Koks D. Grybauskaitės ryšys su pedofilų tinklu?

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsakydama į „Laisvo laikraščio“ klausimus, nuliūdino redakciją, sakydama, kad ji neturi įgaliojimų atstatydinti prokurorus, kurie sodina žmones į kalėjimus, reikalaudami jiems perduoti aukų turtą.

Kodėl D. Grybauskaitė iš karto nepareikalavo generalinio prokuroro Algimanto Valantino atstatydinimo, kai paaiškėjo, kad visi jam Drąsiaus Kedžio rašyti skundai dėl netinkamo pedofilijos bylos tyrimo atsidurdavo pas tuos, kuriuos ir skundė D. Kedys?

A. Valantinui turėjo būti parodytos durys dar tada, kai paaiškėjo, kad teismai du kartus atmetė Generalinės prokuratūros sprendimus dėl Breste nužudyto VSD pulkininko V. Pociūno nužudymo tyrimo.

Tuomet A. Valantinas sakė, kad ištirti šį nusikaltimą yra jo garbės reikalas. Dabar V. Pociūną visi pamiršo, nes akis bado pedofilų nusikaltimai. Spalio 23 d. prokuratūros darbuotojai vykdydami įtariamųjų atpažinimo procedūrą, D. Kedžio dukteriai parodė pagrindinio įtariamojo Andriaus Ūso nuotrauką, kurioje įtariamajam buvo priklijuoti ūsai, nors iki tol A. Ūsas niekada nenešiojo ūsų. Ko siekė prokurorai?

Ar jie norėjo, kad pagrindinė nukentėjusioji – mažametė mergaitė – nepažintų savo prievartautojo? Ką dengia Generalinė prokuratūra ir ją globojanti D. Grybauskaitė?

Matyt, kad ir pačiai D. Grybauskaitei yra ko bijoti - juk būtent ji, būdama Finansų ministre A. Brazausko vyriausybėje, iš valstybės biudžeto pervedė daugiau nei 18 mln. litų tokiam Izraelio piliečiui Meirui Klabinui, kuris buvo nuteistas Kaune 15 metų kalėti už grupinį nepilnametės išžaginimą.

Vėliau A. Brazauskas už stambų kyšį suteikė M. Klabinui Lietuvos pilietybę „už nuopelnus Lietuvai“, ir po to, suklastojęs dokumentus, M. Klabinas už vieną litą nuspirko AB „Lietuvos kuras“. Išpumpavęs visą įmonės turtą, M. Klabinas pasirūpino, kad A. Kubilius ir D. Grybauskaitė jam pervestų dar 18 mln. litų iš valstybės biudžeto.

Vėliau Valstybės kontrolė nustatė, kad to daryti nereikėjo. M. Klabinui iškeltą bylą dėl dokumentų klastojimo nutraukė prokurorė Julija Kryževičienė, o teisėjas Gintaras Kryževičius rengiasi vadovauti Aukščiausiam teismui. Gal M. Klabino vadovaujamas pedofilų tinklas ir toliau valdo Lietuvą?

„Laisvo laikraščio“ redaktorius Aurimas Drižius 2009 m. rugsėjo 29 d. išsiuntė tokius klausimus Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei:

Norėtume gauti Jūsų komentarus dėl „Laisvo laikraščio“ iškeltų temų, kurios nesulaukė jokios Jūsų dėmesio.

Todėl išsiunčiame paklausimus:

1. Kaip vertinate generalinio prokuroro A. Valantino veiksmus, kai jis, būdamas Jonavos prokuratūros vyr. prokuroru, asmeniškai kuravo baudžiamąją bylą dėl vietos gyventojo Sergejaus Repjovo nužudymo. Šį žmogų, būdamas girtas, partrenkė ir mirtinai sužalojo tuometis Jonavos kelių policijos šefas, dabartinis Jonavos priešgaisrinės tarnybos viršininkas Vygaudas Čižauskas, ir pabėgo iš įvykio vietos. A. Valantinas bandė nuslėpti šį nusikaltimą ir tik po mėnesio nuo nusikaltimo į tyrimą įsijungę Valstybės saugumo departamento pareigūnas Aurelijus Beržinis, kuris demaskavo šiuos nusikaltimus slėpusį A. Valantiną. Redakcija kaip įrodymą turi šios bylos dokumentą apie tai, kad tik A.Beržinio dėka šis nusikaltimas buvo išaiškintas, o A. Valantinas pirmiausiai jo klausė, ar šis tyrimas yra suderintas su „valdžia“, ir kad „policijoje nebus kam dirbti“. Jums leidus pateiksime visus įrodymus, kad A. Valantinas asmeniškai kuravo šią bylą, visas policijos komisariatas žinojo, kad žmogų suvažinėjo V. Čižauskas, o A. Valantinas to negalėjo išsiaiškinti. Ar gen. prokuroras tinkamas tokioms pareigoms?

