Neeilinė A. Drižiaus pergalė

Po baisios žinios apie avariją, kurioje buvo sunkiai sužalotas Aurimas Drižius, – žmogaus šią akimirką tarp gyvųjų galėjo ir nebebūti, – vis dėlto norime pasidžiaugti, kad “Laisvo laikraščio” redaktoriaus, kuris pastaruoju metu dažnai mynė teismų slenksčius, gyvenime palyginti neseniai buvo ir viena pergalė. Sakytume – neeilinė, nes užkliudžiusi itin įtakingo asmens interesus.

Juk buvęs Kriminalinės policijos vyriausiasis komisaras, artimas Artūro Paulausko bendražygis, net dvi kadencijas buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, 36 mln. Lt metinę apyvartą ir verslo partnerių visose Europos Sąjungos šalyse, Ukrainoje, Rusijoje, Kazachstane, JAV bei Kanadoje turinčios įmonės „Ekskomisarų biuras” vienas steigėjų Alvydas Sadeckas yra, be jokios abejonės, įtakingas asmuo. Taigi ir pergalė neeilinė.

2013 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė patenkino A. Drižiaus skundą ir priėmė neskundžiamą nutartį: panaikino Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nekelti A. Sadeckui baudžiamosios bylos dėl melagingų parodymų teisme.

“Apygardos teismo nuomone, A. Sadecko parodymai dėl dalyvavimo AB „Mažeikių nafta" privatizavime galimai neatitinka tikrovės ir ją sąmoningai iškraipo. A. Sadeckas šiuos parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai yra pagrįsti”, - rašoma nutartyje.

Kol ekspertai.eu aiškinasi, ar vykdydama šią nutartį prokuratūra jau pradėjo ikiteisminį tyrimą A. Sadecko atžvilgiu, siūlome skaitytojams patiems susipažinti su šiuo neeiliniu dokumentu:

VILNIAUS APYGARDOS TEISMO NUTARTIS
2013 m. kovo 15 d.
Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, sekretoriaujant Agnei Lopuchinai, Jolitai Žylienei, pareiškėjui Aurimui Drižiui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo Aurimo Drižiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo Aurimo Drižiaus skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juliaus Rėksnio 2012-12-21 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo,

nustatė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo gauti Aurimo Drižiaus skundai, kuriais prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą Alvydui Sadeckui pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., motyvuodamas tuo, kad buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas 2008-01-21 kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su melagingu prevenciniu ieškiniu, prašydamas uždrausti savaitraščio „Laisvas laikraštis" leidėjams savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose jis, Alvydas Sadeckas, būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu. A. Drižius skunduose, pateiktuose prokuratūrai, taip pat nurodė, kad A. Sadeckas, teismo apklausiamas liudytoju, teigė, kad jis nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu. Pareiškėjo A. Drižiaus teigimu, nors jo pareiškimai buvo ne kartą atmesti, o jis dėl melagingų A. Sadecko parodymų buvo kelis kartus nuteistas, jis teikia naujus įrodymus, kad A. Sadeckas ne tik asmeniškai dalyvavo AB „Mažeikių naftos“ privatizavime, jam vadovavo, bet ir asmeniškai teikė įstatymo, pagal kurį buvo privatizuota AB „Mažeikių nafta“, pakeitimus. Kauno apygardos teisme 2006-05-18 nagrinėjant kaltinamojo Vytauto Kabailos bylą, nukentėjęs A. Sadeckas, prisiekęs sakyti tiesą ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus, davė tokius parodymus: „kad 2001-08-02 priimti AB „Būtingės nafta“, AB „Mažeikių nafta “ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, tai melas ir šmeižtas. Kuo gali kilti grėsmė nacionaliniam saugumui? Pakeitimo įstatymo projektai mano pačio taisyti. Kokia čia dar grėsmė. Aiškinama priešingai ir įstatymai kalba apie tai. Būtent ir atsižvelgiama į nacionalinio saugumo interesus."

