Tarp praeitos savaitės svarbiausių įvykių į žiniasklaidos dėmesio lauką nepateko žinia, kad Lietuvos visuomenininkams pirmą sykį naujojoje nepriklausomos Lietuvos istorijoje pavyko surinkti Konstitucijoje reikalaujamus 300 tūkstančių piliečių parašų referendumui surengti. Mūsų elitinė valdiškoji žiniasklaida šį faktą kažkodėl stengiasi pražiūrėti. Nemira Pumprickaitė sekmadienio vakarą LRT laidoje „Savaitė“ pasakoja apie daug ką: apie ES Rytų partnerystės samito Vilniuje nedidelį nepasisekimą, ypač daug eterio laiko skirta nevykusiam Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės vizitui Kijeve, taip pat Rusijos provokacijai, niekinant mūsų „šlovingąjį“ VSD; provokacijai, apie kurią Lietuvoje niekas nebūtų ir sužinojęs, jei šis muilo burbulas nebūtų mūsų žiniasklaidos pučiamas, pakalbėta ir apie tragediją Rygoje, prie kurios labai prisidėjo ir mūsų verslo grupė „Apie viską pagalvota“.
Tyli apie sėkmingą pilietinę iniciatyvą ne tik visuomeninis transliuotojas, valdomas iš Daukanto aikštės, bet ir nepriklausomais besidedantys žiniasklaidos fabrikai, tokie kaip „Lietuvos rytas“ ir „Žinių radijas“; tyli lyg vandens į nasrus prisisėmę ir žurnalistai „katučiai“, atliekantys šventą misiją informuoti visuomenę. Toks žiniasklaidos pastabumas mums nėra naujiena. Lygiai prieš 25-erius metus, kylant Sąjūdžiui, panašiai pagal instrukcijas iš aukščiau elgėsi sovietinės Lietuvos žiniasklaidininkai. Šurmuliavo perestroikos idėjomis užsikrėtusi Maskva, Talinas, Ryga, o Vilniuje tvyrojo gūdus stagnacinis tvaikas. Apsukome istorijos ratą ir stovime, kur stovėję: valdiškos, valdomos demokratijos akivare. Tvaikas tas pats, tik sklinda ne iš Kremliaus aukštybių, o iš čia pat – iš vietos neokomunistų valdomų irštvų.
Nuo pat referendumo pilietinės iniciatyvos užuomazgos ištisus tris mėnesius buvo vykdomas sistemingas puolimas. Žmonės ir nevyriausybinės organizacijos, kurie siekė pasinaudoti Konstitucijos garantuojama teise išreikšti savo pilietinę valią, buvo valdžios ir žiniasklaidos marginalizuojami, niekinami, kabinamos „mužikų“ etiketės, iš jų buvo tyčiojamasi, pilamos propagandinės pamazgos. Gėdingiausias, beje, dalykas, kad prie šio sistemingo pilietinės iniciatyvos niekinimo labiausiai prisidėjo buvę Sąjūdžio vėliavnešiai: profesorius Vytautas Landsbergis, Andrius Kubilius ir uoliausioji sąmokslų teoretikė Rasa Juknevičienė. Savo laiku, regis, didvyriškai ir garbingai kovoję su komunistine nomenklatūra ir atvedę Lietuvą į nepriklausomybę, ilgainiui neišlaikė išbandymo valdžia ir patys virto naująja nomenklatūra – apgailėtina Sąjūdžio parodija.
Tie 300 tūkstančių piliečių parašų, reikalaujančių referendumo, yra labai reikalingas testas valdžiai ir korumpuotam elitui patikrinti. Šio testo mėginys akivaizdžiai parodo, kas yra kas ir kas kuo tapo. Paradoksalus dalykas, kad to paties elito pastangomis kurta Konstitucija, įtvirtinusi demokratinę valstybės sąrangą, šiandien tam pačiam elitui atrodo labai pavojingas dokumentas, kai juo nori pasinaudoti ir pagal Konstitucijos nuostatas tvarkyti viešąjį gyvenimą pati tauta. Šiukštu, Lietuvos pilietis nėra brandus naudotis pilietinėmis laisvėmis ir teisėmis. Tai „protingosios“ valdžios prerogatyva, nes runkelį nesunku suklaidinti, suvilioti, papirkti. Gal jau ir papirko tuos 300 tūkstančių, tik „šlovingasis“ VSD niekaip nesugeba pričiupti to gudriai užsimaskavusio papirkinėtojo. Beje, visai nepanašu, kad tie, kurie nežinia, kokiais būdais staiga pralobo, pasistatė namus, apsitvėrė paežerėse tvoromis, pasirašinėtų už referendumą.
Būtent iš jų ir sklinda lavinos demagogijos ir klaidinimų, neva tavo parašas ant blanko jau reiškia, kad tu pasisakai ir už trijuose punktuose išdėstytas nuostatas. Iš tikro pilietis, pasirašęs ant referendumo blanko, pasisako nei daugiau nei mažiau, kaip už Konstitucijos jam suteikiamą teisę pasisakyti. O kaip jis referendume pasisakys, tai jau jo reikalas, tačiau kvestionuoti ar riboti šią teisę yra nusikaltimas.
Demokratijos piliulė sprangi, bet šiandien mūsų korumpuotai valdžiai teks ją nuryti.
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