2. Kaip vertinate tokį faktą, kad šį nusikaltimą, o taip pat ir daugelį kitų, pvz., kaip Kauno apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojas J. Bagdonavičius prievartavo kauniečių turą, išaiškinęs buvęs VSD darbuotojas A. Beržinis buvo nuteistas kalėti 15 mėnesių už „nepagarbą teismui“, t.y. kad jis neva raštu įžeidė Vilniaus 2-os apylinkės teismo teisėją I. Kasimov, pavadindamas jį „absoliučiu debilu“? Ar tokia bausmė – 12 mėnesių kalėjimo už laišką išsiuntimą, dviejų mažų vaikui tėvui A. Beržiniui yra adekvati priemonė? Tuo labiau, kad jis net neprisipažįsta rašęs to laiško? Ar tai nėra A.Valantino kerštas už tai, kad A. Beržinis demaskavo jo neveiklumą, tuo labiau, kad A. Valantinas buvo Jonavos teismo, kuris nuteisė A. Beržinį, pirmininkas.

3. Kaip vertinate Jonavos teismo pirmininkės J. Damulienės kompetenciją, kuri pati atleido jau minėtą V. Čižauską nuo bausmės, o savo pasirašytame laiške „Laisvam laikraščiui“ rašė, kad Jonavos teismas šios bylos nenagrinėjo? Galime pateikti tiek Damulienės sprendimą atleisti V. Čižauską nuo bausmės, tiek ir jos rašytą laišką redakcijai, kuriame teigiama, kad jis nenagrinėjo šios bylos?

4. Kaip vertinate Vilniaus apygardos teismo teisėjų Vainauskienės bei Dovidaičio kompetenciją, kurie Medininkų žudynių bylos vienintelio įtariamojo – buvusio Rygos OMONininko Konstantino Michailovs byloje ėmėsi dar negirdėtų triukų – atmetė įtariamojo skundus teismo posėdyje, kuris niekada nevyko?  Vėliau teisėjai dokumentų klastojimą pagrindė dar vienu melu – kad atseit įvyko „rašybos klaida“. Kaip vertinate Generalinės prokuratūros kompetenciją, nes Michailovs  teismo proceso metu paaiškėjo, kad buvęs Vilniaus OMON vadas Makutinovičius , kurį vienintelis likęs gyvas Medininkų žudynių metu Tomas Šernas atpažino kaip vieną iš užpuolikų, gali būti slaptas Lietuvos generalinės prokuratūros  bendradarbis? Kokiu būdu vienintelis įtariamasis, kurį atpažino T. Šernas, staiga iš įtariamojo tapo „slaptų liudininku“, ir kodėl buvo nutraukta Makutinovičiaus paieška?“.

Kodėl prokurorai klastoja tyrimą?

Kodėl D. Grybauskaitė iš karto nepareikalavo generalinio prokuroro Algimanto Valantino atstatydinimo, vos paaiškėjus, kad Generalinė prokuratūra du kartus neištyrė, kaip buvo Breste nužudytas VSD pulkininkas Vytautas Pociūnas, ir kodėl jo neatstatydino tuomet, kai paaiškėjo, kad prokuratūra nutraukė bylą A. Valantino seseriai, pagautai su dokumentais, įrodančiais, kad ji neteisėtai išmokė 1,2 mln. Litų atlyginimo vokeliuose UAB „Sąmanėlė“ darbininkams.

Prokurorai klijuoja ūsus Andriui Ūsui

Spalio 23 d. prokuratūros darbuotojai vykdydami įtariamųjų atpažinimo procedūrą, D. Kedžio dukteriai parodė pagrindinio įtariamojo Andriaus Ūso nuotrauką, kurioje įtariamajam buvo priklijuoti ūsai, nors iki tol A. Ūsas niekada nenešiojo ūsų.

Ko siekė prokurorai? Ar jie norėjo, kad pagrindinė nukentėjusioji – mažametė mergaitė – nepažintų savo prievartautojo?

„Prievartavimų būna visokių, tačiau čia eina kalba apie tokį prievartavimą, baisesnių už kurį aš nesu girdėjusi, - laidai „Akistata“ sakė D.Kedžio sesuo Neringa Venskienė, - tai, kas buvo nuflmuota ir parodyta per televiziją, dar yra ne viskas“.

Nors byloje yra ir daugiau įrodymų, ne tik D.Kedžiaus dukters parodymai, kad Jonas Furmanavičius prievartavo mažas mergaites, tačiau atrodo, kad Generalinė prokuratūra stengiasi padaryti viską, kad mergaitė neatpažintų iškrypėlių, kurie daug kartų ją prievartavo.

Ką dengia Generalinė prokuratūra ir ją globojanti prezidentė D. Grybauskaitė? Ar gerai paslėptą pedofilų tinklą? Juk A.Ūsui jau ir taip yra pateikti įtarimai mažamečių prievartavimu, o jo įtariamas nusikaltimų bendrininkas J.Furmanavčius yra nebegyvas?

„Kam naudinga sužlugdyti bylą?, - klausė laidos autoriai, - gal būt, už šio pedofilijos skandalo slepiasi įtakingi atvejai, apie kurių iškrypėliškus polinkius nieko nežino“.

Televizijos laidai „Akistata“ D.Kedžiaus sesuo Neringa Venskienė sakė esanti 1000 proc. Įsitikinusi, kad jos dukterėčią prievartavo J. Furmanavičius ir A. Ūsas.

„Mergaitė atpažino savo prievartautojus, o kitą medžiagą turi surinkti prokurorai, - sakė N. Venskienė, - kodėl jie nieko nedarė visu metus, kai buvo gautas D.Kedžio pareiškimas“.

Nors A. Ūsas ir J. Furmanavičiaus giminės neigia, kad jie buvo pažįstami, tačiau laida „Akistata“ teigia, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra tai patvirtinančių liudijimų. Mat aukos tėvas D. Kedys sekė A. Ūsą, norėdamas sužinoti, kas yra kiti prievartautojai, mergaitės įvardinti kaip „Aidas“ ir „Jonas“.

Teigiama, kad D.Kedys taip ir surado gerai užsimaskavusį teisėją J.Furmanavičių. Gali būti, kad tuos du žmonės susitikusius D.Kedys arba nufotografavo ar nufilmavo. Gali būti, kad tos nuotraukas jau seniai guli prokurorų stalčiuose.

„Kiek aš žinau, tai juos kartu – J. Furmanavičių ir A. Ūsą kartu matė ne tik D. Kedys, bet ir jo sesuo N. Venskienė, - laidai sakė D. Kedžio pusseserė Sonata Žukauskienė, - kai Drąsius juos susekė, parodė J. Furmanavičiaus nuotrauką mergaitei, ir ji juos atpažino. Tačiau to vyro, vardu „Aidas“, net D. Kedžiui nepavyko surasti“.

Teigiama, kad po J. Furmanavičiaus žūties praėjus savaitei, prokurorai atliko kratą jo namuose ir ten aptiko įkalčių dešimtims pedofilijos bylų iškelti. Interneto portalo D.Kedžiui paremti autorius Arnoldas teigė, kad tarp teisėjo J.Furmanavičiaus daiktų buvo rasta jo sąsajų su pedofilija įrodymų.

„Jeigu mes tylėsime, šiandien viskas bus užgniaužta, ir viskas toliau teikės sava vaga, o Kubilius mums toliau didins mokesčius, ir automatiškai todėl atsiras nauja pasipiktinimo banga, ir nebebus kam kalbėti apie pedofilija. Tačiau kai kitą kartą pedofilų auka bus jūsų vaikas, tada galėsite klykti, tačiau jau jūsų niekas negirdės“.

Kodėl prokurorai sako, kad žino, kad D.Kedys yra pasislėpęs Kaliningrado srityje? Ar tai reiškia, kad prokurorai duoda jam žinią, kad mes apie tave žinome, tai slėpkis kur nors toliau? Aiškėja, kad įvardintas kaip neva trūkstamas ikiteisminiam tyrimui psichologinis - psichiatrinis testas mažametei dviejų žmonių nužudymu įtariamo Drąsiaus Kedžio dukrai buvo atliktas dar rugpjūtį, pranešė LNK „Žinios“.

Teismo psichiatrijos tarnyba tyrimo rezultatais neabejoja ir dabar papildomai tirti sako nematanti prasmės. Šaltinių teigimu, ekspertai nustatė, kad mergaitė neturi polinkio meluoti. Pedofilijos tyrimo medžiagą gerai žinantis pareigūnas LNK „Žinioms“ patvirtino, kad penkiametę Drąsiaus Kedžio dukrą tyrę ekspertai nustatė, kad mergaitė kalba tiesą.

Pasak tyrimą atlikusios Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos vadovo, dar rugpjūtį atlikto testo rezultatais jie neabejoja ir dabar dar kartą tirti, kai mergaitė izoliuota nuo artimųjų ir yra vaiko raidos centre, nemato prasmės. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba tyrimus atlieka tik tuomet, kai paskiria teisėsaugos institucijos - prokuratūra ar teismas. Iki šiol buvo tvirtinama, kad tėvas atsisakė leisti daryti tokį tyrimą.

Koks D.Grybauskaitės ryšys su pedofilų tinklu?

Kodėl D. Grybauskaitė nepareikalauja asmeninės A. Valantino atsakomybės – juk būtent jam D. Kedys siuntė skundus dėl netinkamo prokurorų darbo. O A. Valantinas skundus tirti persiųsdavo tiems apskųstiems prokurorams.

Dabar A. Valantinas karštligiškai ieško, ką paversti atpirkimo ožiu dėl savo darbo – jau surado kelis prokurorus , kuriems skirs papeikimus, gal vieną atleis iš darbo. Tačiau D. Grybauskaitė, kuri turėjo atleisti A. Valantiną bent tris kartus – pirmą kartą po to, kai teismai du kartus patenkino nužudyto VSD pulkininko V. Pociūno našlės skundus teismams atnaujinti nutrauktą tyrimą dėl vyro nužudymo.

Antrą kartą – kai prokurorai nutraukė bylą A. Valantino seseriai, kuri buvo pagauta Telšių mokesčių inspekcijos su įrodymais apie tai, kad ji išmokėjo UAB „Samanėlė“ darbuotojams daugiau nei 1,2 mln. litų „vokeliuose“.

Ir trečia kartą – kai paaiškėjo, kad Generalinė prokuratūra daugiau nei metus negalėjo ištirti Kauno pedofilijos bylos, nors turėjo visus nusikaltimo įrodymus.

Tiesa, ir pačiai D.Grybauskaitei yra ko bijoti – juk būtent ji, būdama finansų ministre premjero A. Brazausko, ji pervedė daugiau nei 18 mln. litų tokiai Izraelio ir Lietuvos piliečiui Meirui Klabinui, kuris Kaune buvo nuteistas kalėti 15 metų už nepilnametės mergaitės grupinį išžaginimą.

D. Grybauskaite pervedė pinigus M. Klabino užvaldytai bendrovei „Lietuvos kuras“ iš valstybės biudžeto. M. Klabinas. Kaip žinia, ši bendrovė 1999 m. pabaigoje buvo už vieną litą parduotą tariamai Olandijos bendrovei „Kopske“.

Po kelių mėnesių paaiškėjo, kad „Lietuvos kurą“, suklastojęs minėtos Olandijos kompanijos prezidento įgaliojimą, įsigijo senas recidyvistas, Kaune už grupinį nepilnametės išžaginimą teistas Izraelio pilietis Meiras Klabinas.

Už litą įsigytą „Lietuvos kuro“ turtą M. Klabinas su savo sėbrais mikliai išpardavė, o valstybei beliko tik dengti daugiau nei 50 mln. litų „Lietuvos kuro“ skolas tai pačiai valstybei.

Nors 2000 m. pradžioje laikraščiai rašė, kad „Lietuvos kurą“ įsigijo sukčius, tačiau tai nesutrukdė tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui ir Finansų viceministrei Daliai Grybauskaitei pervesti iš valstybės biudžeto į sukčių kontroliuojamo „Lietuvos kuro“ sąskaitą dar 18 mln. litų tariamos valstybės skolos.