Pareiškėjas A. Drižius taip pat nurodė, kad A. Sadeckas susijęs su AB „Mažeikių nafta“, nes turėjo jos akcijų, yra susijęs su 1998-11-27 sutartimi Nr.464 konsultuoti kompaniją „Williams International" dėl AB „Mažeikių nafta“ saugos organizavimo ir 1999-10-28 sutartimi Nr. 638 dėl saugos paslaugų teikimo bendrovei „Mažeikių nafta“, kurias sudarė UAB „Ekskomisarų biuras“ bei UAB „British & Baltic Vilnius“, veikianti „Williams International" vardu. Šios sutarties apačioje „Ekskomisarų biuro“ prezidentas Petras Liubertas savo ranka įrašė ir vyr. konsultantą Alvydą Sadecką. Be to, būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, A. Sadeckas dalyvavo derinant ir priimant įstatymus dėl AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo. Pareiškėjo manymu, visos nurodytos aplinkybės įrodo, kad A. Sadeckas dalyvavo ir yra susijęs su „Mažeikių naftos“ privatizavimu, o apklausiamas teisme ir parodydamas, kad jis nesusijęs su privatizavimu, davė melagingus parodymus.

Pareiškėjo A. Drižiaus pareiškimai, kuriais buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą Alvydo Sadecko atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. numatytus požymius, buvo palikti nenagrinėti, nes Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Eugenijus Papučka 2012-07-20 raštu pareiškėjo skundus pripažino kartotiniais, nurodė, kad pareiškėjas nepateikė naujų argumentų, kurie įrodytų jo skundų pagrįstumą, ir paliko nenagrinėtus. Pareiškėjui šį raštą 2012-08-02 skundu apskundus Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, o šiai skundą persiuntus Vilniaus apygardos prokuratūrai, prokuroras Vytautas Blažys 2012-08-09 raštu atsakė, kad pareiškėjo skundai nebus nagrinėjami dėl anksčiau paminėtų motyvų. Vilniaus apygardos prokuroro Vytauto Blažio 2012-08-07 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas dėl pareiškėjo A. Drižiaus 2012-07-27 skundo, kuriame jis prašė patraukti baudžiamojon atsakomybėn prokurorus E. Papučką ir O. A. Kolbienę, pagal jį šiems neatlikus tarnybos pareigų, sprendžiant jo skundus, šiuo nutarimu nebuvo priimti procesiniai sprendimai dėl pareiškėjo ankstesniuose skunduose nurodytų naujų aplinkybių, galimai leidžiančių manyti, kad Alvydas Sadeckas gali būti nusikaltęs.

Pareiškėjas su skundu dėl 2012-07-20 prokuroro rašto ir dėl Vilniaus apygardos prokuroro Vytauto Blažio 2012-08-07 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą prokurorų atžvilgiu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją. Vilniaus 1 apylinkės teismas 2012-09-06 nutartimi atmetė pareiškėjo skundą, išspręsdamas visus pareiškėjo skunde nurodytus klausimus: ir dėl pareiškėjo prašymo atlikti ikiteisminį tyrimą A. Sadecko atžvilgiu pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 235 str., ir dėl 2012-08-07 prokuroro nutarimo.

Vilniaus apygardos teismas, 2012-11-28 nutartimi išnagrinėjęs Aurimo Drižiaus skundą dėl Vilniaus 1 apylinkės teismo 2012-09-06 nutarties, jį tenkino iš dalies: skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-06 nutarties dalį dėl Vilniaus apygardos prokuroro 2012-08-07 nutarimo, atmetė, palikdamas šioje dalyje galioti teismo nutartį; nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo A. Drižiaus skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo E. Papučkos pasirašytame rašte išdėstyto sprendimo, panaikino, pasiūlydamas A. Drižiui kreiptis į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl procesinio jo skundų išsprendimo.

2012-12-05 Vilniaus apylinkės prokuratūroje iš Vilniaus apygardos prokuratūros buvo persiųsta Vilniaus apygardos teismo 2012-11-28 nutartis ir Aurimo Drižiaus 2012-12-03 prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piliečio A. Sadecko melagingų parodymų.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Julius Rėksnys, išnagrinėjęs Aurimo Drižiaus skundus, 2012-12-21 nutarimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 168 str., atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavęs, kad nėra duomenų, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 235 str. 1 d. Nutarime nurodoma, kad pareiškėjo A. Drižiaus skunduose pateikti duomenys dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. Sadecko atžvilgiu nepagrįsti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su prokuroro nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui prašydamas panaikinti skundžiamą prokuroro nutarimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą, patraukiant baudžiamojon atsakomybėn A. Sadecką, perduoti šį tyrimą vykdyti ne Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, kuri parodė savo interesą slėpti aukšto rango įtariamus pareigūnus, o kuriai nors kito miesto prokuratūrai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 30 d. nutartyje konstatavo, kad prokuroras, priimdamas skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2012-11-28 priimtą nutartį ir išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei įvertinęs pateiktus duomenis visų duomenų kontekste padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad A. Sadeckas, apklausiamas teismuose, tyčia davė melagingus parodymus.

Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartimi, pareiškėjas A.Drižius pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juliaus Rėksnio 2012-12-21 nutarimo netenkintas, ir panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juliaus Rėksnio 2012-12-21 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei įpareigoti prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą A. Sadecko atžvilgiu pagal jo skundą.

Nurodė, kad teismas skundžiamoje nutartyje, siaurai vertindamas aukščiau Lietuvos Respublikos BK 235 str. ir nesivadovaudamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nurodė, kad „...BK 235 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką, o nagrinėjamu atveju A. Sadecko į teismą buvo kreiptasi su prevenciniu ieškiniu.“ Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2010-11-16 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-455/2010) aiškiai pasisakė, kad BK 235 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu, davė melagingus parodymus. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. BK 235 straipsnyje numatyti/ nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai inter alia pasireiškia liudytojo ar nukentėjusiojo melagingų parodymų davimu ikiteisminio tyrimo metu arba teisme. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikalstamos veikos įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes); kaltinamojo kaltumą; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, jų tarpusavio santykius, santykius su liudytojais; apie byloje esančius kitus duomenis ir kitas bylai svarbias aplinkybes. BK 235 straipsnyje numatytų nusikalstami/ veikų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Suprasdamas veikos pavojingumą, kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje.“ Tai yra, tokiu dokumentu laikytinas ir A.Sadecko prevencinis ieškinys bei jo melagingas neigimas, kad jis nėra susietas su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu. Šio ieškinio bei A.Sadecko melagingų parodymų pagrindu pareiškėjui buvo sukeltos sunkios pasekmės - jis buvo ne kartą teisiamas, iki šiol yra apribota jo laisvė, teisė viešai skleisti savo nuomonę, kas yra reglamentuota Konstitucijoje.

Nurodo, kad Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismas 2009-04-10 priėmė sprendimą, kuriuo patenkino A. Sadecko prevencinį ieškinį uždrausti jį sieti su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir Gedeminu Kiesaus nužudymu. A. Sadeckas nurodė, kad A. Drižius „skleidė ir dabar skleidžia tikrovės neatitinkančias ir melagingas žinias apie ieškovą“.

Nurodo, kad skundžiamoje teismo nutartyje pripažįstama: „Prokuroras savo nutarime pagrįstai pažymi, kad ta aplinkybė, jog A. Sadeckas, būdamas Seimo nariu, vienokiu ar kitokiu būdu dalyvavo, rengiant įstatymus dėl AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo, visada buvo žinoma ir niekada nebuvo kvestionuojama teismo, paties A.Sadecko ar pareiškėjo A. Drižiaus”. Pareiškėjas yra įsitikinęs, jog pats A.Sadeckas niekada nesutiktų su tokia traktuote, surašyta teismo nutartyje - jis savo veiksmų nevertina, kaip dalyvavimo AB „Mažeikių nafta“ privatizavime.

Pareiškėjo teigimu, teismui nuneigti faktus, surašytus jo skunde, niekaip nepavyktų: A. Sadeckas, pats būdamas „Mažeikių naftos“ akcininku, sprendė šios įmonės privatizavimo klausimus, nors turėjo nusišalinti nuo šio klausimo svarstymo - tuo pačiu metu A.Sadeckas buvo AB „Mažeikių nafta“ akcininku, o tai reiškia, kad supainiojo viešuosius ir privačius interesus. A. Sadeckas ne tik dalyvavo, tačiau faktiškai vadovavo AB „Mažeikių naftos“ privatizavimui, nes pačiame pirmame AB „Mažeikių nafta" privatizavimo etape, vykusiame 2000-2001 m. A. Sadeckas taisė įstatymo projektą, pagal kurį ši įmonė ir buvo privatizuota. Per šį privatizavimo etapą privati A. Sadecko įmonė „Ekskomisarų biuras“ teikė bendrovei valdymo paslaugas. Pažymi, kad biuro pasirašyti su bendrove sandėriai Valstybės kontrolės buvo įvardinti kaip neteisėti, nes mokėjimai buvo atliekami ne pagal sutarties sąlygas, todėl tokiu būdu privati A. Sadecko įmonė „Ekskomisarų biuras“ neteisėtai uždirbo iš AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo daugiau nei 8 mln. Lt.

Pažymi, kad 2006-05-10 metinėje privačių interesų deklaracijoje, pateiktoje Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, A.Sadeckas nurodė, kad jis yra „Mažeikų nafta" akcininkas, t. y. bendrasavininkas. Savo ranka jis įrašė AB „Mažeikių nafta“ į savo valdomų įmonių sąrašą, tačiau pateikė teismui melagingą ieškinį, prašydamas uždrausti jį sieti su AB „Mažeikių nafta“. Melagingai prašė uždrausti jį sieti su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu, nors pats privatizavimui vadovavo. Kaip to įrodymą pareiškėjas pateikė 2006-06-01 Seimo Nacionalinio saugumo komiteto posėdžio protokolą, kurį pasirašė tas pats A. Sadeckas. Protokole rašoma, kad „komitetas ne kartą svarstė su AB „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimu ir disponavimu susijusius klausimus... sakė manąs, kad Vyriausybė, parengdama sutartis, atsižvelgė į nacionalinio saugumo interesus ir tos sąlygos, kurios keliamos „Mažeikių naftos“ akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatyme, yra vykdomos. Pasiūlė pritarti Seimo nutarimo projektui".

Pareiškėjo teigimu, pritarimas esminėms AB „Mažeikių nafta" akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projekto nuostatoms yra laikytinas privatizavimo proceso dalimi. Tai, kad A.Sadeckas asmeniškai dalyvavo dar 1999 m. vykusiame „Mažeikių naftos" privatizavimo etape, patvirtina ir teismui pateikti dokumentai - 1998-11-27 sutartis Nr.464 konsultuoti kompaniją „Williams International" dėl AB „Mažeikių nafta" saugos organizavimo ir 1999-10-28 sutarties Nr. 638 dėl saugos paslaugų teikimo bendrovei „Mažeikių nafta", kurias sudarė UAB „Ekskomisarų biuras" bei UAB „British & Baltic Vilnius", veikianti „Williams International" vardu. Šios sutarties apačioje „Ekskomisarų biuro" prezidentas Petras Liubertas savo ranka įrašė ir vyr. konsultantą Alvydą Sadecką, kurio valandinis užmokestis - 300 Lt. Pareiškėjo nuomone, minėta sutartis įrodo, kad A.Sadeckas asmeniškai tiekė AB „Mažeikių naftai" valdymo paslaugas, t. y. A.Sadeckas ne tik dalyvavo šios įmonės privatizavime, buvo jos akcininkas, tačiau realiai ją valdė ir gavo už tai atlygį.

Nurodo, kad aukščiau paminėtas aplinkybes A. Sadeckas bandė paneigti teisme, duodamas melagingus parodymus, dėl to pareiškėjas buvo nuteistas. Visose keturiose baudžiamosiose bylose, kuriuose pareiškėjas buvo nuteistas, liudytoju apklausiamas nukentėjusysis Alvydas Sadeckas dar kartą patvirtino minėtų duomenų neatitikimo tikrovei faktą, t. y. nurodė, jog „Mažeikių naftos" privatizavime nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti". Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2001-08-02 priėmė Akcinių bendrovių „Būtingės nafta", „Mažeikių nafta" ir „Naftotiekis" reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo pakeista reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, išdėstant ją taip: Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta" akcininkų struktūros, valdymo bei aprūpinimo energetiniais ištekliais klausimai sprendžiami netaikant Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio „Nacionalinio saugumo pagrindai" 1 dalies 4 skyriaus skirsnio „Ekonominė politika" apribojimų. Asmeniškai A. Sadeckui pakoregavus šį įstatymą, „Mažeikių naftos" pirkėjui nebebuvo taikoma prieš tai įstatyme numatyta sąlyga, kad jos pirkėjas gali būti tik NATO šaliai priklausanti bendrovė, be to, šiame įstatyme buvo numatytos įvairios sąlygos, kuriomis AB „Mažeikių nafta" akcijų pirkėjas galės įsigyti šios įmonės naujos emisijos akcijų, {statyme išsamiai aprašyta, kaip ir kokiomis sąlygomis „Mažeikių naftos" pirkėjas galės pirkti šios įmonės akcijų, t. y. ją privatizuoti. Tuometinis Nacionalinio saugume gynybos komiteto pirmininkas A. Sadeckas teismo posėdžio metu prisipažino, kad „pakeitimo įstatymo projektai mano pačio pataisyti", prisipažino, kad asmeniškai taisė minėto įstatymo projektą, o vėliau keturiose baudžiamosiose bylose paneigė - neva jis nedalyvavo AB „Mažeikių naftos" privatizavime. Tuo pačiu, duodamas teisme parodymus A.Sadeckas nuslėpė nuo teismo, kad tuo metu jis dar buvo ir AB „Mažeikių nafta „ akcininku.

Pareiškėjo teigimu, kad toks įstatymo projekto rengimas ir taisymas yra laikytinas akivaizdžiu įrodymu, patvirtinančiu, jog minėtą nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo, Alvydas Sadeckas, dalyvavo AB „Mažeikių naftos" privatizavime. Nurodo, kad, atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas teigti, jog Alvydas Sadeckas ne tik dalyvavo, tačiau faktiškai vadovavo AB „Mažeikių naftos" privatizavimui, dėl to yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą BK 235 str. 1 d. pagrindu.

Pareiškėjas pažymi, kad A. Sadeckas vadovavo ir dalyvavo visose „Mažeikių naftos" privatizavimo etapuose, pradedant 2000 m., baigiant 2007 m., kai valstybei likusi „Mažeikių naftos" akcijų dalis buvo parduota Lenkijos koncernui PKN Orlen. A. Sadecko vadovaujamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė visus privatizavimo aspektus, ir pritarė visiems privatizavimo etapams, A. Sadeckui asmeniškai keičiant privatizavimo įstatymo projektus, pavyzdžiui, minėto komiteto 2005 m. spalio 7 d. pasėdyje buvo svarstoma dėl AB „Mažeikių naftos" akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo projekto. Siame posėdyje, kuriam pirmininkavo A. Sadeckas, buvo pasiūlyta tobulinti šį įstatymą, keičiant jo formuluotes. A. Sadeckas darė pranešimą dėl šio įstatymo ir balsavo dėl pritarimo. To paties Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje 2002 m. rugsėjo 11 d. vėl buvo svarstomi klausimai, susiję su „Mažeikių naftos" privatizavimu, o šio klausimo pranešėju vėl buvo A. Sadeckas. Jo siūlymu, komitetas pritarė tokiai įstatymo formuluotei: „Vyriausybės teikimu Seimo sprendimu pripažintam strateginiam investuotojui" įrašyti žodžius „bei jo teisių ir pareigų pagal atitinkamas sutartis perėmėjui - Seimo patvirtintam Investuotojui (toliau šiame įstatyme tiek strateginis investuotojas, tiek investuotojas vadinami „strateginiu investuotoju")" ir šią dalį išdėstyti sekančiai".

