį drąsuolį paverčia niekingu „nelegalu“, o Seimas nustato normą, kad suvereniteto šaltiniui ir Konstitucijos kūrėjai – tautai nurodo ką gali referendume spręsti, o ko negali.
Tai yra visiškai nuosekli Rusijos minkštųjų galių savanoriška kasdieninė nemokama solidarumo talka Rusijai, o tai jai teikia viltį, kad ne viskas prarasta. Tuomet ir kyla siunčiamų propagandinių minčių poveikio prasmė: kokia ta mūsų valdžia ir kam ji išties tarnauja?
„Už ką buvo pasirašyta Kovo 11-ąją?“
Galinga per 50 tūkst. Lietuvos biurokratija, didžioji dalis teismų, prokuratūros ir VSD Lietuvos žmones laiko, kaip sakė K.
Donelaitis, „per drimelį.“ Kasmetinė piniginė 18-19 milijonų litų valstybės dotacija parlamentinėms partijoms, kai kiekvienam parlamentarui, neskaitant algos, kasmet iš minėtos sumos skiriama per 125 tūkst.
litų už politinę veiklą. Parlamentarui vienai dienai tenka per 340 litų.
Tai parlamentinės išlaidos, o likusieji „runkeliai“ gali be jokių valstybės pinigų piketuoti 75 metrų atstumu nuo tautos tarnų durų ir kalbėti policijos priežiūroje. Akivaizdu, kad parlamentinių partijų veikla tapo ne valstybės kilnios idėjos, tarnavimo ir bendro visuomenės reikalo darbu, o politinio verslo vedančiuoju lygmeniu, konkuruojančiu, besirungiančiu ir bendradarbiaujančiu su kitomis verslo rūšimis kasdienybėje.
Rezultatas: biurokratų savivalė, žmonių apatija, korupcija, intelektualų servilizmas, ateities neaiškumas, savižudybės, masinė migracija, jokio istorinio idealizmo. „Už ką pasirašėme Kovo 11-ąją?“
Atsimenate, kai 1989 m. prie Lietuvos komunistų partijos būstinės Vilniuje, dabar V. Kudirkos aikštėje, buvo didelis užrašas: „Lietuva be suvereniteto, Lietuva be ateities!“ „Už ką buvo pasirašyta Kovo 11-ąją?“.
Šiandieniniame tektoninių pasaulio kultūros lūžių avangarde yra liberalizmo naudos ir pelno idėja. Popiežius Pranciškus yra pastebėjęs: „/... / kai kas gina teorijas pagal kurias ekonominis augimas, laisvosios rinkos skatinamas, neišvengiamai atves prie didesnio teisingumo ir didesnės gausos pasaulyje.
Ši nuomonė, niekuomet nepatvirtinta faktais, atspindi nebrandų ir naivų tikėjimą tobulumu tų, kurie turi ekonominę galią, o taip pat sakralines dominuojančios ekonominės sistemos galimybes“.
Istorinės 1990 metų Kovo 11-osios, šventos 1918 metų vasario 16-osios vertybės lyg ir neneigiamos, bet ramiai apeinamos, peržergiamos, nutylimos ir užmirštamos. Laimingai gyvensime, bus euras, paremsime Graikiją, Portugaliją.
Viskas teka tvarkingai. Liberalas P.
Auštrevičius 2012-02-03 Lietuvos Seime, kuriame buvo atkurtas Lietuvos suverenitetas, įkuria Europos federalistų sąjungą Lietuvoje. Ne Lietuvos, bet Lietuvoje, t.
y. Europos federalistų internacionalo skyrių Lietuvoje.
Europos Sąjungos informaciniame centre Seime apie Europos federaciją dalinami lankstinukai, kuriuose užrašyta: „Siekiame politiškai ir ekonomiškai vieningos Europos su tvirta viršvalstybine institucine struktūra ir bendra Konstitucija.“ Ir tai kalama į galvas visiems čia iš visos Lietuvos atvykstantiems mokinukams – suverenios valstybės nereikia, dabar pereinamasis laikotarpis, bėkite į užsienį, ten aukso kasyklos, pakeliui galite pamojuoti Lietuvai, juk tautos nėra, ir to jai užtenka.
Modelis pagrįstas baimės argumentu: Rusija nepriklausomybę atims, todėl ją reikia skubiau Briuseliui atiduoti. Seimo narys K.
Masiulis paskelbė baimės gelbėjimosi stulbinantį ratą kaip kartu mirtiną smūgį į paširdžius Rusijai: „Lietuva federacinėje Europoje yra didžiausias Kremliaus košmaras.“ (www.delfi.lt, 2014-05-01).
Baudžiauninko galvosena: be pono neišgyvensime. „Už ką buvo pasirašyta Kovo 11-ąją?“
Šios Federalistų sąjungos susikūrimo rezoliucijoje rašoma: „... sukurti bendrą pan-europinę rinkiminę apygardą renkant tam tikrą kiekį EP narių iš europines politines partijas atstovaujančių transnacionalinių sąrašų.“
Tą patvirtina ir praplečia į Vilnių atvykęs Europos federalistų sąjungos prezidentas A. Duffas: „Mums reikia nacionalines partijas pakeisti paneuropinėmis partijomis.
Į jų sąrašus įtraukti kandidatai turėtų būti renkami visoje ES. /...
/ Taip pat mums reikia ir realios ES vyriausybės /... /“ („Veidas“, 2012-02-06).
Labai aiškiai nurodyta. „Už ką pasirašėme Kovo 11-ąją?“
Europos Komisijos vadovas Barroso mums aiškina: „Dabartinė ES privalo vystytis, reikia judėti į valstybių federaciją.“ („Vilniaus diena“, 2012-09-15). Jis net datą nurodo: 2020 metais turėtų nelikti nacionalinių valstybių. Algirdas Šemeta, eurokomisaras: „Mūsų ateitis – Europos Valstijos.“ („15 min“, 2012-12-14).
Ministras L. Linkevičius, prisimindamas savo komjaunuolišką jaunystę, visada labai drąsus Lietuvos mokytojas: „Partijos turi labai ryškiai suformuluoti savo proeuropietiškas pozicijas. Reikia nuslopinti tuos populistinius, radikalius ir, neslėpkime to, ksenofobiškus ir nacionalinius junginius, kurie kartais kelia galvą.“ („Respublika“, 2013-09-03).