Po kelių mėnesių nuo šio sandėrio Valstybės kontrolė pareiškė, kad Vyriausybei tereikėjo padaryti skolų užskaitą su „Lietuvos kuru“, nes jis pats jau seniai buvo skolingas valstybei daugiau nei 50 mln. litų, ir jokių pavedimų M. Klabino valdomai bendrovei A. Kubilius galėjo nedaryti. Tuo labiau, kad 2000 m. pradžioje Lietuvos biudžete žiojėjo kelių milijardų litų skolą.

Ar galėjo A. Kubilius nežinoti, kad perveda valstybės milijonus, jeigu net „Verslo žinios“ tuo metu rašė, kad M.Klabinas „Lietuvos kurą“ privatizavo už vieną litą, suklastojęs Olandijos bendrovės „Kopcke“ dokumentus ir vadovų įgaliojimus.

Kas tas Meiras Klabinas?

LTSR pilietis Meiras Klabinas gimė Kaune po karo, ir jau nuo vaikystės garsėjo kaip chuliganas, dažnai mušdavęs moksleivius. Tačiau 1967 m. M.Klabinas kartu su kitu žydu Borisu Korbuchu buvo nuteisti aštuoniems metams kalėjimo už grupinį nepilnametės išžaginimą.

Nors prokurorai jiems reikalavo ir išimtinės bausmės - sušaudymo.

Atsėdėjęs kalėjime, M. Klabinas emigravo į Izraelį, ir į gimtąją Lietuvą atvažiavo po Nepriklausomybės paskelbimo. Tačiau savo recidyvistinių įpročių jis nebuvo atsikratęs - prisistatė strateginiu investuotoju į Lietuvos naftos monopolininkę „Lietuvos kurą“, Olandijos bendrovės „Kopcke International Holdings B. V.“ atstovu.

Prieš tai Prezidentas A. Brazauskas išimties tvarka suteikė M. Klabinui Lietuvos pilietybę „už nuopelnus Lietuvai“. M. Klabinas prisiekė ištikimybę Lietuvos Respublikai. Šis žydas su savo partneriais, suklastoję dokumentus, 1999 m. pabaigoje už 1 litą privatizavo „Lietuvos kurą“.

Konservatoriaus vadovaujama Vyriausybė patvirtino šią sutartį, nors jau tada buvo aišku, kad šis sandoris nešvarus - mat M. Klabinas su savo draugais paprašė Vyriausybės garantijų, kad jie penkerius metus nebus traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Matyt, per tiek laiko M. Klabinas su draugais planavo prasukti aferą, išplauti pinigus ir išvykti iš Lietuvos.

„Darome orgiją“

Meiras Klabinas (vėliau jis persivadino į Marką) gimė Kaune, kur ir studijavo Kauno Politechnikos institute. Jis jau tada garsėjo kaip lėbautojas, nes buvo pašalintas iš komjaunimo už nepadorų elgesį.

Tačiau geriausiai M. Klabino charakterį apibūdina vienas nutikimas - 1967 m. viena dešimtos klasės moksleivė L. R. iš mažo miestelio traukiniu atvyko į Vilnių, kad atšvęstų čia savo draugės gimtadienį. Trys merginos, tarp jų ir jau minėta 17 metų moksleivė, vakare nuėjo į „Bočių“ restoraną. Prie merginų iš karto prisistatė ir kavalieriai, todėl kai po 24 valandos merginos pakilo namo, jas pro duris išlydėjo ir naujieji pažįstami. Beeidama kompanija gatvėje sutiko dar keturis vyrukus, tarp kurių buvo ir dvidešimtmetis Meiras Klabinas, draugų vadinamas Meri. Pastarieji pasiūlė merginoms eiti pas vieną jų „paklausyti muzikos“.