Pareiškėjas nurodo, jog skundžiamoje teismo nutartyje sakoma, kad „Teismai, priimdami vienokius ar kitokius procesinius sprendimus, šią aplinkybę vertino kitų duomenų kontekste.", tačiau taip ir nepaaiškinta, kodėl buvo vertinama kitų, neįvardijamų, o ne aukščiau paminėtų duomenų kontekste.

Atkreipia dėmesį, jog toliau sakoma, kad „A. Drižius sąvoką „privatizavimas" interpretuoja skirtingai, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar teismas. A. Sadeckas, būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau - Komitetas) pirmininkas, narys, dalyvavo sprendžiant „Mažeikos naftos" privatizavimo klausimus, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad komiteto priimti sprendimai rekomendacinio, patariamojo pobūdžio, jo sprendimai nebuvo privalomi privatizavimo institucijoms, todėl tai nėra laikytina tiesioginiu dalyvavimu įmonės privatizavime."

Atkreipia dėmesį, jog tiek prokuroras, tiek teismas negirdi pareiškėjo pagrindinio argumento - A.Sadecko dalyvavimas AB „Mažeikių nafta", koks jis bebuvo, tiesioginis ar netiesioginis, jis yra nekvestionuojamas ir akivaizdžiai, kas jau įrodyta, neteisėtas. Vengdamas tokios išvados, A.Sadeckas ir melavo procesiniame dokumente, liudydamas, teigdamas, kad niekaip privatizavime nedalyvavo. Būtent, tokia A.Sadecko pozicija ir turėtų būti įvertinta kaip melagingų parodymų davimas ir melo skleidimas dokumente. Be to, teismo ir prokuratūros argumentai, kad Seimo komiteto sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, neatitinka tikrovės ir yra melagingi, nes Seimo statutas numato, kad klausimai ir įstatymo projektai yra svarstomi Seime tik po to, kai jiems pritaria šiuos klausimus nagrinėję Seimo komitetai. Jeigu A.Sadecko vadovaujamas Nacionalinio saugumo komitetas nebūtų pritaręs minėtiems projektams, „Mažeikių naftos" privatizavimas nebūtų įvykęs.

Pažymi, kad nors skundžiamoje nutartyje sakoma: „Kaip jau minėta, BK 235 str. nustatytas požymis ..melagingai suponuoja tik tiesioginę tyčią. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad A. Sadeckas savo veiksmais tyčia siekė duoti melagingus parodymus baudžiamosiose bylose.", tačiau pareiškėjas nesupranta, kas suteikia pagrindo teismui manyti, kad A.Sadeckas melavo netyčia, arba kokių duomenų turėjimas suteikia pagrindą teigti, jog A. Sadeckas savo veiksmais netyčia siekė duoti melagingus parodymus baudžiamosiose bylose. Teigia, kad A.Sadeckas tyčia padavė melagingą ieškinį ir vėliau tyčia melavo net keturiose baudžiamosiose bylose, kad nėra susijęs su „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu, nes visuomenės akyse šis privatizavimas buvo nusikalstamas ir padaręs daug žalos Lietuvos Respublikai.

Pareiškėjo Aurimo Drižiaus skundas tenkintinas.

BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liudytojas ar nukentėjusysis asmuo nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis. Parodymai nėra melagingi, jeigu liudytojas ar nukentėjusysis asmuo, duodamas juos, sąžiningai klydo.

