Norėčiau pasiūlyti įdomaus turinio iš savo srities – prekybos centrų. Dvidešimt metų dirbu su visais tarptautiniais plėtotojais Lietuvoje su misija vilioti prekybininkus nuomininkais.

Taip atsirado Mega ir Ozas, plėtros ėmėsi Rimi, Prisma, Kesko, Finnkino ir tuzinas mados veikėjų. Tačiau miestų valdžia taip ir nesuprato kas tai.

Todėl jau dešimt metų naujų projektų nebėra, esami sparčiai fiziškai/morališkai sensta, paskutinis užsienietis plėtotojas jau pabėgo, prekybos centrais vadiname maisto parduotuvės, o prekybininkai neišlipa iš kainų karo. Prie visiškos beprotybės prisidėjo valdžios mėginimai veikti prieš ekonomikos dėsnius:

Kainas nustato patys pirkėjai, pardavėjai jas tik pasiūlo. Jeigu konkurencija per didelė, krenta kvadrato efektyvumas ir lyg su karteliniu susitarimu pas visus ima augti kainos.

Įjungus nuolaidas tai veikia kaip masinės derybos laike kaip turguje, kai šimtas šimtui pardavėjų nervus tampo milijonas pirkėjų. Jas galima mažinti tik atsirandant stambiems komerciniams dariniams už miesto, tuo tarpu maisto parduotuvės ir toliau skaido rinką mikrorajonų viduje.

O miestas šalinasi „prekybos centrų“, nes jų jau yra per daug. Apie prekybos centrus žr žemiau.

Konkurencija – Kad atsidarytų naujas tinklas jam reikia potencialios apyvartos ir vietų parduotuvėms. Potenciali apyvarta labai maža dėl rinkos dydžio, o rasti vietas parduotuvėms, geresnes nei jau turi dešimtmečius jas kolekcionuojantys vietiniai žaidėjai yra didelis galvos skausmas.

Kadangi Lietuva neįsileido tarptautinių tinklų, vietiniams pritrūko profesionalumo ir ėmėsi kainų karo. Ginklo, kuris labiausiai patinka vokiečių diskaunteriui, kuris neatsisakė sudalyvauti vakarėlyje.

Tačiau čia miestai vėl susimovė, o diskaunteriai atsirado geriausiose miestų vietose, kur paskatos kovoti kainomis nebeliko. Diskaunteris užsuko deguonį visiems tradiciniams maistininkams.

Bet koks investuotojas prieš žengdamas į naują rinką pagalvoja apie išėjimo galimybes. Prisma metė viską ir pabėgo, IKI (Billa/Rewe gupė) nespėjo, Ozo savininkai centrą atidavė už pusę kainos. Lietuvos investicinė aplinka yra pelkė, tarp trijų didžiausių Europos rinkų. Tačiau apie tai tabu šnekėti.

Darbo laikas yra laikas, per kurį turi atsipirkti investicijos į pastangas parduoti (patalpos, personalas, technologijos, reklama ir kt). Jeigu vartojimo prekes žmonės gali pirkti ir pirmadienį, emocinės pagal šimtametes tradicijas parduodamos daugiausiai savaitgaliais.

Draudimas dirbti sekmadieniais prekybos darbo laiką paveiks penktadaliu. Tiek sutrumpės investicijų į pastangas parduoti darbo laikas.

Išmatuoti labai sudėtinga, todėl ekonomikos sulėtėjimas (prekyba ir paslaugos sudaro 60-80% BVP) bus nurašyti makroekonomikos dėsniams (nieks nekaltas).

Alkoholio draudimai – rinka jau prarado dešimtis milijonų reklaminių ir rėmimo pinigų, supermarketų tinklai negali daryti nieko prieš įstatymus, net pasisakyti kokie jie blogi. Tačiau paskutinis IKI vadovo pasakymas matyt jau yra pirmas rimtas: negalvokit kaip pritraukti, galvokit kaip išlaikyti investicijas. Nes supermarketai be alkoholio pardavimo sekmadieniais praranda didelę dalį prabangių pirkėjų, išleidžiančių ne po €10.

Prekybos centras tai dengta dirbtinė gatvė su patalpomis nuomai parduotuvėms. Prekybos centrai neprekiauja, o apjungia interesus po vienu stogu.

Tai smulkaus verslo šiltnamiai ir didžiausios privačios investicijos į miestų reikšmę. Prekybos centrai tai NT investicijos į vartojimo rinką, vartojimo pinigus transformuojančios į miestų augimą.

Dabar vietiniai plėtotojai spekuliuoja trumpalaike paklausa būstu (vidutinis naujų skaičius nedengia fondo amortizacijos) ir biurais (pildo dešimties metų štiliaus sukurtą deficitą).

Jei sudominau, mielai išsiplėsčiau. Daugiau minčių www.laurmit.wordpress.com. Tradiciniai portalai vengia pasisakymų, kurie nerezonuoja su mainstream skaitytojų nuomone, kuri jau yra suformuota iškreipta. Tikiuosi čia ne tas atvejis.

Maloniai,

Laurynas

www.sapus.lt

Naujausi

Komentarai

Rikiuoti

Komentarų dar nėra.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi