Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Išgirdome apie Saulių ir Donatą... Ir net apie pirmąjį Lietuvos kardinolą Vincentą...
Štai į kompaniją Justinui Marcinkevičiui ir kitiems apjuodintiesiems atžengia mūsų kultūros ir dvasios Didieji. Kas kiti, kam eilė?
Tas žinoma taburetei, tai pačiai taburetei, kuria Marijampolės saugumo rūsy švaistėsi tardytojas viršum šešiolikmečio Justino galvos, ja buvo daužomi dantys partizanams ir šešiolikmečiams, dėl cvaktelėjusios kulkos netapusiems einšteinais ir galilėjais. Taburetė, deja, gyva sveika mūsų laisvoje Lietuvoje.
Vandravoja ir klesti. Dumia akis.
Nė nemano atsistatydinti. Trina valdiškas kėdes, daro karjeras.
Yra demokratijos matas ir aukščiausioji patriotizmo forma. Taburetė – ir patogus politinei konjunktūrai baldas, ir paskutinioji neužginčijama instancija užvožti per galvą, kad laisvas žmogus nemąstytų, kad būtų lojalus taburetei.
Taburetė toleruoja tiktai tuos kultūros žmones, menininkus, kurie atitinka jos, taburetės, mentalitetą. Taburetė myli šmeižtą, juodinimą ir intrigas.
Ypač gera, ak, ir smagu pasiutiškai taburetei, kai ji pakyla viršum išėjusiųjų, viršum tų, kurie jau negali apsiginti. Beje, taburetė, kaip visiems žinoma, visados kovojo už Lietuvos laisvę.
Taburetės ideologija persismelkę net tie, kurie žalio supratimo neturi, kam kadaise tarnavo taburetė ir kaip ji evoliucionavo į patogų teisybės paveikslėlį bei neteisybės garantą. Tiktai tylėkime visi savo pasaulėliuose – ir taburetė toliau šoks klumpakojį ant lengvatikių galvų, vaipysis su savo taburetiška tiesa, kuri dabar atitinka visus modernaus melo standartus.
O gal ir nesivaipys. Nes darbo taburetei per akis – pluša kaip bitelė: tiek archyvinių bylų, tiek prisipažinusiųjų (kuriuos kažkodėl saugo įstatymas) ir neprisipažinusiųjų (kurie pavesti amžinai jos niekšybės taburetės ir jos niekšybės politikos globai).
Nesinori sakyti, o, kažkaip dera taburetė prie griūvančio, milijonais dengiamo Gedimino kalno, tuštėjančios Lietuvos, karjeristaujančiųjų vidutinybių spiečiaus prieš artėjančius rinkimus, prie fizinio, dvasinio skurdo ir gražių žmonių nevilties. Ir net prie Lukiškių aikštėj projektuojamo paminklo-bunkerio gėdai ir aukštajam menui pasislėpti.
Taburetė prisivirė košės, tad visus ramina, kad Donatas ir Saulius – „paskutinė porcija“. Paskutinė?
Tikrai? Kai mes žinome, kokia dvokianti bala čekistų falsifikacijos liūne, kiek pageltusių puslapių makulatūros su rudomis nuo kraujo dėmėmis, kiek išneštų popierių keliauja po svietą laukdami niekšybės valandos, ir kas dar gali būti Maskvos išvežta tam, kad amžinai mus kiršintų.
Taburetės ir priešo džiaugsmui. Be to, mes žinome, ką visados nutylės taburetė.
Ir prieš ką ji trilinka lankstosi. Jei kas – dirbo.
Jei kas – agentas. Triumfo ir žvaigždžių valanda nesutrūnijusiai amžinai gyvai taburetės ideologijai.
Vožti, kad nutiltų amžiams, kaip nutinka tiems, iš kurių taburetė su „teise žinoti tiesą“ atima garbę.
Donatas Banionis vaidino ne tik V. Žalakevičiaus, A.
Tarkovskio, G. Kozincevo filmuose.
