D. Medvedevas naujas sankcijas Maskvai vadina aklaviete(23)

Supainiojot adresatą, mielas kolega Raigerdai! Argi aš™ kada nors rašiau, kad ieškau optimalios tiesos? Pikasas® išrado terminą „optimali tiesa“, tad jam ir turėtumėte adresuoti genialų teiginį, kad „nėra jokios optimalios tiesos“. „Sėkmės ieškant tiesos ir ją surandant!“ - taikytina tik mano tiriamajam subjektui Pikasui®. Jus gerbiantis pikasotyrininkas™

Net pats Pikasas® prisipažino, kad yra „diletantas daugelyje sričių“.

Gerbiamasai, na nėra jokios optimalios tiesos. Jeigu jau būtų optimali tiesa, tai turėtų būti ir neoptimali tiesa. Tiesa yra tokia paprasta, kad kai kurie žmonės pasiruošę net kalnus nuversti, kad tik pamatyti tą TIESĄ. Kadangi jūs darbuojatės su Pikasu ir kai kada bandote jį paprotinti, nes jis kartais pila, kaip robotas, tai jums pasufleruosiu, o toliau jau pats turėtumėte suprasti. Ar tai tiesa, kad prie 1 obuolio pridėjęs du, bendroje sumoje gausi 3 obuolius? Tai, jeigu jūs atsakysiste:"Taip, tai tiesa". Reiškia tai ir bus tiesa. Kaip matote viskas elementaru ir paprasta. Pats tiesos apibrėžimas telpa į vieną sakinį. Tai tiek. Sėkmės ieškant tiesos ir ją surandant!

Retas kuris šiais laikais leidžia sau prisipažinti, kad kažko neišmano ar nežino.// Nejaugi Jūs turėdamas begalinę kantrybę "Pikaso" propagandai dar ir kuklus esat? ;)

„Nei Pikasas, nei jūs nežinote, kas yra tiesa“ (Raigerdas). Aš™ gal ir nežinau, bet Pikasas® tai tikrai žino. Kaip galima ieškoti „optimalios tiesos“ nežinant, kas tai per dalykas? O gal čia ir slypi priežastis, kodėl jis® daug metų neranda tos optimalios tiesos? Apie tokias paieškas galimai rašė Lietuvos lakštingala Salomėja dar 1937 m. : „Mes ieškom tako kalnuose, /O mus kažkas klaidina - /Tai vėjai - tai kalnų dvasia /Kvatojas po ledyną. /O takas mūsų taip arti, Bet mes visai susmukę - /Išbalusi kalnų mirtis /Mums rodo žalią snukį. /Toli, toli žmonių namai. /- Kad žemės bent ruoželis! /Nūnai ledinėj dykumoj /Bestyrosi sušalęs. /Ir užpustys tave sniegai. /- Raudos tau klaikūs vėjai. /- Ereliai, plėšrūs vanagai /Čia klykaus išbadėję.

medvedeva putineli isrui.. Jav zydukai nes uzsimane per daug!Sedekit ant klino!

Matote, gerbiamasai, šiais laikais, nežinodami, kas yra tiesa, jūs galite diskutuoti nebent Lietuvoje, gal dar Rusijos kokiame nors Sibiro mieste, tiesa, dar kai kuriose Afrikos šalyse arba laukinėse gentyse. Nei Pikasas, nei jūs nežinote, kas yra tiesa, bet diskutuojate. Na, Lietuvoje tokie dalykai laikomi už normą, nes politikai taip pat nežino, kad toks dalykas egzistuoja. Bet jiems tiesos ir nereikia. Jiems ir taip gerai. Kodėl jiems gerai? Todėl, kad visuomenė nesugeba sukontroliuoti už ką jiems yra mokomi pinigai. Todėl gali būti tiesa, gali būti netiesa, jiems vienodai rodo. Todėl, suaugę dėdės kliedi. Štai jums faktas: "Tai filosofinė tiesa, kuri apibrėžta Absoliuto". Nežinau, ar čia Pikaso citata, ar čia V. Landsbergio citata, bet, kad suregzti tokią idėją, tai čia reikia mažiausiai 15 dienų gerti alų ar vyną ir neprasiblaivyti. Nes paėmę šitą sakinį, jūs niekaip neįrodysite, kad šitą sakinį galėjo sukurti sveiko proto žmogus. Sveiko proto žmogus tokio sakinio sukurti negalėjo, nes tai yra kliedinčio žmogaus šneka, kai jis pats nesusigaudo, ką šneka. Jūs tuo tarpu, nuslinkote visai į kitą pusę, ir tiesą tapatinate su teisybe. Teisybė visada yra subjektyvi, nes tai yra tik vieno žmogaus teisybė, ir ji nebūtinai turi atitikti tiesą. "Teisybę sakai" kartais tokius patvirtinimus galima išgirsti iš kito žmogaus. Tačiau tiesa, ji yra objektyvi, ir ji nepriklauso nuo žmogaus požiūrio. Vaikas išmaliavojo su dažais jūsų kamaryje gerą tapetų gabalą ir sugadino sieną. Jūsų požiūriu jis sugadino sieną, o vaikui tai yra tiesos pažinimo momentas, nes jis mato, kad jis gali pakeisti, t. y. jis gali paveikti materiją. Ir jis jaučia tą galią. Ir jis nori dar ir dar kartą įsitikinti, kad jis tai padarė, nes sienoje liko jo padarytas pėdsakas. Jam tai teikia malonumą. Vaikas gali ir nemokėti paaiškinti, kodėl jis taip padarė, nes jis dar nemąsto taip, kaip mąsto suaugęs žmogus. Bet, jeigu jis sugebėtų paaiškinti, tai būtų vaiko teisybė.

