Augant vandens poreikiui, tačiau dėl klimato kaitos ir sausrų jo mažėjant, būtina skatinti jį pakartotinai naudoti žemės ūkyje, įsitikinęs Europos Parlamentas (EP).

Vasario 12 d. europarlamentarai balsavo už reglamentą, kuriuo skatinamas regeneruoto vandens (pavyzdžiui, išvalytų miesto nuotekų) panaudojimas žemei drėkinti, taip pat numatyti tokio vandens kokybės kriterijai.

Taip pat numatyti įpareigojimai regeneruoto vandens perdirbėjams, talpyklų valdytojams bei tiekėjams. Pakartotinai naudojant vandenį drėkinimui neturi būti teršiama aplinka išmetant į ją daugiau azoto ir fosforo, pažymi EP.

Pakartotinai išvalytas vanduo galės būti naudojamas auginti maistines ir ne maisto kultūras. ES valstybės galės leisti regeneruotą vandenį naudoti ir kitiems tikslams – pavyzdžiui, pramoninėms, pramoginėms ar aplinkosaugos reikmėms, užtikrinusios aukštus žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkosaugos standartus.

Skaičiuojama, kad pakartotinio vandens panaudojimo potencialas iki 2025 m. ES sudaro apie 6,6 mlrd. kubinių metrų per metus, o dabar iš naujo panaudojama tik 1,1 mlrd. kubinių metrų vandens. Šiam tikslui turėtų būti skirta mažiau nei 700 mln. eurų investicijų. Tai įgyvendinus vandens paėmimas iš telkinių ir požeminių šaltinių turėtų sumažėti daugiau nei 5 proc.

Vandens trūkumas šiuo metu aktualus mažiausiai 11 proc. ES gyventojų ir 17 proc. ES teritorijos. Per pastaruosius 30 metų iš esmės padažnėjus sausroms, iš viso dėl jų patirta per 100 mlrd. eurų nuostolių.

Patvirtinęs savo poziciją dėl šio teisės akto (588 balsavo už, 23 prieš, 66 susilaikė), EP pasirengęs toliau dėl jo derėtis su ES Taryba.

Šaltinis: EP biuras Lietuvoje

Naujausi

Komentarai (9)

Rikiuoti
suldu2019-02-16 17:22

Bent jau ispanijoje, del vandens nepritekliaus, taip pat, be akivaizdaus kaltininko - slenkacios dykumos, yra kaltinamas turistinis sektorius

Ceslovas2019-02-16 17:16

Regeneruotas vanduo dabar pakliuna i upes, vadinasi panaudojus regeneruota vandeni jis nepaklius i upes ir upese labai sumazes vandens lygis, prades gaisti zuvys ir vel bus beda,o tuomet tusciagalviai gamtosaugininkai vel imsis "uoliai" spresti problema.

V. Ladas2019-02-16 12:56

Va, ką Skvernelis turėtų kviesti Aplinkos apsaugos ministru- Mazuronį. Toks patyrimas...Juokauju...

Į prezidentus mazurkoni2019-02-16 12:47

Jau jis ir kandidatas ,be to turintis kvieslio praktika dėl pigiu dujų nauju gaspadoriu įsigijimo. Mat paxio buvo nutarabanintas pas pigiu dujų gamybos šeimininkus,tik blogai kad jis nemokėjo anglu,jo zestu kalbos nesuprato ,buvo išvytas. Uzpykes paxius isvyjo ji iš saikos. Jau šiandien turėtume užteršta gėla vandenį ,ora ir daug nabasniku Žemaitijoje. Cheminis kokteilis sudarytas iš keliu dešimčių cheminiu medžiagų iškeltas iš giluminių gręžiniu į žemės paviršių neutelizuojamas,tam dar nėra technologijos,užteršta aplinka ant šimtmečio.

Dzukas2019-02-13 13:35

Gelas vanduo, tai viena is didziausiu Pasaulio problemu. Europoje gelo vandens resursai yra gan skurdus. Lietuvoje, siuo metu, dar nejauciama stoka gelo vandens, bet resursai mazeja. Gelo vandens resursu atzvilgiu, Europoje Lietuva uzima apie 30 vieta, Pasaulyje - kazkur antroje simtineje. Gelas vanduo, miskai, derlinga zeme, tai tie gamtiniai resursai, kuriuos ypatingai reikia saugoti Lietuvoje.

Suldu2019-02-13 09:43

O ko cia taip pergyvebama? Klimato atsilimo modelis pranasauja, kad juros lygis kils iki 70 metru, vandens uzteks visiems...

Trigrašis>1 Senis ....2019-02-13 09:33

Pilnai pritariu tavo minčiai.Bet dar ir dabar yra svaičiojančių,kad reikia pradėti skalūninių dujų paiešką Lietuvoje.

IKEAI:!2019-02-13 00:54

daugiau kirskite medžių ir vandens neliks..........................................

Senis Šaltis2019-02-12 20:05

Rado dar vieną nišą, kur gali tikrai daug prisigrobti į kišenes. Žinant, kad Lietuvoje buvo uždaryta visa pramonė, sužlugdyta kas įmanoma, ir tokioje mažoje teritorijoje žinant, kad požeminio vandens yra daugiausiai europoje, turi suaktyvėti skalūnų dujų projektas. O gal dar ką sugalvos, kaip tuos požeminius telkinius uždaryti, kaip visa kita Lietuvoje.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi