Nepriklausomas Landsbergių leidinys DELFI pranešė, kad „šią vasarą Dzūkijos miškuose anksti pradėjusios dygti voveraitės nedžiugina nei grybautojų, nei mažmeninių grybų supirkėjų, nes supirkimo kainas mažina mūsų šalį užplūdę rusiški grybai.“
„Iš 11 Merkinėje veikusių miško gėrybių supirktuvių šiemet beliko tik 3, o jauni grybautojai į jas neužsuka“, - skelbiama analitinėje analizėje „Dzūkijos grybautojai turi dar vieną priežastį nekęsti Rusijos“.
Grybautojas Juozas atskleidė, kad anksčiau pirkti voveraites pradėdavo po Joninių ar net pirmosiomis liepos dienomis, o šiemet birželio 10-ąją jau pirko.
„Kaina buvo 7 eurai už kilogramą, o iki 4 eurų nukrito visai ne todėl, kad miškuose daug grybų. Aš jums pasakysiu tikrą priežastį – ir dabar prie sienos laukia eilėje įvažiuoti į Lietuvą keturios „furos“ su voveraitėmis iš Rusijos. O kiek jų šiemet jau įvažiavo“, - skandalingus faktus paviešino Juozas.
Tuo pat metu grybautojas pabandė suprasti teroristinės valstybės žmones.
Analitinės analizės autorius Romas Sadauskas-Kvietkevičius (dešinėje). |
„Supraskim, kad neturtingoje Rusijos provincijoje žmonės noriai grybauja ir gaudami eurą už kilogramą voveraičių, nes tai – šimtas rublių“, - išaiškino Juozas.
Pasak vyriškio liūdniausia tai, kad nėra jokio draudimo įvežti į Europos Sąjungą grybus ir uogas“.
Ekspertai.eu XXX padalinio šaltinių duomenimis, niekas negali atmesti tikimybės, kad rusiški grybai gali būti užnuodyti, siekiant mažinti Lietuvos bei visos Europos Sąjungos statistinių vienetų kiekį, naikinti demokratinio ir civilizuoto pasaulio populiaciją.
P. S.
Grybų karas
Autorius: Justinas Marcinkevičius
Ei, tai vija,
Pinavija, -
Visą dieną
Grybais lija.
Visą dieną
Nuo pat ryto
Grybai krito,
Krito, krito...
Kai lietus
Nustojo lijęs,
Pražydėjo
Pinavijos.
O miške
Išdygo grybų-
Šimtas trisdešimt
Sodybų.
Šitų grybų
Pulkaunykas
Buvo storas
Baravykas
Jis ūsus
Po beržu raitė
Ir grybus
Nuo kelmo skaitė
O kad skaičiaus
Nepamirštų,
Tai skaičiuodavo
Ant pirštų.
Jo žmona –
Riebi paliepė –
Savo vyrui
Kartą liepė:
- Nors tave
Ir žmonės giria,
Bet esi netikęs,
Vyre!
Viso miško
Grybų gėdai –
Kaip tu savo
Žmoną rėdai?
Štai šį rytą
Dvi ruduokės
Iš manęs
Po krūmu juokės:
- Pažiūrėkit,
Koks sijonas –
Nei jis baltas,
Nei raudonas.
Skrybėlaitė
Ne madinga...
- Ach, kokia aš
Nelaiminga!
-Koks tu grybų
Pulkaunykas,
Jei per dieną
Riogsai dykas?
Eik, sakau,
Greičiau į karą
Ir parnešk man
Šilko skarą...
Baravykas
Kad supyko,
O supykęs –
Kad suriko!
Trenkė kumštimi
Į pušį:
- Grybai,
Eisime į mūšį!
Ką sutiksim –
Tą užpulsim.
Ką pagausim –
Tą prikulsim.
Sušnarėjo
Aukštos pušys
- Tai bus mūšis!
- Tai bus mūšis!
Lepšis tarė:
- Ką jis daro?
Aš visai
Nenoriu karo.
Man ir taip
Supuvo kotas.
O, be to,
Esu pilvotas.
Kaip aš diržą
Apsijuosiu?
Kaip aš eisiu?
Kaip dainuosiu?..
O paliegėlis
Bobausis
Šitaip tarė
Prisiklausęs:
-Aš girdėjau,
Kaip paliepė
Vyrui eti į karą
Liepė.
Eik, ji sako,
Mano vyre,
Ir užimki
Visą girią.
Būsiu girios
Karalienė
Aš, -
Ponia Baravykienė.
Baravykas
Ir paklausė...
- Ką tu čia plepi,
Bobausi?
Kad užriks
Ant jo kazlėkas:
- Koks tu vyras..
Pašlemėkas!
