Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
JAV skola ką tik perkopė 40 trln. dolerių.
Tačiau vien pasakyti, kiek trilijonų dolerių valstybė skolinga, nepakanka. JAV ekonomika gali aptarnauti nepalyginamai didesnę nominalią skolą negu maža Afrikos ar salų valstybė. Todėl palyginimui naudojame standartinį Tarptautinio valiutos fondo rodiklį – valdžios sektoriaus bendrąją skolą procentais nuo šalies bendrojo vidaus produkto.
Svarbi detalė: 2026-ieji dar nesibaigė, todėl tai nėra galutiniai metų rezultatai. Tai naujausios palyginamos TVF 2026 m. prognozės, paskelbtos balandžio „World Economic Outlook“ ir „Fiscal Monitor“ duomenyse. TVF nurodo, kad prognozės parengtos pagal informaciją, turėtą iki balandžio pradžios.
Tarp valstybių, kurioms TVF pateikia palyginamą 2026 m. rodiklį, dešimtukas atrodo taip:
1. Japonija – 204,4 proc. BVP
2. Singapūras – 171,9 proc.
3. Sudanas – 169,1 proc.
4. Bahreinas – 152,4 proc.
5. Italija – 138,4 proc.
6. Graikija – 136,9 proc.
7. Senegalas – 132,3 proc.
8. Maldyvai – 129,4 proc.
9. Jungtinės Valstijos – 125,8 proc.
10. Ukraina – 122,6 proc.
Šie skaičiai pateikti pagal TVF 2026 m. balandžio duomenų bazę ir „Fiscal Monitor“ statistines lenteles. Japonijos, Singapūro, Sudano, Bahreino, Italijos, Senegalo, Maldyvų, JAV ir Ukrainos individualūs TVF profiliai patvirtina tuos pačius rodiklius.
Japonija – skola daugiau kaip du kartus didesnė už metinę ekonomiką
Pirmoje vietoje lieka Japonija. TVF prognozuoja, kad jos valdžios sektoriaus bendroji skola 2026 m. sudarys 204,4 proc. BVP. Kitaip tariant, valstybės skola yra daugiau kaip du kartus didesnė už visą šalies per metus sukuriamą ekonominę vertę.
Vis dėlto Japonijos rodiklis mažėja: 2025 m. TVF jį vertino 206,5 proc. BVP, o 2027 m. prognozuoja apie 200,1 proc.
Singapūras – 172 proc. skola, tačiau grynosios skolos nėra
Antroje vietoje esantis Singapūras puikiai parodo, kodėl tokio reitingo negalima vadinti „bankroto reitingu“.
TVF skaičiuoja 171,9 proc. BVP siekiančią bendrąją valstybės skolą, tačiau Singapūro Finansų ministerija pabrėžia, kad valstybės finansinis turtas viršija jos skolas. Kitaip tariant, Singapūras turi ne grynąją skolą, o grynąjį finansinį turtą. Didžioji dalis valstybės skolinimosi taip pat nėra skirta kasdienėms valdžios išlaidoms finansuoti.
Todėl 171,9 proc. Singapūre ir toks pats rodiklis finansinės krizės ištiktoje valstybėje reikštų visiškai skirtingus dalykus.
Sudanas ir Bahreinas – jau visai kitokia skolos istorija
Sudanui TVF 2026 m. prognozuoja 169,1 proc. BVP skolą. Tai karo nuniokota ekonomika, todėl tokias prognozes reikia vertinti atsargiau nei stabilių išsivysčiusių valstybių duomenis. TVF skaičiavimu, 2025 m. Sudano skolos santykis siekė apie 187,6 proc., tad prognozuojamas rodiklis mažėja, nors tebėra milžiniškas.
Bahreinas – ketvirtas pasaulyje su 152,4 proc. BVP. Dar daugiau nerimo kelia tai, kad TVF 2026 m. šaliai prognozuoja net 10,6 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitą, o skolos santykis artimiausiais metais turėtų toliau didėti.
Europos lyderės – Italija ir Graikija
Italija užima penktą vietą – 138,4 proc. BVP, Graikija – šeštą su 136,9 proc.
Graikijos atvejis įdomus tuo, kad jos skolos santykis gana sparčiai mažėja: TVF 2025 m. vertino jį 145,7 proc., o 2026 m. prognozuoja 136,9 proc. Italijos kryptis priešinga – nuo maždaug 137,1 proc. 2025 m. iki 138,4 proc. šiemet.
Kadangi TVF skaičiai yra visų 2026 m. prognozė, jie gali skirtis nuo jau paskelbtų ketvirtinių faktinių duomenų. Pavyzdžiui, „Eurostat“ pirmojo 2026 m. ketvirčio pabaigoje fiksavo 143,5 proc. skolą Graikijoje ir 138,9 proc. Italijoje.
Senegalas – į pasaulio viršūnę po paslėptos skolos skandalo
Septintoje vietoje – Senegalas su 132,3 proc. BVP.
Šios šalies skolos istorija ypatinga. Atlikus viešųjų finansų auditą paaiškėjo anksčiau nedeklaruotų įsipareigojimų mastas. TVF yra nurodęs, kad ankstesni Senegalo valdžios pateikti skolos duomenys buvo smarkiai sumažinti, o paslėpti įsipareigojimai sudarė dešimtis procentinių BVP punktų. Vėliau bendras viešojo sektoriaus įsiskolinimas 2024 m. pabaigoje buvo įvertintas maždaug 132 proc. BVP.
Tai vienas ryškiausių pastarųjų metų pavyzdžių, kaip valstybės skolos statistika gali staiga pasikeisti ne todėl, kad šalis per vieną dieną pasiskolino milžinišką sumą, o todėl, kad paaiškėja tai, kas anksčiau nebuvo tinkamai parodyta apskaitoje. Maldyvai – milžiniška skola mažai ekonomikai
Maldyvų skola 2026 m. prognozuojama 129,4 proc. BVP. TVF kartu numato 11,2 proc. BVP biudžeto deficitą ir 17,6 proc. BVP einamosios sąskaitos deficitą. Mažai ir nuo turizmo smarkiai priklausomai ekonomikai tai yra rimtas pažeidžiamumo derinys.
JAV – devintos pasaulyje
Jungtinės Valstijos, kurių absoliuti skolos suma yra milžiniška, pagal skolos ir ekonomikos dydžio santykį užima devintą vietą.
TVF prognozuoja 125,8 proc. BVP bendrąją valdžios sektoriaus skolą ir 7,5 proc. BVP biudžeto deficitą. 2025 m. skolos rodiklis buvo apie 123,9 proc., taigi kryptis išlieka kylanti. TVF dabartinėmis prielaidomis numato tolesnį JAV skolos santykio augimą ir vėlesniais metais.
Tai ypač svarbu todėl, kad JAV doleris ir JAV valstybės obligacijos sudaro vieną pagrindinių pasaulio finansų sistemos atramų. Todėl Washingtono skolos problema nėra vien amerikiečių vidaus reikalas.
Ukraina – jau pasaulio dešimtuke
Dešimtą vietą užima Ukraina. TVF 2026 m. prognozuoja 122,6 proc. BVP bendrąją valdžios sektoriaus skolą.
Dar 2025 m. rodiklis buvo vertinamas apie 108,7 proc., tad augimas per vienus metus yra labai didelis. Kartu TVF Ukrainai šiemet prognozuoja net 18,4 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitą.
Tokius skaičius pirmiausia lemia karo ekonomika – milžiniškos valstybės išlaidos, didžiulis finansavimo poreikis ir išorės finansinė parama.
O kur Lietuva?
Lietuva nuo pasaulio skolų dešimtuko dar labai toli.
TVF 2026 m. visų metų prognozėje Lietuvos valdžios sektoriaus bendroji skola siekia 45,1 proc. BVP. 2025 m. ji buvo vertinama 39,8 proc., o 2027 m. prognozuojama jau 48,9 proc.
Naujesni faktiniai „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2026 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos valdžios sektoriaus skola buvo 42,3 proc. BVP. Per vieną ketvirtį ji padidėjo 2,9 procentinio punkto – tai buvo vienas didžiausių augimų Europos Sąjungoje.
Taigi Lietuva kol kas nėra net arti Japonijos, Italijos, JAV ar Ukrainos skolos lygio, tačiau kryptis taip pat yra aukštyn.
Didžiulė skola dar nereiškia bankroto
Šis dešimtukas turi vieną labai svarbią išlygą.
Skolos ir BVP santykis parodo skolos dydį ekonomikos atžvilgiu, tačiau nepasako visko apie valstybės finansinę būklę. Singapūras turi beveik 172 proc. BVP bendrąją skolą, bet kartu turi daugiau finansinio turto nei įsipareigojimų. Japonija gali skolintis savo valiuta ir turi milžinišką vidaus finansų rinką. Tuo metu mažesnei šaliai didelė užsienio valiuta denominuota skola ir brangus jos refinansavimas gali tapti daug pavojingesni.
Todėl svarbu žiūrėti ne tik į tai, kiek valstybė skolinga, bet ir kokia valiuta ji skolinga, kam skolinga, kiek moka palūkanų, kokį biudžeto deficitą turi, kaip sparčiai auga jos ekonomika ir kokį finansinį turtą ji valdo.
Yra dar viena metodologinė detalė. Šis TOP 10 apima valstybes, kurioms TVF turi palyginamą 2026 m. prognozę. Pavyzdžiui, Libanui ir Venesuelai TVF „Fiscal Monitor“ 2026 m. bendrosios skolos prognozės šiuo metu nepateikia, todėl jų į šį dešimtuką įtraukti negalima. Naujausi ankstesni jų rodikliai yra itin aukšti, tad šis sąrašas neturėtų būti suprantamas kaip teiginys, jog jokia valstybė, neturinti 2026 m. TVF prognozės, negali būti labiau prasiskolinusi.
Šaltinis: imf.org, ec.europa.eu
Komentarai
Komentarų dar nėra.