Ekspertai.eu kreipėsi į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją

Jau sekmadienį po rinkimų paaiškėjo, kad žurnalistui V. Vasiliauskui naujajame Seime puikiai tiktų cenzoriaus vaidmuo. Šį vaidmenį buvęs “Lietuvos žinių” vyriausiasis redaktorius, dažniausiai mėgstantis prisistatyti teatrologu, o dabar parlamento narys, išrinktas pagal “Drąsos kelio” sąrašą, galėtų atlikti pakaitomis su konservatoriumi Arvydu Anušausku.

Apie Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko grasinimus už tai, kad paskelbėme, ką parlamento vadovė Irena Degutienė pasakojo visuomenininkams apie padėtį valstybėje, jau rašėme (“Apgailėtina: Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas grasina ekspertai.eu”, “Pokalbio pagarsinimas atima bet kokią galimybę šantažuoti asmenį”, “Pone Anušauskai, Jūs lygiai toks pats, kaip ir ponas Šedbaras”).

Tačiau įtakingas konservatorius, kuriam viešumas regisi kaip kriminalinis nusikaltimas, neliko vienišas: į pagalbą jam atskubėjo iškilus žurnalistinės etikos žinovas V. Vasiliauskas.

“Aš manau, tai buvo nesusiję nei su žurnalistika, nes tai yra ryškus žurnalistų etikos kodekso pažeidimas. Nes juk įrašai yra daromi viešai, jeigu tu esi žurnalistas, nesi koks nors provokatorius arba agentas. O čia buvo padaryta slapta ir buvo išmesta. Aš manau, čia buvo gryna provokacija, tai buvo labai panašu į šantažą.", - LRT laidoje autoritetingai paaiškino “Drąsos kelio” rinkimų štabo vadovas.

Visą pasisakymą galima pažiūrėti čia:

http://www.youtube.com/watch?v=u0ObkH_psvU&feature=youtu.be

Kodėl grasina ir meluoja (kad įrašas yra “vogtas” ir buvo naudojamas šantažui) A. Anušauskas, visiškai suprantama – iš nevilties. Jam ir kitiems aukštiems valstybės pareigūnams pernelyg baisūs klausimai, kuriuos kelia I. Degutienės liudijimas.

Žymiai įdomiau, kad į kampaniją, kuria siekiama tuos klausimus užgniaužti, įsitraukė ir žurnalistas V. Vasiliauskas.

Jis taip pat nė puse žodžio neužsiminė, kad visuomenei turi būti atsakyta: ar tiesa, kad Seimo pirmininkė ir jos artimieji yra slapta sekami, pasiklausant telefoninių pokalbių? Ar tiesa, kad dėl šio pasiklausymo ji kreipėsi į Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovus, bet jie šį kreipimąsi ignoravo? Kodėl Seimo pirmininkė susitaikė su tokia padėtimi? Ko ir kodėl ji bijo? Kiek pagrįsti I. Degutienės teiginiai, kad jos, kaip parlamento vadovės, statusas yra “blefas”? Ar tiesa, kad Seimo nariai įstatymus priima ne laisva valia, o bijodami Prezidentės, pagal nurodymus iš prezidentūros? (Daugiau klausimų skelbėme ČIA). 

Net meistriškiau už A. Anušauską suvaidinęs, kad nemato šių akivaizdžių klausimų, V. Vasiliauskas konstatavo “grubų žurnalistų etikos pažeidimą”.

Laimei, Lietuva dar nėra galutinai mutavusi į Aleksandro Lukašenkos tipo režimą, kaip pageidautų viešumo bijantys ir sistemą dangstantys personažai. Nei Žurnalistų etikos, nei kokiuose nors kituose kodeksuose nėra numatyta jokių draudimų visuomenininkams skelbti tai, ką sužino iš valstybės pareigūnų. Susitikimas su I. Degutiene, kuriame dalyvavo ekspertai.eu narys Audrius Nakas, vyko parlamente, Seimo pirmininkės darbo kabinete, ir buvo ne slaptas, o viešas renginys - jokiuose neviešuose, intymiuose, pokiliminiuose pasisėdėjimuose su politikais ekspertai.eu nedalyvauja iš principo.

Vis dėlto V. Vasiliausko teiginys, esą žurnalistų etikos normos kažkaip riboja visuomenininkų teisę skelbti visuomenei svarbią informaciją, yra pernelyg šiurpus, kad būtų galima jį palikti kyboti ore. Todėl ekspertai.eu kreipėsi į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, prašydami įvertinti publikaciją “Kada tauta praregės arba kam skambina varpai” ir nustatyti, ar joje buvo pažeista žurnalistų etika. Šioje publikacijoje paskelbėme tą patį I. Degutienės liudijimą, kurio garso įrašą pateikėme vėliau. Informacija skiriasi tik forma - įrašą paskelbėme kaip įrodymą, kad tai, ką rašėme anksčiau, yra tikra. Žinoma, šią istoriją numarinti siekiantys asmenys būtų pageidavę, kad viskas būtų likę tik straipsniu, į kurį, kaip Lietuvoje įprasta, galima nekreipti dėmesio.

Bet liūdniausia yra tai, kad žurnalistas V. Vasiliauskas, duetu su A. Anušausku prabilęs apie juodąsias technologijas, šantažą ir pažeidimus, nematė jokio reikalo pakomentuoti demokratinėje valstybėje sunkiai įsivaizduojamą cenzūros atvejį. Primename, kad ekspertai.eu žurnalisto Tomo Dapkaus prašymu leido transliuoti I. Degutienės pasisakymo įrašą jo vedamoje laidoje “Alfa savaitė”. Tačiau LNK televizija, transliavusi reportažo anonsą, paties reportažo taip ir neparodė - vietoje jo žiūrovai išvydo neįtikėtinai ilgą interviu su Viktoru Uspaskich’u (apie tai rašėme publikacijoje “Cezūra LNK patvirtino I. Degutienės žodžius apie padėtį valstybėje”). 

Dėl kokių priežasčių nebuvo transliuotas įrašas, iki šiol nežinome: T. Dapkus, kurį saisto sutartis su LNK televizija, tik paaiškino, kad tai nuo jo nepriklausė.

O V. Vasiliauskui galima pasakyti tik tiek: sveiki atvykę į nomenklatūrininkų klubą. Egzaminą išlaikėte - iš žurnalisto vikriai persikūnijote į cenzorių, kuris matuoja apinasrį visuomenininkams ir pateisina viešosios erdvės suvaržymą.

Šarūnas Puidokas, aktorius, ekspertai.eu visuomeninių ir politinių procesų skyriaus vadovas:

Čia net nėra ką komentuoti - tai apgailėtina. Poną V. Vasiliauską galima pasveikinti ir dėl kitko - jam nedaug trūko, kad “Drąsos kelio” partija būtų sužlugdyta dar iki rinkimų ir net nepatektų į Seimą. Iš šalies stebėjau, kaip jis daro viską, kad tik naujasis politinis darinys nesustiprėtų, netektų sąjungininkų ir būtų diskredituotas. Tai buvo tikrai įspūdinga. Bus įdomu stebėti, ar “Drąsos kelias” išsivalys nuo tokių "teatrologų" kaip V. Vasiliauskas, ar ne. Jei tai pavyktų, DK pretenduotų tapti pakankamai rimta politine jėga. Deja, kol kas to pasakyti negalima. Jei partija nori turėti ateitį - ji vienareikšmiškai ir nedelsiant turi atsikratyti priskretusių ekskomunistų bei kitokių paksistinių perbėgėlių. Kokius žinomus personažus turiu omenyje, turbūt visi gerai žino.