„Keistas jūsų tiesos supratimas. Ji yra viena ir tik tuo jūsų paminėtu keliu einant, galima surasti. Tai filosofinė tiesa, kuri apibrėžta Absoliuto. Gyvenime absoliučios tiesos nebūna. Ji gali būti tik kiek įmanoma ojektyvi tiesa. Tas objektyvumas priklauso nuo subjektų sąmoningumo, jų pozicijos ir laikmečio supratingumo ir dar daugelio kitų faktorių visumos. Kalbėti apie kažkokių asmenų tiesas filosofiniu rakursu apskritai nederėtų. Visi mirtingi žmonės privalėtų optimalios tiesos ieškoti, siekti ir ja vadovautis. Paminėdamas atskiras pavardes jūs netgi paniekinate patį tiesos ieškojimo procesą. Jei vienas asmuo, pasiremdamas konkrečiais duomenimis įrodo, kad kitas asmuo teigia netiesą, tai pastarasis nelygintinas, kaip tiesos turėtojas. Toks dviejų priešingų polių tiesos ir melo suniveliavimas, kokį bandote daryti savo komentare jūs, kolega, veda tik į visišką beprasmybę“ (Pikasas, 2007-08-22 14:51, „Vytautas Landsbergis. Istorijos iš lubų“)

Pikasas® rašė, kad niekada nemelavo. Tačiau ir teisybės nerašė. O nerašė tik todėl, kad jos, tos teisybės, taip ir nesurado. Esu įsitikinęs, kad suradęs parašys.

Tai va, o Pikasui viskas rodosi atvirkščiai. :)

Beta, nežinau, kokios srities jūs esate specialistė, bet jūsų apibūdinimas yra tikrai tikslus:"Pikasai, demokratija Lietuvoje buvo sukurta tada kai buvo priimta Konstitucija- 1992 m. spalio 25 dieną. O tai kas pas mus po to vyko ir vyksta iki šiol yra ne demokratijos kūrimas, bet jos griovimas. Žingsnis po žingsnio, visų valdžių rankomis". Taip, iš tikrųjų buvo įgyvendinama Friedmano teorija apie, neva, egzistuojančią "Laisvą rinką". Kadangi specialistų nebuvo, tai šitie demogagogai ekonomikoje "Laisvos rinkos" ideologai, pradėjo faktiškai valstybės demontavimo programą. Bet buvo vienas dalykas, kuris sudomino visus teoretikus ir demagogus - tai niekieno arba valstybinis turtas. Šitas žmonių sukauptas turtas buvo faktiškai išgrobstytas. Kada jie prisplėšė, faktiškai valstybės jie valdyti nebegali. Yra vidiniai dėsniai žmogaus mąstymo viduje. Ten viskas labai tiksliai sužymėta. Perėjus tam tikrą ribą, kinta pats žmogus. Šiuo atveju, buvo pasisavintas apgaulės būdu žmonių sukauptas turtas. Vėliau padirbėjo Abišala su Šleževičiumi pagal TVF nurodymus, kurio metu staigiai buvo nuskurdinta praktiškai visa inteligentija - t. y. mokytojai, aktoriai ir kt. menininkai, o juos pakeitė strakaliojantys, pigūs ir mokantys pataikauti publikai šoumenui. Kultūrai, švietimui buvo suduotas mirtinas smūgis. Abišala, kuris, neva, konsultavo verslo klausimais, nieko neišmanė nei apie pinigus, nei apie ekonomiką. Tai avantiūristas tikrąja to žodžio prasme. Partijos po truputį tapo įpainiotos į verslo projektus ir galų gale tapo užmaskuotos formos nusikalstamomis organizacijomis. Niekas, jokie oligarchai, ar dar kas nors, nepridarė tiek žalos valstybei, kiek politikai. Pagrindinis TEISINGO VALSTYBĖS VYSTYMOSI KONTROLIERIUS IR KRYPTINGUMĄ VALSTYBEI UŽDUODANTI JĖGA BUVO SĄJŪDIS. Šita jėga buvo nuslopinta ir visi, kas dalyvavo šitoje akcijoje faktiškai turėtų būti teisiami. Nuo to momento, nuo Sąjūdžio sužlugdymo prasidėjo tylus valdžios užgrobimas. Mes nežinome kas, tačiau čia turėtų būti įvardinti konkretūs asmenys. Sprendžiant pagal maniakalinį norą griauti visuomenės teises, tai būtų V. Landsbergis. Bet čia reikia atlikti tyrimus. Nuo Sąjudžio sunaikinimo prasideda kriminalinių valdymo principų valstybėje įgyvendinimas. Lietuvos žmonės apėmė viena gana baisi kriminlainė idėja:"Neapgausi-nepragyvensi".

„Įdomesnis procesas..kai ji matai pilna apimtimi“ (stasys). _„Turime sugebėti ne tik mokėti išskirti svarbiausias problemas bet ir mokėti apžvelgti didžiulę įvairių problemų visumą“ (Pikasas).

„Jei nesi tikras, kad laimėsi, geriau nepradėk. Bet jei pradėjai, tai nesustok pusiaukelėje. To ir linkiu ne tik Prezidentei D.Grybauskaitei, bet ir visiems geros valios kolegoms“ (Pikasas).

Įdomesnis procesas..kai ji matai pilna apimtimi ..pav. kai vienas "ale" blūdijantis..įvairiomis kryptimis.. yra sekamas kito ..surenkančio iš paskos visus ano butelius. Tai savotiška išgyvenimo simbiozė ..kai antras be pirmo yra nulis..o ir pirmam čia savi dividendai .:)).

Pikaso® blūdinėjimą įvairiom kryptim dar 2006-08-28 pastebėjo Indra: „Įspūdis - plavinėjat žodžių jūroje, su konservatorių statyta gelda, be kurso“. Ir dar bandė pasitikslinti: „Galiu paklausti? Ar turit gyvenime bent kokį rimtesnį užsiėmimą? atsakomybę už ką nors? atliekat kokį konkretesnį veiksmą?“ Pamenu™, kad Pikasas® tąkart labai įsižeidė...

Dėkui. Pasilinksminau... "....Net ir kryptį supainiojus, dera nepasimesti ir vėl doro kelio ieškoti. Procesas ilgas ir varginantis....". Žodžiu, blūdinėt įvairiom kryptim yra sveikintina. Ką mes ir pastebim jau 20 metų...

Pikasai, demokratija Lietuvoje buvo sukurta tada kai buvo priimta Konstitucija- 1992 m. spalio 25 dieną. O tai kas pas mus po to vyko ir vyksta iki šiol yra ne demokratijos kūrimas, bet jos griovimas. Žingsnis po žingsnio, visų valdžių rankomis.

Pikasas® rašė: „Staigių permainų nelaukim, kol tokia situacija. Turime žengti nors po nedidelį žingsnelį, bet pozityvia kryptimi. Net ir kryptį supainiojus, dera nepasimesti ir vėl doro kelio ieškoti. Procesas ilgas ir varginantis. Neturime teisės palūžti“ (žiūr. „2006-ųjų ženklai: metų herojai ir įsimintiniausi įvykiai“, Aktualijos, 2006-12-31). _Pikasotyrininkas™

Demokratijos kūrimas yra ilgas, niekada nesibaigiantis procesas. Visur yra tiek demokratijos, kiek pavyksta jos pasiekti. Toks kuriamasis procesas toli gražu ne visada vyksta nuosekliai ir tolygiai. Būna ir pakilimų, o kartais ir nuosmukių. Lietuvoje per 23 metus taip pat būta visko, tačiau demokratijos kūrimo tendencija visada daugiau ar mažiau išlieka.

Ar visus pokyčius, kurie įvyko per 10 metų Lietuvoje, tu laikai demokratėjimu?

Kai šaudoma į lėktuvus, kankinami ir žudomi suimtieji, grobiami žurnalistai, ruošiamos teroristinės provokacijos, tai tokia situacija gali tenkinti tik V. Putiną ir jo aplinką. Jei Rusijos "caras" dar 2008 metais grasino, kad Ukrainos suartėjimo su NATO atveju jis užims Krymą ir Rytų Ukrainą, tai tą ir daro, pasitaikius "Maidano revoliucijos" progai. Kilęs pasipriešinimas išvešėjusiai korupcijai ir atsiradus siekiui eiti kartu į demokratiją su brandesnėmis šiuo atžvilgiu šalimis, pagimdė Kremliaus lyderiui nerimą, kad Ukraina gali išsprūsti iš Maskvos priežiūros bei tapti pavyzdžiu Rusijos visuomenei. Atvykti su keliais automobiliais ar motociklais ir atidengti ugnį - nėra Ukrainos valdžios politika, tad ir operacijos buvo labai panašios į "Maskvos ranką". Visi galėjo stebėti, kaip santūriai gynėsi Ukrainos kariai Kryme ir kaip saikingai elgtasi tramdant separatistus Rytų Ukrainoje. Valdžia įvairiais būdais stengėsi laimėti laiko tam, kad susitelkti ir pritraukti Pasaulio šalių moralinę paramą. Tokia ji jau yra, o ekonominė parama jau žadama. Karinės ginkluotės papildymo Ukraina taip pat gali tikėtis. Tolimesnių sankcijų Kremliaus režimui taip pat. Nekelia abejonių, kad vien tik Vakarų šalims nutraukus ekonominius santykius su Rusija, šiai grėstų ekonominė ir tuo pačiu socialinė katastrofa. Nukentėtų visi rinkos dalyviai, tačiau kai Rusijos biudžetas tempiamas daugiausiai energetinių resursų vežimu, tai jo sustabdymas reikštų visišką krachą. Visi tie Rusijos premjero pasiguodimai, kad bus rasta naujų pirkėjų užsienyje ar vidaus rinkoje yra tik naivus savęs apgaudinėjimas. Tikėtina netgi tai, kad Rusijos nusilpimo laukia jos draugė Kinija. Gal ji ir sutiktų pirkti papildomai iš Rusijos šį bei tą, tačiau tam reiktų laiko pasiruošimams. Be to, tada jau Kinija diktuotų savo sąlygas. Gal net pagal seną žemėlapį. D. Medvedevo drąsi poza greičiausiai tik noras įsiteikti "imperijos carui". Apskritai slogu stebėti Rytų imperijos agresyvias konvulsijas. Vietoj to, kad žengtų ekonomikoje į priekį ir gerintų gyvenimą šalyje, seka viena po kitos agresijos prieš kaimynes. Milijardai dolerių kaip į balą… Pietryčių Ukrainos miestuose prie Lenino paminklo susiburia pulkas mitinguotojų – separatistų. Tai labai įspūdinga XXI-ame amžiuje tuo, kad tie mitinguotojai vis dar lenkiasi asmeniui, atsakingam už Rusijos sugriovimą ir nubloškimą keliais dešimtmečiais atgal. Prie tokio vaizdo visai dera ir Kremliaus ruporo Dmitrijaus Kiseliovo nuomonė: „Pagal veiklos mastą politikas V.Putinas, palyginti su jo XX a. pirmtakais, gali būti statomas į vieną gretą tik su Josifu Stalinu“. Su tuo , kuris sukėlė Ukrainoje, buvusiame Rusijos grūdų aruode, badą – “holodomorą”. Milijonai iš bado mirusių aukų – rūstus priminimas to , ką gali padaryti bolševikinis diktatorius, jei jis nebūna laiku sustabdomas.

..politinė aklavietė ..tai naujų derybų pradžia. Klausimas tik kas derėsis. Juk Europa supranta kad viso to šaknis ekonominiai pagalbos paketai Rytų Europos šalims.. Rusija grimzdama į recesija..ir nesugebės pasirūpinti tais nuo jos priklausančiais regionais.

tiek naujos, tiek senos sankcijos yra aklavietė - tai akivaizdu - jos iš esmės nieko nesprendžia, nieko nepataiso, o problemų prigamina absoliučiai visiems - nepriklausomai nuo politinių pažiūrų ir akių spalvos :))