Vytautas Landsbergis: „Tautininkų panieka tautai”

Per jėgą grūdamo referendumo išorėje – tartum tik draudimas parduoti žemės sklypus europiečiams, mūsų sąjungininkams iš ES. Tartum.

- Velniop tą Europą ir nuodėmingus sąjungininkus net pribaltus, nes mums, skaistuoliams lietuvaičiams, už spygliuotos vielos buvo geriau!

Čia prasiskleidžia ir tikrasis motyvas, bet kol kas grįžkim prie atvirosios išorės. Taigi.

Draudimas tautai, kad neparduotų. Pati tauta turi balsavimu užsidrausti. Nevesk mūsų į pagundą, negeras pasauli.

Tautininkų ir jedinstvininkų požiūris toks, kad jei leisim, tai visi patriotai parduos hektarus ir sklypus bjaurybėms europiečiams ir patys išvažiuos į gerovę linksmučiai, kaip žemę pardavę. Juk jeigu ne ta konkreti grėsmė – tautininkų ir jedinstveninkų požiūriu – tai nereiktų nė draudimo. Juolab tokio kategoriško, absoliutaus, išmušančio mus iš blogosios Europos Sąjungos. Gal Vladimiras Vladimirovičius ir ne be pagrindo ją keikia, bet jei mums rūpėtų tik sklypo kaimyno tautybė ir kalbos mokėjimas, galėtume problemą pasispręsti paprastais įstatymais.

Ir čia žmogus imi stebėtis: iš kur tų referendumininkų širdyse tiek paniekos tautiečiui lietuviui, paverstam amžinu įtariamuoju. Jeigu leisim – būtinai parduos! Todėl geriausia neleisti, ir tegu aria, gal bent Sosnovskio barščius augina.

Arba teparduoda tik Ramūnui, na, nebent kitam einančiam į super dvarininkus ir prijunkusiam prie Europos papo, tačiau būtinai su lietuvišku pasu. Žemė nemėgsta, jeigu artojo kišenėj koks nors europietiškas pasas, tada ji dreba. Tad reikia ginti tėvynės žemę pirmiausiai nuo lietuvių, kad neparduotų savo sklypo kokiam latviui, ispanui, estui.

Beje, dėl estų. Jie pripažįsta, sveikina mus, kad einame teisingu keliu. Apgailestauja, kad patys leido Estijos žemę pirkinėti visokiems ten suomiams, danams. Tie supirko, supirko ir išsivežė.

Dabar estai kuičiasi likusiose estiškos žemės salelėse ir šokinėja nuo vienos į kitą per užsieniečių žemes, kur net miškai ir akmenys pakeitė spalvą.

Kalbėjo taip vienas neseniai apsilankęs žinomas estas, ir net ašarą nubraukė... dėl mūsų, lietuvių. Taip smarkiai buvo susirietęs iš juoko.

Apie tai, kokia čia koordinacija su V. Putino agresyvaus imperializmo pliūpsniais, nebereikia nė kalbėti. Faktai ant veido. Susivokę ponai Pankos ir Songailos turėtų atšaukti savo referendumo torpedą.

Tačiau būgnininkų koncertai tęsiasi. Drg. Z. Vaigauskas kapituliuoja, nes mėgsta muziką. Juk tai jo asmeninio balso persvara tęsiasi nesąmonė. Vartoju šį žodį atsižvelgdamas į Seimo ir kitų teisininkų, pakviestų konstitucininkų ekspertų išvadas. Neraštingas referendumo tekstas, tad ir pats referendumas prieštarauja Konstitucijai.

Taipgi sveikam protui. Antai nustatoma, kad nei žvyro savame lauke pasikasti, nei šulinio įsirengti negalėsi be referendumo. VRK žioplystė, jeigu tik. Turėjo kas nors pasitikrinti, analizuoti, neregistruoti nesąmonių. Buvo galų gale jau sausį pasiūlyta taisyti logiškai: darom du referendumus vienu metu, vienu atėjimu. Vieną – dėl Europos sutarties atsisakymo. Nereikia mums briuselinių išmokų ir programų. (Melagiai melavo, neva vengrai su tuo pačiu gegužės terminu uždraudę parduoti žemę ir nebūsią nubausti – netiesa, gerb. Tautos melagiai, vengrai su protu nesusipykę.) Kitą sinchroninį referendumą – dėl žemės rinkos uždarymo europiečiams su visais vienodais blogiečiais. Be apgavystės, tegu piliečiai žino, už ką siūloma balsuoti. Už abu dalykus, kurie susiję. Ne. Tikslas juk ne tas. Darykim nesąmonę, atrodykim ir estams, ir visai Europai tikrieji proto bokštai. Lėmė drg. Z. Vaigausko balsas.

Ir vis dėlto – kodėl tautininkai taip įtaria tautą, kad būtinai parduos?

Susiję:

Konservatoriškai primityvi prorusiškų jėgų provokacija prie Seimo