Nors mane
Žmona ir bara,
Aš vis tiek
Einu į karą.
- Ir gerai darai,
Kazlėke!-
Iš toli
Kelmutis rėkia.
- Išsirovęs
Storą pušį,
Aš taip pat
Einu į mūšį.
O žmona
Kelmutį spiria:
- Niekur neisi
Tu, pipire!
Jau geriau
Rytoj iš ryto
Paieškotum
Kelmo kito.
Mūsų didelę
Šeimyną
Šitas
Vos beišmaitina.
- Neklausyk,
Bičiuli mano!
Ką to bobos
Beišmano!-
Jį kazlėkas
Nuramino
Ir žvejot
Pasivadino.
O gražuolė
Ūmėdėlė
Vestuves
Tą dieną kėlė.
Ir nelemtą
Karo žinią
Ji išgirdo
Per kaimynę.
Kad suspigo
Ūmėdė:
- Aš apalpsiu -
Kur kėdė?
Raudonikiai
Pasirėdę
Jai pasiūlė
Minkštą kėdę.
Ir, nukrėtę
Nuo pušų,
Davė jai
Rasos lašų.
Ūmėdėlė
Atsigavo,
Grybų vyno
Paragavo.
Bet, vos spėjus
Atsimerkti,
Ji tuojau
Pradėjo verkti.
O tuo tarpu
Karo žinią
Vėjas paskleidė
Pušyne.
Ir, išgirdę
Karo gandą,
Žvėrys baisiai
Išsigando.
Vilkas šitaip
Tarė lūšiai:
- Sako, grybai
Ruošias mūšiui.
Ar girdėjai –
Lokio guolį
Jau kažkas
Nakčia užpuolė?
- Negirdėjau
Gando tokio.
- Tai paklausk,
Broleli, lokio!
Vos išnešęs
savo skrandą,
Jis dabar
nagus galanda...
- Einam tartis
Pas grybus.
- Varge, varge,
Kas čia bus!
Ir abu
Ieškot išvyko
Pulkaunyko
Baravyko, -
To narsuolio
Grybų vado.-
Po aukšta pušim
Jį rado.
Pralemeno
Vilkas gailiai:
- Nusišėrę
Mūsų kailiai.
Ir pilvai
Visai sunykę
Ponas Grybe
Pulkaunyke!
Atgabensim
Šilko skarą -
Atidėkit, prašom,
Karą!
- Ne, -
Atsakė baravykas,
Miško grybų
Pulkaunykas.
-Jau pulkus
Antai
Rikiuoju -
Pasiduokite geruoju
O paliepė
Vyrą giria:
- Taip, teisingai,
Mano vyre!
Mes kariaujam
Už teisybę.
Marš į mūšį
Mano grybe!
Eik priimk
Karių paradą:
Grybai šaukia
Savo vadą.
Ir išėjo
Baravykas,
Miško grybų
Pulkaunykas.
Ant šaknies
Psilypėjo
Ir karius
Skaičiuot pradėjo.
O kad skaičiaus
Nepamirštų,
Tai skaičiavo juos
Ant pirštų:
- Vienas šleivas
Du kreivi,
Keturi –
Pusiau gyvi.
Penktas –
Mažas ir kuprotas,
O šeštam –
Įlūžęs kotas.
Septyni –
Visai seni...
Kokia armija
Šauni!
Besagstydamas
Sermėgą,
Iš namų
Kelmutis bėga.
Bet prie jo
Žmona prikibo.
-Neišleisiu, -sako,-
Grybo.
Ūmėdėlė
Kaip jaunikį
Atlydėjo
Raudonikį.
Kai visi
Išsirikiavo,
Paeiliui
Išsiskaičiavo,
Ėmė gaust
Kovos trimitai:
Tira rira,
Titai ritai.
Vėjas vėliavas
Tik taršo,
Skrenda aidas
Grybų maršo.
O ant kupsto
Grybų žvalgas
Į visas puses
Tik žvalgos.
Jis ūmai
Kad šoko bėgti,
O pribėgęs
Ėmė rėkti:
- Grybai,
Slėpkitės greičiau!
Aš grybautojus
Mačiau...
Kas duobelę
Prasikapstė,
Kas po lapais
Išsislapstė.
Kas po krūmais
Susiraitė,
Lepšį priglaudė
Eglaitė.
O paliepė
Kad įtūžo
Ir perpus
Iš baimės lūžo.
Į aikštelę
Tuo laiku
Atlėkė
Būrys vaikų.
Jie paliepę
Apžiūrėjo
Ir į šalį
Pametėjo.
Ir pasakė
Mokiniai:
- Sukirmijusi
Seniai.
Palingavo
Galvas pušys:
- Štai kaip baigės
Grybų mūšis.
P. P. S.
P. P. P. S.