Iki šiol klaidingai tikėta, kad konservatoriai dar tebeneša Lietuvos suvereniteto vėliava, o šiandien tai regisi tik kaip fantominiai judesiai: „Svarbu iš naujo persvarstyti, kas mes esame kaip tauta ir kas mus vienija šiuolaikiniame pasaulyje“. Štai kokie istoriniai neaiškumai kyla buvusiems Lietuvos nepriklausomybės flagmanams strategijoje „Globali Lietuva“!
(2010 m. ) Labai gražiai įsijungia į naująją būsimos Europos tvarką.
Estijos konstitucijos preambulėje įrašyta, kad estų tauta turi išlikti amžinai. Mes dar nežinome kas esame!
Ar ne per vėlai tai patyrėme?
Konservatorių bendravimas su liberalais yra bendros idėjos ir darbo pasidalinimas: pirmieji dirba su patriotiškai nusiteikusiais asmenimis, o liberalai – su beveide, absoliučiai su materializmą išpažįstančia dalimi ir bendrai konkuruoja su kitomis politinio verslo partijomis. Šiandien konservatorių bei liberalų, kurie ryžtingai perima iniciatyvą, katamaranas su bendra moderniška muzika draugiškai plaukia iš Lietuvos nepriklausomybės uosto.
P. Auštrevičius, L. Andrikienė, E. Zingeris, J. Požėla, G. Kirkilas, K. Masiulis ir J. Olekas 2014-04-10, prieš rinkimus į Europarlamentą, pasirašė viešą pažadą: „Raginsiu sušaukti konstitucinį konventą, kad būtų galima reformuoti ES sutartis siekiant sukurti federacinę Europos Sąjungą, ar bent jau euro zonos, valdymo sistemą.“ „Už ką buvo pasirašyta Kovo 11-ąją?“
2013 m. lapkričio 9 dieną ES prezidentas Herman Van Rompėjus prie nugriautos Berlyno sienos paaiškino, kad tokios sąvokos kaip „tauta“ ir „tėvynė“ atgyvenę, yra „iliuzija“ ir „melas“, laikas jiems būti istorijos šiukšlyne.
Jis ragino permąstyti ES geografinius ir demografinius parametrus ir atsisakyti nuo bet kokių bandymų tautinio identiteto kūrimo. Jis nurodė, kad keičiasi genderinės ir šeimos identiteto supratimas.
Ir ne paprastai visa nutukusi Briuselio biurokratija ne tik tiesia kelią į niekur, o spaudžiamai reikalauja kolektyvinio rojaus pasirinkimo.
2013 m. lapkričio 20 dieną Vilniuje, valdovų rūmuose, gerbiamas Herman Van Rompėjus, pririetęs lietuviškos stirnienos, apie tai kalbėdamas nutylėjo.
Kontrolinis klausimas: ar kuris nors Lietuvos pareigūnas apie jo teikiamas Europos išganymo idėjas, Lietuvos išvalstybinimą, bent pasiteiravo? Jis žinojo, kad mažų vaikų nereikia erzinti.
Juk jis – intelektualas, eruditas, kilnaus mentaliteto, dvasios galiūnas, demokratijos tėvas, išminties bokštas, naujos Europos kūrimo galiūnas žino, kad pertvarko ir perdaro epochą – tūkstantmečiais metų kurtą pasaulio kultūrą ir patirtį. Tam jis turi politinę teisę ir valią.
Tokie žmonės nesimėto. Tam besąlygiškai pritaria ir net iniciatyvą rodo Briuselio ir mūsų Lietuvos adeptai, įskaitant kai kuriuos iš esmės savo parašų Kovo 11-osios Akte atsisakiusius signatarus.
To vertinimas yra vienareikšmis – „Už ką buvo pasirašyta Kovo 11-ąją?“
Patarnautojų Lietuvoje visada būta. Mūsiškiai berneliai 1918 metais ėjo į karą, o V.
Kapsukas nuėjo pas Leniną – galingą šeimininką, galimai gerų ketinimų skatinamas. A.
Sniečkus su J. Paleckiu nuėjo pas J.
Staliną – galingą šeimininką, galimai su gerų ketinimų norais. Mūsiškiai Lietuvos kaimo atlapaširdžiai berneliai 1940-1941-1952 metais ėjo į Sibirą ir galvas guldė miškuose.
Dabar liberalai, ne taip seniai mokėję komjaunimo mokestį, rado naują saulę – Europos federaciją – galingą megamonopolijų šeimininką irgi gerų ketinimų pažadą. Ir čia nieko nekainuoja, kai atsisakai visko, netgi pagirtas ir pamalonintas pažangiečio ir išmaniečio titulu.
O gal ir neblogai bus Lietuvai: Vokietijos Bavarijos žemės, JAV – Nevados valstijos, Rusijos – Tatarstano respublikos federacinis statusas? „Už ką buvo pasirašyta Kovo 11-ąją?“
2014 metais ES vadovybės nurodymu 17 asmenų grupė (rašytojai, dailininkai, festivalių organizatoriai ir kt. ) parengė 4 puslapių apimties „Naująjį ES naratyvą“ su nuoroda – „Europa kaip pasaulėžiūra ir organizmas“, nors tai jau istorijoje ne kartą girdėta apie naują pasaulį ir naująją tvarką.
Šis tekstas, kaip paprastai, paruoštas paukščių kalba, baigiamas tokiu konceptualiu teiginiu: „Renesansą ir kosmopolitizmą laikome dviem kultūriniais idealais, kurie gyvybiškai svarbūs šiandienos ir rytdienos Europai.“ Kosmopolitizmas nuo okupacijos laikų žinomas, o ką reiškia mums privalus renesansas?
Tai aiškiai atsakė Hermanas Van Rompėjus – savasties atsisakymas. Tarkim, nekorektišku kaip agresyvus nacionalizmas tampa V.
Kudirkos himnas „Lietuva, Tėvyne mūsų...“ , o, tarkim, Končitos Vurst kultūros modelis iškyla visų Europos tautų bendru kultūriniu ir dvasiniu siekiniu su dideliu piniginiu pamušalu, kuris besąlygiškai privalo lydėti kiekvieną europiečio, paneigiant idealistinius prasimanymus, žingsnį.
Žinoma, jeigu tikėti, kad ES prezidentas yra naujo žmogaus ir naujo pasaulio tvarkos paskutinis modeliuotojas ir kūrėjas. Šiaip jau istorijoje žinomas toks renesanso bandymas susietas su Lenino, Stalino ir Hitlerio vardu ir to daugelis nepamiršo, bet nepasimokė.
Ar užteks mums kvapo siūlomam renesansui, o gal patikimiau likti kur mūsų šaknys ir laukai, bet tai tampa neįmanoma, nes „tėvynės nėra.“
Ką apie Europą ir raidos tendencijas yra pasakęs gerbtinas ispanų filosofas Ortega i Gasetas: „Visi mūsų materialiniai pasiekimai gali išnykti, nes artėja grėsminga problema, nuo kurios sprendimo priklauso Europos likimas. /...
/ Visuomenės valdymas pateko į rankas tam tikro tipo žmonių, kuriems civilizacijos pagrindai yra beverčiai kaip ir bet kokia civilizacija apskritai. /...
/ Šios sudėtingos civilizacijos terpėje gimęs europietis, besijaučiąs galingu, tampa paprasčiausiu laukiniu, barbaru, kilusiu iš dabartinės žmonijos gelmių” („Sumerki globalizaciji“, Act, Maskva, 2004, p. 203).
Tokius pastebėjimus filosofas, matydamas pokyčius, pasakė iki savo mirties 1955 metais. Niekas negali paneigti, kad nuo to laiko Europa dvasiškai nuskurdo dar daugiau.
Ką filosofas pasakytų mums šiandien, ar paklaustų lietuvių: kodėl Jūs taip lengvai nuolat keičiate savo tikėjimą, vis atrandate „naujausią“, „tikriausią“, „geriausią“, „galutinį“ tikėjimą ir vis iš šalies pateiktą ir taip lengvabūdiškai tikint „paskutine“ atrastos dieviškos išminties versija iki kito karto ir apsiskelbusio naujo pranašo, jeigu 1918 m. vasario 16-oji ir 1990 metų kovo 11-oji klusniai dedama į archyvą?
Dar Ezopas yra sakęs, kad visi pavaldiniai yra verti savo valdovo. Jeigu mes prisiimame pavaldinių statusą, tai klausimų ir kilti negali.
2007-2013 metais ES buvo patvirtinta programa „Aktyvių piliečių Europa”, kur pirmuoju punktu nurodyta: „Sąjungos pilietybė turėtų būti pagrindinis val stybių narių piliečių statusas„ (skirta 235 mln. eurų) dėl vieningos ES pilietybės įgyvendinimo.
Pradinė schema tokia: pirmoji pilietybė bus ES, laikinai greta paliekant ir užrašant savo šalies pilietybę. Kaip yra Rusijoje: paso įdėkle užrašoma totorius ar baškiras, o šiaip gi esi tik Rusijos Federacijos pilietis.
Maždaug taip: gali rašyti dzūkas, bet esi Lietuvos pilietis. Ir dar viena triuškinanti grandis – masyvi emigracija ir multikultūra, kuri turi sugriauti nacionalines ribas.
Tuomet visuomenė bus suskaldyta iki atomų lygio, nesusieta, be jokio ryšio, sąsajų, bendrumo, atsakingumo, pareigos, praeities ir ateities, kaip Brauno judesiai. Net valdyti jų nereikia, tik stumdyti.
Nemanau, kad signatarai nesupranta Lietuvos valstybės išformavimo raidos tendencijų. Pasyvus tylėjimas ir neveikimas reiškia, kad mes esame patekinti dabartinio parlamento ir visų kitų valdžios institucijų istorine padėtimi, veikla, neturint Lietuvos gyvenimo ir išlikimo vizijos, pritariame desuverinizacijos tendencijoms, palaikome Lietuvos riedėjimą į suverenios valstybės išformavimą.
Jei anksčiau diktavo vyresnysis brolis, tai dabar sekam paskui gudresnį brolį. „Už ką buvo pasirašyta Kovo 11-ąją?“
Į klausimą, „Ar manote, kad šiuo metu didžiausią pavojų JAV nacionaliniam saugumui turi Rusija?“ , buvęs JAV gynybos ministras Robertas Geitsas atsakė: „Manau šiuo metu pati rimčiausia JAV nacionalinio saugumo grėsmė – tos dvi kvadratinės mylios kuriose išsidėstęs Kapitolijus ir Baltieji rūmai.“
Gal naudinga mums apsidairyti, bet vis vien pirminis klausimas kaltė ir atsakomybė lieka mums: „Už ką buvo pasirašyta Kovo 11-ąją“?
Nieko nepaisant, netgi nacionaliniam radijui ir televizijai prisitaikius prie verslo reikalavimų, atsisakius Lietuvos vardo, kaip vienodo visų biznio subjektų lygmeniui įvardyti, o ne valstybei išaukštinti, reikia kalbėti, bet ten neįleidžiama. Lieka tik paguodos atmintis, kad net okupuotoje Lietuvoje buvo Lietuvos radijas ir Lietuvos televizija, kur irgi nebuvo galima kalbėti.
Padėtis nei pablogėjo, nei pagerėjo, nors suverenitetas priklauso tautai. Valdžia ir yra tauta.
Taigi „Už ką buvo pasirašyta Kovo 11-ąją?“
Britanijos profesorius Kolin Krauč pastebi, kad politikos išorinius formalumus nereikia absoliutinti: „Postdemokratinė visuomenė ir toliau išlaikys visus demokratijos bruožus: laisvus rinkimus, konkuruojančias partijas, laisvus viešus debatus, žmogaus teises, atitinkamą skaidrumą valstybės veikloje. Bet politikos energija ir gyvenimiška jėga sugrįš ten, kur buvo ikidemokratinėje epochoje – negausiam elitui ir turtingoms grupėms, susikoncentravusioms aplink valdžios centrus ir siekiančių gauti privilegijas iš jų.“
(„Postdemokratija“, Maskva, 2010, 9 psl. ).
Jeigu kas mano, kad Naujasis Europos modelis yra ideali svajonė, tai pirmiausia reikia įvertinti savo istorinę patirtį, tikslus ir galimumus. Lietuvai reikia bendrauti su visomis šalimis, be išimties, bet su savo stuburu ir istorine vizija ir žinoti kada sustoti ties raudona linija.
Nelaimė ta, kad dauguma politikų neįsivaizduoja gyvenimo be pono, t. y.
baudžiauninko, bučiuojančio šeimininkui ranką statuso. Nenoriu pasakyti, kad, tarkim, mūsų žodis apvers viską į savo vietas, bet istorijai to mums norint ar nenorint bus paliktas sąžinės atsakymas: „Už ką buvo pasirašyta Kovo 11-ąją?“
Artėja Lietuvos dvidešimtpenkmetis ir šimtmetis. Bus pažymėta, paukščiukai gražiai sudėti.
Tą dieną paminėsime, vainikus nuneš, kreipsis į dangų, nusifotografuos ir susitapatins su idėjos ir darbų atlikėjais, pasakys gražius žodžius parinkti tie, kurie apie šunybes nekalbės ir džiaugsis valdžios darbais. Jeigu bus taip kaip visada, signatarai tylės žodžiu ir raštu, rimtai sėdės Kovo 11-osios salės garbingoje vietoje, t.
y. bus patenkinti esama valstybės išformavimo tendencija, nulenks galvas minėtiems naujosios tvarkos Vakarų galingiesiems, risis pagal 55 tūkst.
ES valdininkų nuorodas ir vaizduos savo istorinį reikšmingumą. Tyla – bloga byla ir netikėjimo ženklas.
Privalu apsibrėžti. Jei nėra laisvės ir teisingumo tikėjimo troškulio, nelieka praeities svarbos, o ar gali būti gerbiamas besimėtantis pirmyn ir atgal žmogus matydamas kas vyksta ir nieko nedarantis?
Kartais pagalvoju, ką šiandien mums pasakytų Seimo tribūnoje J. Basanavičius, Vaižgantas ar Maironis, žinoma, jeigu jiems būtų leista kalbėti, plenarinio posėdžio pustuštėje salėje apie lietuvių kultūros istorinį virsmą.
O gal poetas H. Radauskas seniai seniai nujautė mūsų netikrumą, metamorfozę, blaškymąsi ir paskyrė tokias eiles lietuviams:
„Aš nestatau namų, aš nevedu tautos,
Aš sėdžiu po šakom akacijos baltos.“
Komentarai (52)
(pataisymas) LIETUVOS KONSTITUCIJA 1 straipsnis Lietuvos valstybė yra nepriklausoma. T. y., nepriklausoma nuo maskvėnų, briuseliokų, varšaviakų, vašingtoniokų ir t. t.
LIEUVOS KONSTITUCIJA 1 straipsnis Lietuvos valstybė yra nepriklausoma. T. y., nepriklausoma nuo maskvėnų, briuseliokų, varšaviakų, vašingtoniokų ir t. t.
Skiriu 49, skaitytojui. Kodėl darkote gražią lietuvių kalbą, jos taisyklingą raštą? Ar su rusišku kompiuteriu rašote? Galite nevirkauti, Lietuva neišsuks iš pasirinkto europinio kelio, nešliauš prie Kremliaus sienos, nors pats gal ir labai to norėtumėte.
Skiriu 48-jam komentatoriui Joo: Jeigu easte visiskas nulis biorobotas tai ne jums kalbeti ir komentuoti gerb. A. Endriukaicio straipsni, kurio drasios ir objektyvios mintys, atspindincios dabartines realijas, suprantamos mastanciam ir nuovokiam zmogui.
Jo, būna, kad kai kurie žmonės užsikonservuoja laike ir jau net suaugę, mieliau nešioja trumpas kelnes su petnešėlėmis, būna, kad kiti suserga senatvine dimensija, alzheimeriu ar dar kokia tai proto liga, būna, kad taip ir lieka vienodai vargano protelio, būna, kad ir parsiduoda. Kas tiktų šiam ponui signatarui, aš nežinau, tegul jis pats atsirenka, arba gydytojai atrenka ir pagal galimybę padeda. Būna ir politinio vištakumo, nematyti laiko, jo nesuprasti, o dar labiau nematyti ateities. O Lietuva yra gerame kelyje, kyla, gražėja, jau švęsime jos 25-erių metų iškovotos Laisvė nuo rusų šventę. Va, tuo ir pasidžiaukime. Pasidžiaukime, kad to meto signatarams užteko proto ryžtingai žvelgti į ateitį ir į ją vesti Lietuvą. Praėjo 25-eri metai ir dabar Lietuva yra labai gerame kelyje, priklauso NATO, ES, labai gražiai palaiko Ukrainą. Tuo ir džiaukimės, o visi niurzgaliai, nors ir labai dengtųsi patriotų skraistėmis, tegul lenda po šluotomis cypauti ir virkauti kartu su pelytėmis, kol jų Kremliaus katinai nesugavo ir nepararijo. O gal jau jie jų gerklėse ir tūno? Kas žino, pinigai tokie klastingi.
pritariu 46 Vel signatarai taptu signatarais, pradetu gauti dviguba renta, dvigubai tyliau tyletu.
Tiems patiems signatarams reikia dar kartą tapti signatarais, kad sustiprinti Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją. Kiek bebūtų tokiųjų, tiek ir pakaktų. Tuomet, paaiškėtų tikri signatarai ir apsimetėliai.
Tai pats geriausias straipsnis, kuris buvo parašytas po Kovo 11-osios. Visa tiesa. Kodėl pasyviai žiūrime kaip naikinama Lietuva ir išvaromi jauni žmonės ? Vienas iš atsakymų- drąsieji buvo nuolat žudomi dar nuo krikščionybės įvedimo laikų . Valdžią "užgriebė" išdavikų palikuonys, kurių genai sugadinti skundikų ir išdavikų tėvų. Vedlio ar vedlių reikia ieškoti. Vydūno . O ši ES-pamynusi pamatinius doros principus , sugrius kaip sugriuvo anoji . Subyrės iš vidaus daug greičiau nei tikėtina.
aAlgirdai, be reikalo reaguojat į politinių šizofrenikų smarvę. Pas jos ne suvokimo, ne argumentu... Dievas (nuo prigimties) apsaugojo jos nuo mąstymo. ... Amžinai „sąrašiniai“ politiniai kankiniai. Pagarbiai.
šiaip tai atsakinėti tokio lygio komentatoriui kaip ir nederėtų, bet padarysiu išimtį - gal kartais susipras, kad negražu kitus vadinti idijotais, nebent pats esate toks. Trumpai -- niekada nebuvau partiniu, nes nepriėmė, niekada nesu buvęs partiniu aktyvistu, niekada nedirbau nei rajkome nei vykdomąjąme. Tiesa mokiausi prestižinėje grupėje iki kurios Jums nepasiekiama. Blogiau tik tai, kad už TIESOS ieškojimą buvau nevijezdnoj ( ką tai reiškia manau suprantate). Baigiant - aludė tikrai nieko blogo tik bėda, kad visą gyvenimą pragyvenau Vilniuje ir tik paskutiniaisiais metais su nusivylimu pastebėjau, kad atsirado nauja/sena profesija -- šiuklių konteinerių švarintojai tai ko gero į tokius pats ir žiūrite. Sėkmės
nuo tokių idijotų kaip paprastas ir aAlgirdas... Taip ir stovi vaizdelis akyse: buvę sovietiniai aktyvistai, baigę partinius mokslus ir sėdėję rajkome ar vykdomąjam, o šiandien- iš idėjos priklauso LSDP, vaikšto su trumpom sermėgom, nutrintom 40 metų senumo beretėm, trinasi netoli savivaldybės ir vis taikosi pasišpilkuot su buvusiai "kolegomis, o "intelektualiai" pasikalbėt susitinka pigioj aludėj prie 100gr baltos. Tokių randasi kiekvienam miestely, prisižiūrim kasdien :)
Gerbiamam Endriukaiciui.Kur kiti signatarai ?Yra keli aktyvus-junkite jegas.Kur Lietuvos Sarasas ?