BK 235 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus arba teisingai išversti. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės užjos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, arba iš esmės neteisingai išverčia, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje.

Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys - subjektyvūs (vidiniai- psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę - psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais - gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes (2006 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-616/2006; 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 164/2010; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-455/2010).

BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. BK 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai inter alia pasireiškia liudytojo ar nukentėjusiojo melagingų parodymų davimu ikiteisminio tyrimo metu arba teisme. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikalstamos veikos įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes); kaltinamojo kaltumą; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, jų tarpusavio santykius, santykius su liudytojais; apie byloje esančius kitus duomenis ir kitas bylai svarbias aplinkybes. BK 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Suprasdamas veikos pavojingumą, kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje. Pažymėtina, kad melagingų parodymų teikimo nusikaltimo sudėtis yra formali. Todėl bet kurios alternatyvios veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje padarymas lemia baigtą nusikaltimą. Baigtumo momentą lemia bylos proceso stadija, kurioje duodami melagingi parodymai, išvados, paaiškinimai. Taigi ikiteisminio tyrimo metu nusikaltimas baigtas, kai liudytojas pasirašo ikiteisminio tyrimo veiksmo, kuriame jis dalyvavo, protokolą. (2010 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-455/2010; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-500/2010)

Kaip matyti iš 2008 m. spalio 1 d. teismo posėdžio protokolo, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-750-648/2008, nukentėjusysis A. Sadeckas parodė, kad „Pasisakymai dėl privatizavimo taip pat neatitinka tikrovės.iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendžio matyti, kad nukentėjusysis A. Sadeckas inter alia parodė, kad nėra dalyvavęs „Mažeikių naftos“ privatizavime, iš 2010 m. balandžio 12 d. teisiamojo posėdžio protokolo, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1- 257-648/2010, matyti, kad apklausiamas nukentėjusysis A. Sadeckas parodė, jog „Mažeikių naftos privatizavime aš nedalyvavau ir negalėjau dalyvauti", 2010 m. spalio 19 d. teisiamojo posėdžio metu, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-5322-501/2010, suinteresuotas asmuo A. Sadeckas parodė „Aš jokių sąsajų su AB „Mažeikių nafta" neturėjau. Mano akcijas tvarkė makleriai.", Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-693- 503/2011 nurodyta, jog nukentėjusysis A. Sadeckas į kaltinamojo klausimus atsakė „ne, nedalyvavau Mažeikių naftos privatizavime, nežinau ar aš buvau Mažeikių naftos bendrasavininkas.

Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad A. Sadecko 2008 m. gegužės 15 d. metinėje privačių interesų deklaracijos priede Nr.3 nurodyta, kad A.Sadeckas yra AB „Mažeikių nafta" akcininkas. Be to byloje yra duomenų, kad A.Sadeckas, būdamas Lietuvos Respublikos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, 2002 m., 2005 m. teikė šio komiteto išvadas dėl AB „Mažeikių nafta" akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo projekto. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad A.Sadeckas nuo 2000 m. iki 2008 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo, kuris sprendė klausimus dėl AB „Mažeikių nafta" privatizavimo, nariu. Be to tiek aukštesniojo prokuroro nutarime, tiek skundžiamojoje nurtartyje yra nurodyta, kad A.Sadeckas, būdamas Seimo nariu, vienokiu ar kitokiu būdu dalyvavo rengiant įstatymus dėl AB „Mažeikių nafta" privatizavimo, visada buvo žinoma.

Apygardos teismo nuomone, A.Sadecko parodymai dėl dalyvavimo AB „Mažeikių nafta" privatizavimo galimai neatitinka tikrovės ir ją sąmoningai iškraipo. A.Sadeckas šiuos parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai yra pagrįsti.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartis ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J.Rėksnio 2012 m. gruodžio 21 d, numarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p., teismas

nutarė:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą:

panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J.Rėksnio 2012 m. gruodžio 21 d, nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Vitalija Norkūnaitė