„The Economist“: NATO svarsto, kaip apginti Rytų Europą, kai JAV mažina savo karinį buvimą

Leidinys „The Economist“ analizuoja, kaip NATO turėtų ginti Rytų Europą, jei Jungtinės Valstijos mažintų savo karinį vaidmenį žemyne. Straipsnyje teigiama, kad Aljanso rytinis flangas atsidūrė naujoje realybėje: Rusijos grėsmė išlieka, o Europos valstybės turi ruoštis scenarijui, kuriame amerikietiškos karinės galios būtų mažiau arba ji nebūtų taip greitai pasiekiama.

Daug dėmesio skiriama Lietuvai. Vokietija čia kuria 45-ąją šarvuotąją brigadą – vieną svarbiausių NATO rytinio flango stiprinimo projektų. Oficialiais Bundesvero duomenimis, brigadą Lietuvoje sudarys apie 5 tūkst. karių ir civilių darbuotojų, ji bus integruota į Vokietijos kariuomenės struktūrą ir pavaldi 10-ajai šarvuotajai divizijai.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija nurodo, kad pagrindinės brigados dislokavimo vietos bus Rūdninkų karinis poligonas ir Rukla, o Lietuvoje turėtų būti dislokuota apie 5 tūkst. Vokietijos karių ir civilių darbuotojų. Tai reiškia, kad Lietuva tampa ne tik NATO rytinio flango stebėjimo tašku, bet ir realia Aljanso gynybos teritorija, kurioje sąjungininkų pajėgos turi būti pasirengusios veikti nuo pirmos krizės dienos.

„The Economist“ pagrindinė mintis aiški: NATO nebegali remtis sena logika, kad puolimo atveju dalį teritorijos būtų galima laikinai prarasti, o vėliau atkovoti atvykus pastiprinimui. Baltijos valstybėms toks scenarijus būtų ypač pavojingas, nes Suvalkų koridoriaus praradimas apsunkintų sausumos kelią iš Lenkijos į Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Todėl NATO vis labiau pereina prie kitos logikos – ginti rytinį flangą nuo pat pirmos dienos. Tam reikia ne tik daugiau karių, bet ir oro gynybos, amunicijos atsargų, logistikos, žvalgybos, geležinkelių, kelių, ryšių, dronų, tolimųjų smūgių pajėgumų ir greito politinio sprendimų priėmimo.

Straipsnio esmė paprasta: Europa jau pradeda ruoštis laikotarpiui, kai vien pasitikėti Amerika nebebus galima. Vokietijos brigada Lietuvoje yra vienas ryškiausių šio pokyčio ženklų. Tačiau vien brigados neužtenka. Jei JAV vaidmuo mažėtų, Europos gynyba taptų lėtesnė, sunkesnė ir brangesnė, o rytinio flango šalys – Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija – taptų pirmąja šios naujos realybės linija.

Kitaip tariant, NATO gynyba Rytų Europoje turi būti suplanuota ne popieriuje, o realiai: su kariuomene vietoje, atsargomis vietoje, logistika vietoje ir sprendimais, kurių nereikėtų laukti iki tos akimirkos, kai krizė jau prasidėjo.