Viskas gal ir neblogai,bet kokio bi....šitam "patriotui" užkliuvo Rusija?
Įsikūriau grąžintinuose tremtinių Navickų namuose po kodinių pavadinimu "Antano Mončio namai" Palangoje Kęstučio g. 17. Visi kas nori turėti savo namus, po to kai chunvebinai perkels Didžiaąją kinų sieną prie Smolensko, ateikite ir pasiimkite "Žaliojo žmogeliuko" pasą. Mūsų saugumą šioje tvirtovėje garantuoja kieme sumūritas akmeninis bunkeris po kodiniu pavadinimu "Vyno rūsys". Visas kultūros kompleksas, po to kai "smetoniniai" langai pakeisti ažūrinę jų imitacija, palikus tik ambrazuras atsišaudimui, paskelbtas neįkainuojama kultūros vertybe ir saugomas ne jūsų, o Rusijos valstybės.
pone begarbindamas Vaišvilą ir rašydamas"O tai- postūmis atsimerkti ir imtis veiklos, kad kuo greičiau atsikratyt tokios valdžios" gerai pasidomėkite visa minimo asmens veikla. Atkreipiu dėmesį tik į tai, kad Vaišvila "prisimena" tik tai, kur gali save iškelti kaip rimtą veikėją ( todėl suprantama, kad jis nuo pat pradžių apsirūpino net dviem apsaugininkais), bet visiškai neliečia arba KATEGORIŠKAI teigia (Sausio 13d. ), kad toje istorijoje VISKAS aišku. Pamastykite KODĖL ?
Na, jo pas mane :„ietuviško teksto suvokimo problemą, klausos sutrikimus(tipo invalidas) ... Vadinas, esi demagogas. Arba provokatorius.“ Taigi mano invalidumas nustatytas, tik protelio pritruko išvadai: „arba, arba“... Tačiau tokius kaip tamsta suprasti labai paprasta: kaip pradedat kalbėti apie : „Rinkimų teisę gi kol kas turim. Tik žmonės tuo įrankiu protingai nesinaudoja. Nes negirdi arba "negirdi" ir "nesupranta"- nes taip patiems patogiau.“ -tai esi eilinis Tautos provokatorius. Nori sočiai gyventi ant Lietuvos kaulų? Todėl ir viduriuojat.... Dauguma jau senai suprato : Gyvenom Protektorate. „Įstatymai“ yra tokie, kad niekas negali pakenkti Protektoratui, bei apsauga nuo „nelaimingų“ atsitikimu... O kokia vasalų socialinė apsauga! Pagrindinė motyvacija, tai retas gali susilaikyti nuo tarnystės Jam. Tai patvirtino 23 m. „rinkiminis maratonas“ – visada išrenkami „Protektorato optimistai“, bei tie kurie tinka Protektorato vadovui(Amerikos korporacijoms). Tokią „tvarką“ prižiūri aibė specialių tarnybų. Taigi tiesa yra tokia: „rinkiminių metodu“ nieko Lietuvoje pakeisti negalima. Bet, tokia tiesa nepriimtina „garbingiems“ politiniams sukčiams, kurie nori išvilioti piliečių „balsus“. Jie nori būti vasalais... bent 4 m. , pagerinti gyvenimą sau, savo giminėms ir t. t. Rezga visokius machinacijos, „įtakoja“ situacijos, žado visokius absurdiškos gerovės – meluoja ir apgauna. Dabar prasidės kova dėl savivaldos, kadangi jie „pagaliau“ suprato: tai pirmas laiptelis į Seimą, o vėliau ir į prezidentūrą... Bet tai yra karjeros darymas Protektorate(būk matomas! ), o .... Lietuvai? ... Tas pats, kaip Dievas duos(Gynėjas, arba Globėjas). O signatarai? Ką jie ne žmonės? Vieni pabėgo į užsienį, kiti čia ... matuojasi vasalo kostiumą. Gyvenimas yra gyvenimas... Taigi Lietuvos gelbėjimo įrankis mūsų „rankose“, ir kaip nebūtu gaila o ne jų...
Pirma. Vaišvila apakusiai ir apkurtusiai Tautai "išverčia" valdžios užpudruotus nusikaltimus ir kitą brudą į žmonių kalbą. O tai- postūmis atsimerkti ir imtis veiklos, kad kuo greičiau atsikratyt tokios valdžios. Rinkimų teisę gi kol kas turim. Tik žmonės tuo įrankiu protingai nesinaudoja. Nes negirdi arba "negirdi" ir "nesupranta"- nes taip patiems patogiau. Kaip, pasirodo, ir tamstai pačiam- kitaip tokių, prieštaraujančių realybei ir faktams absurdų nerašytum. Antra. Iš esmės tamstos komentaro antra dalis rodo kad turi lietuviško teksto suvokimo problemą, klausos sutrikimus (nedagirdi, kas sakoma) ir išvadaoje- pats esi toks, kuriam "patogiau" nesuprasti ir negirdėti, to, kas nepatinka. Vadinas, esi demagogas. Arba provokatorius.
Kaip sakoma-vienas šaukštas degutienės ir kubilių medaus sugadina, Bet, kada Gorbačiovas įmetė į Lietuvą mesiją, patriarxa, rezidenta Nr.1, dėdulę Landsbergį prasmirdo landsbergizmu puse, o gal daugiau Lietuvos. Kaip žinote toks kvapas įlgai laikosi be ventiliacinės sistemos, o tokią ventiliacinę sistemą net signatarai nenori kurti, nes jausdami tą signatarinį kvapą lieka labai patenkinti, tad kam kils noras tą gaivalą naikinti.
Na, taip „Zigmas Vaišvila seniai ir aiškiai apie tai kalba ir sakyčiau, dar stipresnėm frazėm, nei jūs siūlot (gan vaikišką).“ ... Bet ką jis kalba? Tai moralizuoja Sąjūdį, tai reikalauja, kad prezidentė prisipažintu, kad melavo... Tai atskleidžia prokuratūros „broką“, tai kviečia susigražinti mums „savo“ Valstybę, tai gerbti save ir t. t. Tiesiog atlieka „palaikomosios procedūros“... Bet realiai nieko praktiškai nesako, net tiesos... Aš net pardedu galvoti, kad jis bijo tiesos, todėl „plaukioja“ melo jūroje ir retkarčiais tik pasitaško... Neapsisprendusi dvasia, o ne Tautos vedlys.
negalite teigti, kad nėra drąsių Signatarų. Zigmas Vaišvila seniai ir aiškiai apie tai kalba ir sakyčiau, dar stipresnėm frazėm, nei jūs siūlot (gan vaikišką). Bet kol kas Jo Žodžiai- kaip į sieną... Kodėl neapsijungia kiti signatarai?
Ar dar yra sveikų galių, kad sulaikyt prarajon riedančią valstybę? Laikas negailestingai bėga ir perdaug jau jo nutekėjo.
Kol signatarai šiems valdžios š...nepaskys garsiai, kad jie š...nieko nebus..O kas pasakys. Daugelis ima rentas, gavo sklypus...
tik kodel isrenkame aferistes, melages, bailius?! nejau visi priklausomi- kas nuo ,,juodojo dirzo", kas nuo propiesoriaus, o kas nuo prakeikto euro ir dar - nuolankumo! Tai kada sukilsime, broliai ir seses ir nuversime grybes, prietaisus ir kubiloidus su liberastais kartu?!
kuriam valstybę "valstybėje". Mūsų tikroji konstitucija - Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 spalio 25 referendume, įsigaliojusi 1992 lapkričio 2. Vėlesni konstitucijos straipsnių keitimai be Tautos valios, padaryti kelių partijų nusikalstamos perversmininkų gaujos, yra niekiniai.
Buvo planuojama sukviesti Tautos konferenciją. Kaip sekasi?
Puikus interviu su Algirdu Endriukaičiu: "Signataras: yra išformuojama nepriklausoma Lietuvos valstybė" - youtube
Septynerių metų planą įvykdisime per penkerius metus.Šiandien LRT laidoje 60min.,K.Masiulis pareiškė,pase įrašyti žmogaus tautybę pavojinga.Priminė Vokietijos žydus,na ir žinoma Rusiją.Esą Rusijoje piliečiai įsirašę savo tautybę(ukrainiečiai) yra persekiojami.O kiek lietuvių pase paprašys įrašyti savo tautybę? O gal ES ;federalistai; septynmečio pabaigoje pradės terorizuoti piliečius turinčius pase šį įrašą.Ko bijome, ko slapstomės pakampėmis....
darosi liūdna, žr.: sarmatas.lt/01/finansu-ministerijos-siulymas-seimui-ratifikuoti-esm-steigimo-sutarti-ir-galutinai-praskolinti-lietuva/
Ne tik ,kad tauta miega,bet dar ir masiskai emigruoja.
Globalizmo - sąmokslo prieš žmoniją šalininkai Lietuvoje yra Suslovo nuostatos „Lietuva be lietuvių“ įgyvendinimo tesėjai. Šiame kelyje nuostabiai sutaria liberalai, konservatoriai, socialdemokratai, tarp jų - dauguma po „šakomis akacijos baltos“ tūnančių buvusių signatarų. Pagarba ir padėka signatarui A. Endriukaičiui už pasisakymą prieš tautos galutinį sunaikinimą.
Lietuvoje maisto ir daiktų kainos yra kaip Europos vakaruose, o algos ir pensijos yra bemaž keturis kartus mažesnės nei Europos vakaruose. Ši klaiki būsena priverčia Tautą evakuotis. Tai yra Lietuvos katastrofos priežastis. Valdančiųjų partijų lyderiai sutarė nuo spalio mėnesio didinti minimalią mėnesio algą (MMA) 35 litais, iki 1035 litų. Išvada. Tokiais tempais Lietuvoje didinama MMA susivienodins su Europos vakarų MMA per 873 metus!!! Laabai blogai ***************************************
Darbo vietos kaina ES pakraščiuose. Palyginimas. ES pakraščiuose, kai darbdavys sumoka vienodą (parinktą) atlygį darbininkui į rankas, tai lietuviško ES pakraščio darbdavys yra priverstas sumokėti 3,62 karto (!!!! ) didesnę mokestinę duoklę (gaujos valdžiai) nei vakarinio ES pakraščio darbdavys. Vakarinio ES pakraščio darbo vietos kaina: 83,29% – atlygis darbininkui į rankas; 16,71% – mokesčiai valdžiai. Lietuviško ES pakraščio darbo vietos kaina: 57,94% – atlygis darbininkui į rankas; 42,06% – mokesčiai bolševikinės kelių partijų gaujos valdžiai žarstyti. Vakarinio ES pakraščio darbo vietos kaina su MMA dydžiu, darbininkui tenkantis atlygis į rankas sudaro apie 92%. Išvada. Lietuvoje yra paraližuojama bet kokia veikla. Labai blogai ********************************************
mielasai, esmė ne tame kokia kalba skaitė, bet kad tokia medžiaga spausdinama autoritarinėje (pagal mūsų politikus) Rusijoje.
na , Tamsta ir plūgas...... Autorius skaitė vertimus rusų kalba, bet , minėtų knygų autoriai ne RUSAI. Nevisi gi poliglotai
Nesigindamas į dėstomas mintis atkreipiau dėmesį, kad autorius argumentus randa leidiniuose:(„Postdemokratija“, Maskva, 2010, 9 psl.)." "Sumerki globalizaciji“, Act, Maskva, 2004, p. 203)." Taip ir norisi paklausti nejaugi rusai nepuola, o užsiiminėja su autoriaus mintimis sutampančių problemų aiškinimusi ?
Kam lemta šliaužiot, tas niekad sakalu neskris... Tik pažiūrėjus į tuos, "signatarus" kovo 11, man darosi aišku, kad jie jau senai dūšę kuprotam ,nuo žvaigždžių atėjusiam ,velnui senai užrašė! Ir kitokie jie jau nebebus, tad į šiūkšlyną reikia varyt juos juos! Lietuvai skubiai reikia Vasario 16, nes kovo 11 galutinai nusipurvino!
Ačiū Gerbiamam Signatarui. Yra dar vilties, kad kasmet bus daugiau prareginčių... Tauta praregi ir susiima kritinėse situacijose.
Pasirašau po jūsų komentaru.
ww.rolandaspaulauskas.lt/2014/12/geopolitinis-konfliktas-ir-lietuviu-tautos-perspektyvos-video/
Na, taip „(... )o lankstumo, diplomatijos, okupanto budrumui užsnūdinti paliudijimas.“ Net čia rašant komentarą, jau po 25 m. rodot savo „lankstumą, diplomatiją ir t. t.“ O paprasčiausiai jūsų lankstumas yra melas įvyniotas į tautiškumą, gerovę ir t. t. Per savo „lankstumą“ tokie aktyvistai pardavė Lietuvą: 1991 m. gruodžio mėn. Lietuva „prisijungė“ prie Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos(Gavo Gynėją). 1992 m. balandis 29 d. , Lietuva „tapo“ Tarptautinio valiutos fondo nare. O 1993 m. gegužė 11 d. Lietuva tapo Europos Tarybos nare(gavo Globėją)... Viskas, Protektoratas įkurtas... „darbas“(balius) baigtas! .... 1993 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Sąjūdžio IV suvažiavimas paskelbė apie Sąjūdžio pasitraukimą iš politinės veiklos. LANKSTUMAS?!. 1994 m. sausio 4 d. LR prezidentas Algirdas Brazauskas nusiuntė NATO Generaliniam sekretoriui M. Verneriui laišką, išreiškiantį Lietuvos pageidavimą tapti NATO nare. Laiške išdėstyta pozicija, pagrįsta VISŲ PARTIJŲ atstovų pasirašytu susitarimu dėl Lietuvos siekio tapti NATO nare. O kaip prasidėjo „maidanas“ VISI (tautininkai, „darbiečiai“, liberalai ir t. t. ) lėkė į Kijevą, paraikyti Amerikos Protektorato vasalus. Melagiai buvo melagiais liksit. O „Gal ir prieš genderizmą ir kitus iškrypimus nereikia garsiai klykauti, o patyliukais imtis priemonių, kad šeima ir kitos vertybės būtų ne šalinamos, o stiprinamos“ – grynai VAIKIŠKAS MELAS(Rinkiminis), kad kaip nors pakliūti į Protektorato vasalus. Protektorate viskas PRIKLAUSO nuo Gynėjo ir Globėjo, kaip pasakys taip ir bus(jam negaliojo jokie įstatymai). Tai „patyliukais“ gali tik miegoti ir meluoti.
Prabudo?
Manau, kad "pardavimas" Lietuvos padarytas už 10 Eurų Naujųjų Metų naktį, (tų mechaniškai besišypsinčių )kai tautos sąmonė "užliūliuota" šventinio apsvaigimo. Nebuvo Lietuvoje bankininkų, finansistų, kurie būtų sugebėję rūpintis Lietuvos gerove, ką parodė prieš keitimą iš "kojinių" ištraukti litai, kurie "užkimšo" ir eiles ir keitimo ar priėmimo automatus. Tai va ir didžiausia statistika,ir faktas, kad žmonės prie tokių vadovų vadovavimo,labiau pasitiki "kojinių" bankais kaip importinias. Nesugebėdami vesti finansų, praskolinę skolomis Lietuvą, dabar ESajungai ir piliečių kišenes "pardavė". Taip samprotauju, nes Dievo Tautos - PILIEČIŲ referendumu neatsiklausė ar jie nori finansiškai būti kolonijine Lietuva, kaip minėjo M. A. Brazauskas "laisvi" sąjungos sudėtyje? Šitokia valdinikų akcija nesiskaityti su piliečiais, tai kuo greičiau manau sėsti į karštus pelenus ir pamastyti, kad nacionalinės vertybės neišmainomos į dirbtinius susitarimus, kad čia "stabili" dirbtina valiuta.
Dėkoju straipsnio Autoriui Signatarui A. Endriukaičiui. Jūs esate labai garbingas žmogus, rašote skaudžią tiesą, bet kodėl neatsiliepia į Jūsų šauksmą kiti signatarai, Lietuvos šviesuomenė? Nesuprantu iki šiol. Kodėl Lietuvoje vietoj vienybės pasėta prakeikta nepasitikėjimo, susipriešinimo ir įtarumo sėkla? Kaip "Respublikos" laikraštyje prasidėjo redkolegijos pažangių žmonių straipsnių serija džiaugiausi, kad įvyks naujas prabudimas, bet geso, geso ir prigeso. Tik vienas gerb. prof. V. Radžvilas dar nepavargstantis ir spausdinantis filosofinius straipsnius, kurių labai laukiame. O ką veikia kiti mūsų šviesuoliai? Ar jau jų nebeliko, ar susitaikė su valstybingumo praradimu, ar visi tapo liberalais?
jus, gerbiamasis,kuo toliau tuo labiau darotes panasus i uzsimaskavusi beretozojda.
Jokio "vaikiško", ir kokio kitokio melo, o lankstumo, diplomatijos, okupanto budrumui užsnūdinti paliudijimas. Ir Sąjūdis prasidėjo su priedu "persitvarkymo", tai yra okupantų pradėtos "perestroikos" mėgdžiojimo. Svarbu -galutinis tikslas. Gal ir prieš genderizmą ir kitus iškrypimus nereikia garsiai klykauti, o patyliukais imtis priemonių, kad šeima ir kitos vertybės būtų ne šalinamos, o stiprinamos. Pavyzdys iš sovietmečio; kalbos, kultūros ir tautiškumo lygis buvo keliamas, o smunka dabar, kai "patys išsilaisvinome", apgavę okupantą...
Teisingai. As pamenu turejau kaimyna Petra kuris visada sakydavo kai as buvau vaikas, kad lietuviai patys i savus saude kad prasidetu tie neramumai 1990. O kadangi dabar turim interneta ir matom visas tas spalvotas revoliucijas ir mums prieinama siokia tokia informacija galima laisvai daryti isvada, kad Lietuva(nors jinai egzistavo pries 1918 m. ) kartu su Latvija ir Estija ir Ukraina ir Baltarusija buvo sukurtos dirbtinai griaunant Rusijos imperija!! Ne tam, kad atlaisvint baltus o tam, kad Rusija subiretu!!! O kas atejo? Tyronas Smetona!!! Utelines Lietuvos Karalius! Bet kas skaudziausia man tai, kad musu reikalai "Laisvojoj Lietuvoj" yra zymiai prastesni negu jie buvo Tarybu Sajungoj. VISAIS KLAUSYMAIS!!! Tik vienas pavyzdys is naujausiu. Pries dvi savaites mano mamai paralyzavo koja, o skauda ziauriai. Iskvietem greitaja kuri atvaziavo po 30 min. (po 100 skambuciu). Atvaziavus ja paliko laukti eiles. Ji pralauke and vezimelio 6. 5 valandu i ja prieme tik todel, kad atvaziavo jos drauge(daktare) ir po skandalo kazkaip ikalbejo skirti jai bent 10 min. Na ir kokio bybio man tokia nepriklausomybe kai as Tarybiniais laikais buvau laisvesnis ir turijau didesnes garantijas pragyventi ora gyvenima o ne skurde kaip dabar!