Vaidinęs jis yra ir čekistą, kurio prototipas buvo Maskvos šnipas Abelis, iškeistas į amerikiečių lakūną Pauersą. Prisimenate, vyresnieji, – praeina Donatas pro Laimoną Noreiką, čekistų generolai išsitempia, mes prunkščiam iš juoko?
Todėl Lubiankos taburetės su raudonais lampasais – pagal taburetės logiką – ir įsakė Vilniaus taburetgalviams būtinai užverbuoti Donatą Banionį. Ir Donatas Banionis, kaip teigia taburetė, leidosi užverbuojamas be jokių „galimai“.
Kaip teliukas atėjo pas čekistus – užverbuokite, man tik ir stinga prie gausybės vaidmenų teatre ir kine – būti užverbuotam! Ir tie – ale labai prašom, draugas Donatai!
Kam – „galimai“? Dokumentų – nėra, įrodymų – jokių, tačiau ar jų reikia?
Juk taburetė nebūtų taburetė, jei nejaustų – visais savo patogaus politinei konjunktūrai baldelio, meilikaujančios, velnio ipotekoj esančios dūšelės sąnariais – kam patiks TSRS liaudies artisto demaskavimas. O juk Donatas Banionis prieš mirtį yra išsakęs savo požiūrį, na, ne į taburetę, o į tą kontorą.
Tačiau ar girdime tą požiūrį? Pasibjaurėjimą kontora?
Taburetės susirūpinimas juk svarbesnis.
Dabar jau nebeprisimenu, kokioje kelionėje Donatas pasakojo, kaip su Vytautu Mačerniu bėgo iš liepsnojančios Lietuvos. Nuo tų pačių gaudančių vyrus, į frontą varančių čekistų.
Vytautas – žūsta, Donatas – išlieka. Kad savo talentu pasakytų, jog lietuvis, kad myli Lietuvą.
Ne, matote, užrašas, iškrėgliotas drebančia ranka kažkokiame žurnale ir tuomet, kai minia supo irštvą, atstoja tiesą taburetei ir jos globėjams. Kodėl užmušė Mačernį, o ne mane mane?!
Ogi todėl, Donatai, kad tu parašytum ataskaitą, mielą taburetei ataskaitą. Ir kad nusijuoktų ar atsidustų kažkas – juk ne mane...
Didesnio absurdo nesugalvosi, bet juk šalia konservatorijos, kur studijavo ir profesoriavo Saulius Sondeckis, buvo kita ... „Dzeržinskio konservatorija“ su kankinimo kamerom ir rūsiais.
Mes turėtume sutikti su taburetės versija, jog Saulius Sondeckis išdavė savo tėvą. Žmogus, kurį mylėjo ir gerbė M.
Ros-tropovičius, G. Višnevskaja, beje, tiesęs jiems pagalbos ranką, kai dėl disidentinės pozicijos Maskva uždraudė koncertuoti, žmogus, žinomas įžymiausiems pasaulio muzikams, garsinęs Lietuvą prieš visų taburečių medingalvių valią – tas žmogus skubinasi pasižadėti budeliams kruvinom rankom?!
Užverbuokite mane – aš jums parduosiu savo tikrą tėvą! Daug kultūros žmonių buvo sekami, įtarinėjami, kviečiami pokalbių į slaptus butus, tardomi, galbūt karjeros pradžioje – ir Saulius Sondeckis, na ir kas?!
- teškiu aš taburetei, kuri politkorektiška ir neturi fizionomijos, taigi nepasakysi, kad būtų kokia atgrasi marmūzė. Mat ji tik atlieka savo pareigą.
Visi juk lygūs taburetei. Nors kai kas – lygesni.
Ak, niekados neatskleis jų vardų taburetė! Nes be jų – kas būtų ji!
O dabar... Juk taburetė taip gražiai gavo leidimą ir palaiminimą išmesti į purvą švarius vardus, taip stengėsi!
Taip jau susiklostė, kad Čiurlionio gatvėje teko išklausyti ilgą Maestro šneką. Jis buvo tik ką atleistas iš savojo kamerinio orkestro meno vadovo ir dirigento pareigų.