„Mums pasirodė, kad tie keturi vyrukai yra pažįstami su tais, kurie prie mūsų prisėdo kavinėje, todėl nuėjome kartu, - vėliau pareiškime milicijai rašys nepilnametė auka L. R., - nauji pažįstami kalbėjo lietuviškai, rusiškai ir dar kokia tai užsienietiška kalba (žydiškai - A. D.). Nors norėjome gatvėje susistabdyti taksi, tačiau jie neleido, sakė, kad paskambins iš savo namų. Užėjome į kažkokį rūsį - ten buvo labai nešvaru, mėtėsi krūvos tuščių butelių, ant sienų - visokių nuogų moterų atvaizdai. Staiga vienas, kurį jo draugai vadino „Meri“, sušuko: „ustroim bardak“ (padarome orgiją - liet.), mes bandėme išbėgti iš to rūsio, kažkas užgesino šviesą, draugės pabėgo iš kambario, o mane pagavo tas, kurį vadino Meri - jis parvertė mane ant lovos, ir nusimovė kelnes. Po to jis ėmė man grasinti, kad jeigu priešinsiuos, smogs man į paširdžius, sakė, kad moka visokių „prijomų“, kaip muštis. Aš priešinausi, tačiau jis jėga numovė man kelnaites, atsigulė ant manęs. Iki tol lytinių santykių nebuvau turėjusi. Aš priešinausi, tačiau jis įvykdė lytinį aktą, aš šaukiau, bet niekas neatėjo. Kambaryje buvome dviese. Man skaudėjo. Baigęs lytinį aktą, jis išėjo į prieškambarį, o man neleido keltis, sakė, kad jeigu rėksiu, tai per mane „paleis“ visus savo draugus. Kai vilkausi marškinius, įėjo milicininkai - juos buvo pakvietusi viena mano draugė, kuriai pavyko pasprukti, ir pranešti milicijai, kad mane prievartauja“.

Po tokio „nuotykio“ visa kompanija buvo pristatyta į milicijos skyrių, L. R. parašė pareiškimą dėl išžaginimo, ir buvo iškelta baudžiamoji byla. Sovietmečiu nepilnametės išprievartavimas buvo laikomas sunkiu nusikaltimu, todėl M. Klabiną ir du jo draugelius, taip pat Kauno žydus - Borisą Korbuchą bei A. Nachmadą teisė Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegija.

Tiesa, pastaruosius du teisė dėl kito epizodo - kaip ši trijulė išprievartavo Kaune kitą nepilnametę. Tardomas M. Klabinas pripažino, kad mėgsta seksą tik su nepilnametėmis ir nekaltomis mergaitėmis.

„Gausi su lopeta per galvą“

Štai ką apie minėtos trijulės „nuotykius“ parašė kita auka - taip pat nepilnametė V. D.: „Šių metų kovo mėnesio dieną aš su savo drauge Vale šventėme mano gimimo dieną „Jaunimo“ kavinėje. Baigiantis vakarui, prie mūsų priėjo mano vaikystės draugė Virginija, ir paprašė, kad mes su ja nueitume atšvęsti jos draugo atvažiavimą. Ji mums sakė, kad bus daug merginų, ir tik trys vaikinai, ir du iš jų vedę, ir būsime tik iki 24 val. Mums einant, prie mūsų priėjo B. Korbuchas, ir kai priėjome Ožeškienės gatvę, aš išsigandau ir nenorėjau eiti. Mano draugę Valę jie paleido, tada aš norėjau rėkti, tačiau B. Korbuchas man sakė, kad tuoj trenks su lopeta man per galva, Virginija sakė, kad jų nebijočiau, o jie mane tik gąsdino. B. Korbuchas nubėgo atrakinti rūsį, nes sakė, kad ten jo butas, o manė saugojo Virginija, Merikas, Evka, Vidas, kad nepabėgčiau. Įtempus mane į rūsį, tuoj užrakino duris ir Korbuchas jėga paėmė mane, paskui sekė Evka ir dar kartą Korbuchas, o po to Merikas (Klabinas), o Virga kitame kambaryje juokėsi. Korbuchas liepė man nusivalyti kraują, nes aš buvau kruvina“.

M. Klabiną pripažino kaltu Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegija, pirmininkaujama teisėjo Misiūno. Teismas 1967 m. liepos 17 d. nusprendė pripažinti Meirą Klabiną kaltu pagal Lietuvos TSR BK 118 str. 3 d. ir nuteisti jį aštuoniems metams laisvės atėmimo sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje.

Teismas nusprendė, kad M.Klabinas kaltas dėl nepilnametės L. R. išprievartavimo, nes apie šį nusikaltimą, be pačios aukos, paliudijo dar keli liudininkai bei kitos aplinkybės.

Ši byla savo laiku buvo nuskambėjusi Vilniuje - partijos komitetas, turėdamas omenyje, kad išprievartautos dvi nepilnametės, reikalavo mirties bausmės bent „vienam iš tų niekšų“. Tačiau realiai į kalėjimą iš trijulės sėdo tik M. Klabinas, o jo draugeliai buvo išteisinti remiantis vien ta aplinkybe, kad jų kita auka seksualinės prievartos metu jau nebebuvo „nekalta“.

Iš prievartautojo tapo „strateginiu investuotoju“

Tapęs Lietuvos piliečiu, M. Klabinas ėmė dažnai lankytis Lietuvoje, ir 1999 m. pabaigoje, suklastojęs dokumentus, už vieną litą iš Lietuvos Vyriausybės nusipirko bendrovę „Lietuvos kuras“.

Vėliau, gavęs iš premjero A.Kubiliaus vyriausybės dar beveik 19 mln. litų biudžeto pinigų, juos pasisavino ir dingo iš Lietuvos.

Prezidentas A. Brazauskas 1994 m. M. Klabinui suteikė Lietuvos pilietybę, nors M. Klabino ir jo sėbrų baudžiamoji byla iki šiol saugoma Lietuvos valstybės centriniame archyve, ir bet koks specialiųjų tarnybų darbuotojas, patyrinėjęs jo biografiją, lengvai galėjo nustatyti, kad šis Lietuvai „nusipelnęs“ žmogus yra paprastas nepilnamečių prievartautojas.

Kaip žinia, „Lietuvos kuras“ buvo privatizuotas 1999 m. pabaigoje - šį buvusį valstybės kuro monopolistą už vieną litą nusipirko neva Olandijos bendrovė „Kopcke International Holding“ (toliau - „Kopcke“).

Ši bendrovė įsipareigojo padengti daugiau nei 133 mln. litų siekiančias bendrovės skolas ir investuoti į ją 20 mln. dolerių. Iš olandų pusės sutartį pasirašė neva šios firmos įgaliotas atstovas J. P. Verschor.

Pasirašydamas šią sutartį, tuometinis Valstybės turto fondo vadovas S. Vaitkevičius (dabartinis Andriaus Kubiliaus patarėjas - aut. pastaba) sakė, kad šis sandoris sėkmingas, nes „investuotojai“ sutiko padengti visas įmonės skolas, tarp jų - ir daugiau nei 50 mln. litų užsienio kreditų, už kurių gražinimą buvo garantavusi Lietuvos vyriausybė.

Tačiau tik po pusės mėtų paaiškėjo, kad „Lietuvos kurą“ nusipirko apsišaukėliai - Olandijos firma „Kopcke“ pareiškė, kad ji neturi nieko bendro su jai neva atstovavusiais žmonėmis. Meiras Klabinas tapo „Lietuvos kuro“ valdybos pirmininku, o jo partneriai - Kauno verslininkas, firmos „Ave-Matrox“ vadovas Kęstutis Stragys bei finansų įmonės „Vivum“ vadovas Vidūnas Mekšrūnas - valdybos nariais. Šie piliečiai veikė „Kopcke“ firmos vardu, tačiau jų įgaliojimai buvo su suklastotu „Kopcke“ prezidento parašu ant firminio bendrovės blanko.

Kai apgavystė išaiškėjo, „Kopcke“ blokavo visus „Lietuvos kurą“ neteisėtai valdžiusių asmenų planus, tačiau aferistai jau buvo spėję pagrobti Vyriausybės 2000 m. pervestus beveik 19 mln. litų.

Koks D.Grybauskaitės vaidmuo?

„Laisvas laikraštis“ gavo dokumentus, įrodančius, kad 1999 m. pabaigoje Finansų viceministrė Dalia Grybauskaitė buvo asmeniškai atsakinga už valstybės suteiktų „Lietuvos kurui“ paskolų gražinimą.

Tuo metu Lietuvos Respublika buvo garantavusi už „Lietuvos kurui“ suteiktas užsienio subjektų 9,2 mln. eurų ir 324 tūkst. dolerių paskolas. D. Grybauskaitė savo rašte nurodė, kad reikia atidėti skolų valstybei mokėjimą iki 2015 m. Ir įpareigoti įkeisti Finansų ministerijai ilgalaikį turtą, kad būtų užtikrintos valstybės skolų gražinimas.

Savo rašte Valstybinei užsienio paskolų komisijai D.Grybauskaitė rašė, kad pagal 1999 m. rugsėjo 30 d. ataskaitą „Lietuvos kuro“ turto vertė yra 184 mln. litų, o skolos – net 144 mln. litų, todėl turto ir skolų santykis yra 1,28. 