Lenkiuosi autoriui.
Daug prirašyta, daug „moralės“ ir dar daugiau melo.... ir jį pastoviai reikia kartoti kad skambėtu įtikimai. Taigi pabandysiu patekti tiesą. Autorius rašo: „1918 metų signatarai visi kaip vienas iki savo mirties išliko ištikimi savo sprendimų erdvėje.“ , ar tai tiesa? Ne, „vaikiškas“ melas! Jog, jau 1917 m. liepos mėn. 18 d. Reichstage pasiūlyta Vokietijos kancleriui sudaryti nepriklausomą valstybę (Didžiąją Lietuvos Kunigaikštystę), kurios valdovu būtų Vokietijos imperatorius. 1918 m. kovo 23 d. Vokietija pirmoji pripažino atkurtą Lietuvos valstybę, bet priklausomą nuo Vokietijos (pagal 1917 12 11 Lietuvos Tarybos aktą). 1918 m. gegužė 4 d. Vokietija Lietuvos Tarybai įteikė Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo dokumentą. 1918 m. liepos 11 d. Lietuvos Valstybės Taryba išrinko Viurtenbergo hercogą Vilhelmą fon Urachą Lietuvos karaliumi Mindaugu II. ... Ir tik pasidėjus „neramumams“ (revoliucija) Vokietijoje, 1918 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Valstybės Taryba sustabdė liepos 11 nutarimą kviesti hercogą Urachą Lietuvos karaliumi ir paskelbė ,,Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatinius dėsnius” – pirmąją Lietuvos Konstituciją. Esminis istorinis klausimas: Už ką buvo pasirašytas vasario 16-osios aktas , ar prieš KĄ(Kodėl) ? Jog nuo 1915 m. rugsėjo mėn. vokiečių kariuomenė užėmė Lietuvą. ... Akivaizdus atsakymas: Prieš Rusiją ir Lenkiją. Tas pats ir istorinės 1990 metų Kovo 11-osios - prieš TSRS. Taigi, atstatant tiesą, reikia pakeisti klausimą: „ Prieš ką(kodėl) buvo pasirašyta Kovo 11-ąją?“ O tada nelieka vietos melui ir pseudopatriotizmui. „Mauras“ padarė, gavo ir išniko. Aplamai spręsti klausimą „Už ką“ gali tik Tauta, arba dauguma piliečių. O „prieš ką arba kodėl“ grupė sąmokslininkų. Gyvenam Protektorate, niekas nuo mūsų nepriklauso ir bus kaip nori Gynėjas arba Globėjas, kaip jie sugalvos suformuoti Protektoratą. Reikia laukti iki „1918 m. lapkričio 2 d.“ , t. y. revoliucijos pas Globėją.
Nepažįstat- nedrįskit kaltint pasyvumu. Kaltinkit Lietuvos "demokratijos" kūrėjus nuo 1993 metų: "šuns balsas į dangų neina". Prieš skalbimo miltelių ir alaus referendumą 2003m. tai sau "įrodžiau" daugiau nei 100 procentų. Toliau- ne aš straipsnio autorius, ir ne aš signataras. Ir mes, balsavę už Kovo 11-os SKELBĖJUS, 1991 vasario 9 Plebiscito dalyviai, 1992 spalio 25 balsavę už Konstituciją, turim pilną teisę kaltinti daugumą signatarų, pradėjusių valstybės atkūrimą ir "NUSIPLOVUSIŲ" nuo tolimesnės, bent jau švietėjiškos veiklos. Tai nereiškia kad kaltinu gerb. Endriukaitį- jis buvo vienas iš nedaugelio, kuris bandė 2003m. kalbėti tiek, kiek jam buvo leista, tačiau į kokius urvus sulindo kiti? Kodėl leido įsigalėti demagogijai?
2-ajam KOMENTATORIUI - o kur buvote ir esate pats - ar tik kritikuoti kitus gebate? „Pasyvus tylėjimas ir neveikimas reiškia, kad mes esame patekinti dabartinio parlamento ir visų kitų valdžios institucijų istorine padėtimi, veikla, neturint Lietuvos gyvenimo ir išlikimo vizijos, pritariame desuverinizacijos tendencijoms, palaikome Lietuvos riedėjimą į suverenios valstybės išformavimą. Jei anksčiau diktavo vyresnysis brolis, tai dabar sekam paskui gudresnį brolį. „Už ką buvo pasirašyta Kovo 11-ąją?“ Su pagarba autoriui, ačiū.
Tai vienas, tai kitas signataras ima retkarčiais ir kažką parašo. Po velniais, KUR JŪS BUVOT prieš 15 ir daugiau metų? Kur buvot tada dingę? Gal dar kažkokie ryšiai buvo likę su rajonų beišyranančiomis Sąjūdžio grupėmis? Argi nebuvo galima visiems kartu , kad ir sumenkusiomis pajėgomis, eiti į žmones ir kalbėt, kalbėt, kalbėt. Kantriai atmerkinėt akis ir aiškinti, į kokią bedugnę žmonės vedami. Pavėlavot mažiausiai 10-15 metų. Žmonėms jau smegenys išplauti, o jaunimėlis, kurie neturi jokio supratimo, kas yra Kovo 11-oji (šiuolaikiniai tėvai ir seneliai neaiškina nieko, nes jiems patiems smegenys išplauti) ir kokia jos svarba, kas yra ir kas turėjo būti NEPRIKLAUSOMYBĖ- seniai paversti aktyviais ir nuolankiais europionieriais. Ko iš tokių "lietuvių" galim tikėtis? Tik vis kaskart didesnių Valstybės išdavysčių (beje, įskaitant ir emigracijas, mišrūnizacijas), o su laiku- ir Konstitucijos sunaikinimą ir atsidavimą ES biurokratams.
Labai teisingai parasyta, tik, bijau, kad tai bus tik balsas tyruose. Tauta miega....