Šiurkščiu, chamišku valdišku būdu, neįsigilinus, kertant į sielą. Skaudžiausia jam buvo, kad šią sunkią valandą jo nepalaikė orkestrantai, visi be išimties jo mokiniai.
Tačiau man akimirksniu tapo jis Saulium Sondeckiu, savu Didžiuoju, kada prakalbo apie rūpestį dėl Lietuvos muzikinės kultūros ateities. Jaunųjų talentų ugdymo sistema, dešimtmečiais kurta, jos tobulinimo būdai...
Gražus tada buvo Saulius Sondeckis toje savo, lietuvių ir pasaulio muzikos apoteozėje. Dūmu išsisklaidė asmeninės nuoskaudos, joms stačiai nebuvo laiko – Maestro keliavo po pasaulį jau kaip kviečiamas dirigentas.
Iki paskutinio atodūsio išliko tauriu kultūros žmogumi. Šalia jo blanko antikultūra, nedrąsu būdavo net jai su įžūliu pretenzingumu.
Todėl ir regime Jį diriguojant Dainų šventėse ar minint tragiškojo Sausio aukas. Širdimi jaučiame ir regime.
Tokios tokelės. Skandaliukas, siekiant nukreipti dėmesį nuo tikrųjų skandalų ir jų personažų. Murkdymasis tariamos tiesos ieškojimo dumble. O taburetė čia, aišku, niekuo dėta. Egzistuoja strategija – trinti iš atminties didžiuosius. Ji gavo nurodymą... Daugėja darbo taburetei. Turėtume tylėti, bet...
Juk – simbolis.
O gal... tik įkaitintos, sudirgintos vaizduotės pramanas, gal tik blefas.
Kaip ir šis blefas, kad Donatas Banionis ir Saulius Sondeckis – užkulisinių intrigantų drumstėjų direktyva paslaugiajai taburetei – išdavė ir pardavė... Tikėkite į sveikatą!
O mes su Donato ir Sauliaus nuveiktais darbais, nesutepta garbe, su jų Lietuvos garsinimu pasaulyje pasitinkame savo Vasario šešioliktąją ir savo šimtmetį! Savo! Ir Jų, taburete, girdi – ir Jų šimtmetį!
- Mes turime augti! – tykiai, romiai sako mums Jo Eminencija Vincentas ir, žiū, su monsinjoru Kazimieru Vasiliausku, šluotelėm nešini, jau telkia, rikiuoja žmonių minią kuopti šiukšlių, kurių keletą tonų geri dievobaimingi vaikeliai – nekaltai šventę, paikioję – kultūros labui paliko Arkikatedros šventoriuje ir Šventaragio slėnyje.
Komentarai (27)
"valstybės statuso pasikeitimas niekaip nereiškia jos sunaikinimo - o ir istoriniai faktai nė iš tolo neliudija jokio sunaikinimo - tiek fizine, tiek kitomis prasmėmis" - tavo tokia nuomonė. O aš sakau, kad valstybingumo Lietuva okupacijos metais neturėjo (1940.06.15-1990.03.11), tą patį šiandien teigia ir profesorius Alvydas Jokubaitis: "pusę paskutinio šimtmečio lietuviai gyveno be valstybės" - 2018, sausio 19, propatria lt
Pala, pala, pala... uno momento :)) Nežinau kaip ten Kitiems, bet manęs tamstos nuomonės nepiktina absoliučiai. Taip kad neskubėkim su ta "garbe" :D))))
nesistebiu, kad toks nesusipratimas kaip tamsta, mano smailikus suvoki kaip mano pyktį :)) - tipiškai ramanauskiška šizofrenija :)))) - tikrai turiu n kartų rimtesnių rezonų pykčiui , - o jei kartais tamstai pavyktų tos šizofrenijos temperatūrą sumažinti bent perpus - mielai padiskutuočiau apie “pažiūras“, bei skirtumus tarp jų :)) - beje - iš kitos temos: valstybės statuso pasikeitimas niekaip nereiškia jos sunaikinimo - o ir istoriniai faktai nė iš tolo neliudija jokio sunaikinimo - tiek fizine, tiek kitomis prasmėmis :)))) - taip kad, primažink tą fanatišką neapykantą ir pasistenk pasverti Lietuvos, iš kurios po “atgimimo“ beliko litchuanija , pliusus ir minusus dėl/iš tos “okupacijos“ :)
Man garbė, kad tokių pažiūrų žmones kaip jūs piktina mano nuomonė.