„Kadangi bendrovėje apie 40 proc. turto sudaro komercinėje veikloje nedalyvaujantis, neefektyvus turtas, yra žemas ilgalaikio turto išnaudojimo koeficientas, kuris lygus – 0,88“, - rašė D. Grybauskaitė.

Nors Finansų ministrėt savo rašte pripažįsta, kad „Lietuvos kuras“ 1999 m. Gruodžio 20 d. buvo skolingas valstybei 7,6 mln. eurų, tačiau ji nieko nepadarė, kad po kelių mėnesių Vyriausybė į „Lietuvos kuro“ sąskaitas pervestų dar 18,8 mln. litų.

Negana to, kad  D. Grybauskaitės parašas yra ant Hipotekos lakšto, kuriuo „Lietuvos kuras“ už skolas valstybei įkeitė savo dalį turto, tačiau geriausiose vietose esančias degalines M. Klabinas sugebėjo atskirti ir jas atskirai parduoti.

Kodėl D. Grybauskaitė nepasirūpino, kad už skolas būtų įkeistas vertingiausias ir likvidus „Lietuvos kuro“ turtas, o ne „keli garažai“, klausimas dar liko neatsakytas. Valstybės kontrolieriai vėliau nustatė, kad pagal „Lietuvos kuro“ privatizavimo sutartį, norėdamas atskirti bendrovės turtą ir išvengti kreditorių, M. Klabinas privalėjo gauti raštišką Valstybės turto fondo, vadovaujamą A. Kubiliaus patarėjo Stasio Vaitkevičiaus, sutikimą.

2000 m. viduryje Valstybės kontrolė baigė patikrinimą „Dėl lėšų pervedimo iš Finansų ministerijos sąskaitų į AB „Lietuvos kuras“ sąskaitą pagrįstumo bei efektyvumo“. Šį tikrinimą atliko valstybės kontrolės Biudžeto kontrolės skyriaus viršininko pavaduotoja A. Meiluvienė. Seimas 1999 m. spalio 14 d. įstatymu pripažino 18816 tūkst. litų skolą AB „Lietuvos kurui“, kuri turėjo būti dengiama lėšomis, gautomis 2000 m. išleidus valstybės vertybinius popierius.

Remiantis šiuo įstatymu, o taip pat 2000 m. balandžio 5 d. Vyriausybės nutarimu (pasirašė premjeras A. Kubilius ir Finansų ministras V. Dudėnas), Finansų ministerija balandžio 11 d. pervedė į „Lietuvos kuro“ sąskaitą 18816 tūkst. litų.

Šie pinigai buvo gauti, išplatinus Lietuvoje ir užsienyje išplatintus Vyriausybės vertybinius popierius. Ataskaitoje A. Meiluvienė konstatuoja, kad minėtu laiku AB „Lietuvos kuras“ valstybės vardu buvo suteiktos 2 paskolos - 4 274 023 JAV dolerių Pasaulio banko bei 7,61 mln. ekiu Europos sąjungos.

Tačiau šių paskolų „Lietuvos kuras“ laiku negražino, nors gražinimo terminai jau buvo praėję. „2000 m. sausio 1 d. „Lietuvos kuras“ buvo įsiskolinęs Finansų ministerijai 30,5 mln. litų paskolų bei 7,9 mln. litų palūkanų, - rašo A.Meiluvienė savo ataskaitoje, - dar 1,8 mln. litų „Lietuvos kuras“ tuo metu buvo skolingas mokesčių inspekcijai. Tiesa, valstybės garantuotų paskolų gražinimas Vyriausybės sprendimu buvo atidėtas, tačiau Finansų ministerija iš skolintų lėšų 2000 m. liepos 27 d. gražino Europos Sąjungai jos kreditą, kurio negražino „Lietuvos kuras“ - 30,1 mln. litų“.

„Įvertinus tai, kad Valstybės vidaus skolos AB „Lietuvos kuras“ pripažinimo ir padengimo įstatymas nustatė, kad pripažinta valstybės vidaus skola „Lietuvos kurui“ dengiama išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius, tai Vyriausybė taip ir pasielgė ir nepasinaudojo kitais įstatymų nustatytais būdais, - rašo A.Meiluvienė, - todėl mes manome, kad šiuo nagrinėtu atveju nebuvo pasinaudota galimybe dėl skolų užskaitos, o valstybės piniginiai ištekliai bei kreditiniai resursai buvo paskirstomi ir naudojami neefektyviai“.