tamsta esi gan tobulas fanatikas :))) - tamstos smegenys jau praplautos iki dugno ..., - atplauti atgal neįmanoma :) , - turėtum būti dėkingas tiems, kam dar užtenka valios ir kantrybės su tamsta kažkiek diskutuoti, iki pasiunčiant gerai žinomais adresais ...
Ne. Jokio, menkiausio noro ką tai pačiam "plauti", juolab_ keisti. O įrodyti, parodyti, pagaliau, paaiškinti, akivaizdu, būtų Sizifo darbas. Taip kad sėkmės
Tamsta turbūt norėtum praplaut man smegenis, ar ne? Negi manai sugebėsiąs įrodyti kad TSKP nėra labiausiai nusikalstama organizacija pasaulyje, kad tai ne ji atsakinga už Lietuvos okupaciją, už lietuvių naikinimą trėmimais? Mano tauta labai nukentėjo nuo okupantų ir kolaborantų, už tai kovoju prieš juos nuo 14 metų. Manęs nepakeisi.
Paties asmenybės dvilypumas (minimum) kelia ganėtinai sunkiai įveikiamus galvosūkius. Mintys dėstomos aiškiai, rašote visais aspektais taisyklingai ir t.t. tol, kol... Kol nepakrypstate link "TSKP, KGB, LKP, VLKSM, Rusija, Kremlius, Putinas" ir... Viskas. Proto stabdis mirtinas, traukinys nuo bėgių. Rimtai_ kažkas tai pačiam, kaip čia mandagiau išsireiškus... Tarkim, netvarkoj. Su galva.
mokėjimas rašyti dar visiškai nereiškia, kad KĄ NORS SUPRANTI. Mokykis objektyvios ISTORIJOS, atskirk kur TIESA kur MELAS ir tik tuomet pradėk viešintis.
mokėjimas rašyti dar visiškai nereiškia, kad KĄ NORS SUPRANTI. Mokykis objektyvios ISTORIJOS, atskirk kur TIESA kur MELAS ir tik tuomet pradėk viešintis.
Man juokingi visi, kurie ramiai ir abejingai žiūri į lietuvius, moraliai ir finansiškai rėmusius priešo organizacinę valdančiąją jėgą TSKP, bet tuoj pat susijaudina kai aiškėja - kas rėmė šitos TSKP tarnus - KGB, kuriuos TSKP ne tik įkūrė, bet aprūpindavo užduotimis ir finansavimu. Kai D. Banionis 30 metų savo naryste TSKP šlovino šią partiją - viskas gerai, o jei su TSKP tarnais pabendraudavo - negerai? Kada jūs pagaliau suprasite, kad šeimininko atsakomybė didžiausia, o ne tarno? Ne KGB sumanė Lietuvą okupuoti ir lietuvius naikinti trėmimais, o TSKP.. Okupacijos metų Rašytojų sąjungos partsekretorius Romas Gudaitis bando išbalinti komunistus su dideliu stažu - juk ir Saulius Sondeckis - TSKP narys nuo 1966 m. , paminėtas Justinas Marcinkevičius – TSKP narys nuo 1957 m. , t. y. tų metų, kuriais TSKPistų valdžia nuteisė mirtimi KGBistų sugautą partizanų vadą Adolfą Ramanauską - Vanagą. Stebėtis TSKPistų bendradarbiavimu su KGB, tai tas pat kas stebėtis jog kekšės dar ir keikiasi..
"Autorius: Romas Gudaitis, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, rašytojas" Niekaip nesuprantu žmonių, kurie stebisi, kad kažką tada kgb užverbavo. Tai tokia buvo realybė. Ir į kompartiją, ir į kgb verbavo ir užverbavo, ne tą, tai kitą. Nebūtų užverbavę, nebūtų tapę ir atristais ir dirigentais, būtų NELEIDĘ ir viskas. Okupantas visa tai darė tam, kad visus išlaikyti NELAISVĖJE, taigi kolaborantai buvo reikalingi. Tai kaip sakau, viešumas turi būti. Tačiau yra daug tokių kurie neviešinami, kaip kokie diedulės, magnolijos ir kitokių gausybė. Jie dar vis valdomi. Kai bus nereikalingi, tai ir išviešins. Nepergyvekite.... Ką reikia daryti? Reikia žengti toliau ir pagal DARBUS nuspręsti kas yra kas. O kas yra kas, ponas R.Gudaiti, yra tas, kad SIGNATARAI priėmė antikonstitucinį Seimo rinkimų įstatymą, pagal kurį visi 7 Seimai yra išrinkti ANTIKONSTITUCIŠKAI, ne pagal lygią rinkimų teisę. O tai yra gerokai kraupiau, nei kažkokių pavardžių išviešinimas. Kur dingai R.Gudaiti, ar vis dar nieko NEMATAI? NEMATAI to, už ką ir tamsta esi labai atsakingas asmeniškai.
nemanau, kad kažkas, nebūdamas/netapęs intelektualu, galėtų tapti geru, talentingu, žymiu menininku :) - menas be intelekto dedamosios, tai tik meno iškamša/imitacija/kičas ...
Šiandieną turime nemažai profesionalų mene, tačiau kiek mažai jų tarpe intelektualų.
Tai kad ir Romas Gudaitis, dirbdamas Lietuvos kino studijos scenarijų redkolegijos vyriaudiuoju redaktoriumi, kaip rašo Vytautas Petkevičius, taip pat buvo įkliuvęs į šį voratinklį.
prezo rinkimų atveju sufalsifikuoti rinkimų rezultatus įmanoma tik kelių procentų ar procento dalių ribose - visa kita yra smegenų plovimo rezultatas - taigi, jei laikome save veršiais, kuriems galima įsūdyti bet kokį mėšlą, tai galima sąlyginai sakyti - mes nieko nerenkame :) - neturiu nė mažiausios abejonės, kad tie procentai, kuriuos gavo musmirė per abejus rinkimus , buvo realūs ... , - net daugelis tų, kurie dabar deda ant to sutvėrimo, prisipažįsta balsavę už jį ... , - paklausus kodėl, dažniausiai išgirsti kažkokius nerišlius kliedesius ... , - tokia jau ta demokratija ... , - o iš tiesų ochlokratija (minios, bandos valdžia) - visos litchuanijos valdžios išrinktos nemąstančios , valiopatriotinės minios ... , - taigi turim tai, ko nusipelnome :(
Kad mes nieko nerenkam tai pilnai sutinku su Jumis. Mes tik dalyvaujame ju parengtame zaidime. Ju kandidatas jau buna paruostas dar pries mums ateinant balsuoti. O del Skvernelio sutinku taip pat, nes kuo didesnis nusikaltelis ir isverstaskuris, tuo labiau tinkamas buti prezidentu. Jeigu neduok Dieve pasikeistu jo paziuros, galima butu santazuoti primenant jo praeiti. Kas ir vyksta dabar su Grybauskaite. Tokie yra labai priimtini kandidatai...
Be galo daug žodžių. Bet įsiminė vienintelis -iš tos pačios konservatoriškos patyčių serijos, girdimos jau seniai. Rašytojas galėtų nebeskatinti pompastiškų įvardžių net pačiais geriausiais tiklslais. Geriau perkalbėtų su kita signatare p.Oželytė dėl priešingos jos nuomonės tų asmenų atžvilgiu.
Na kiek gi galima? Agentų sąrašas vienoje vietoje, tai neįkainuojama dovana priešininkų žvalgyboms. Tokių sąrašų negali būti iš principo. Net operatyvinio darbuotojo kolegos neturėtų žinoti apie jo agentus. O čia čiaumojat nė nekramtydami.
Teko skaityti knyga buvusio KGB-isto, kuris pabego i Amerika. Jis dirbo KGB skyriuje, kurio tikslas buvo kompromituoti zmones,jis aprso kaip tai daroma per ju uzverbuotus zurnalistus laikrasciuose rasomi smeizikiski straipsniai su pateiktais ,,tikrais,, dokumentais plaunami smegenys zmonems, jie turi naujausias technologijas, dokumentai padirbami taip kad neimanoma ju atskirti. Atkreipkit demesi, kagebistais daromi tautos sviesiausi zmones, naikinamas ju autoritetas ir butent tai daro tie kurie jiems tarnauja, ju finansuojami, daro tai labai profesionaliai. Prisimenu N. Ozelyte kaip stengesi apjuodyti prof. Radzvila, net idejo i fasebook ,,tikrus,, dokumentus. Netikiu ir siulau Lietuvos zmonem atsimerkt ir pradet galvot kas darosi Lietuvoje. KGB tiria, tautos charakteri, ko reikia kiekvienai tautai, lietuviams reikia siuksliu, pletku,jie tuo tiki. Tai vadinamas Kvazi karas, kada infiltruoja savus i ivairias tautines organizacijas, per spauda kompromituoja tautos sviesulius, ardo valstybe is vidaus. Jie tai daro visame pasaulyje, Gruzija, Ukraina, rinkimai US , Europoje. Pabaltijis jiems ypac svarbus ir pjautynes, nepasitikejimas, nestabilumas ju tikslas. Pamatysit, prezidentu bus isrinktas Skvernelis ir lietuviai balsuos uz ji, nes padorus kandidatas negali buti valdzioj, ji deskredituos. Zinokit, jus nieko nerenkant, SKIRIA jie .
Prorusiškas, nereiškia blogesnis už kitus. Negalėjo tas Žmogus būti antirusiškas, kada jį Rusijoje gerbė šimtą kartų labiau, nei savoje šalyje. Blogai, kada visa kas rusiška sugretinama su marksistiška. Nebūtų Kovo ll-sios be Rusijos tam tikrų jėgų padarytos pradžios. Joms buvo ir yra sunkiau negu mums, bet be jų mes ir toliau choru kolaboruotume su marksistine ideologija...
Esme ne tame ka atskleide, o esme kad atskleide mirusiuju zmoniu, nes guvuju bijo - juk gyvieji kgbistai ir valdo sali....
nu tau, veršeli, nu tau - ir panašiems :) - kad pabandytumėt suvokti ir kažkaip parodyti, jog vertingiausia jūsų galvos dalis yra ne liežuvis (gastronomine prasme) :))))))
tiek tos gudaitiškos pliurpalynės ?
Ir nei talentas meile tevynei nei zvaigzdiskas populiarumas tiesos nepakeis-kgbystai ir vadinami kgbystais.viesint visus kgbystus ir gyvus dar.nes kol kas tik puse tiesos isgirdom
Ir kur tu čia įžvelgi faktus kažkokiame sufalsifikuotame sąsiuvinėlyje varinuk?
Keistas pasipiktinimas! Del Banionio ir Sondeckio, apie Sladkeviciu jau nekalbekim. Nu pasirase, nu buvo, gal nealpekit, gal pagalvokit, koks buvo laikmetis. Kiek pastebejau, Banionis buvo labai prorusiskas, Rusija garbino ji, jis Rusija. Na tiek to. O ponai pasipiktinusieji, jus gal noretumet, kad Sondeckis butu buves-nievyjezdnoj-, o kam jis yra pakenkes, tegul kalba, raso. Kai ji atleido, nei vienas neuzstojo, tegul dabar pasako daugiau, kas zuvo, kas Sibire buvo,kas kitaip nukentejo, kalbekit faktais, kaip apie kitus.