Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Katalonijos kova už „laisvę ir nepriklausomybę“ daug kam primena Lietuvos kovą už „laisvę ir nepriklausomybę, kuri Lietuvoje baigėsi 1990 kovo 11-ą. Todėl tam tikra Lietuvos visuomenės dalis reaguodama emociniame lygmenyje palaiko Katalonijos kovą siekiant nepriklausomybės ir atsiskyrimo nuo Ispanijos. Tačiau žiniasklaida nutyli, kas slepiasi už Katalonijos referendumo dėl nepriklausomybės ir kokios galimos neigiamos pasekmės Europai.
Tiek Vakarų, tiek Rytų žiniasklaidos antraštėse ir komentaruose daugiausia dėmesio buvo skiriama Katalonijos referendumui dėl nepriklausomybės paskelbimo ir Ispanijos policijos veiksmams, bei Ispanijos vyriausybės pastangoms sutrikdyti balsavimo eigą. Tačiau mažai kalbama apie tai, kokie galimi tikri Katalonijos nepriklausomybės padariniai.
Ko siekia Katalonijos politikai siekdami nepriklausomybės, jei jiems pavyks ją gauti? Ar jie tikrai sukurs nepriklausomą Kataloniją, kuri atitiks daugelio žmonių lūkesčius ir interesus?
O gal tik veiksmingiau tarnaus ES ir NATO interesams, nei kada nors tai darė vieninga Ispanija? Kokie galimi Ispanijos krizės sprendimo scenarijai ir kokie galimi geopolitiniai padarinius visai Europai?
Kas slepiasi už Katalonijos referendumo dėl nepriklausomybės?
Katalonų separatizmo ginčas yra gana ilgas. 1978 metų Ispanijos Konstitucija suteikė daugeliui Ispanijos regionų nacionalinį statusą. Per metus laiko regioniniai tautiniai judėjimai išaugo Ispanijoje, ypač Katalonijoje.
Tačiau dabartinė Ispanijos Konstitucija draudžia separatizmą, todėl pagal Ispanijos Konstituciją šis problemos referendumas dėl nepriklausomybės paskelbimo yra neteisėtas ir nėra jokių esminių priežasčių teigti, kad Ispanijos Konstitucijos neturėtų būti nesilaikoma.
Tuomet Katalonijos separatistų vadovybė ėmėsi „spalvotųjų revoliucijų“ taktikos siekdama išprovokuoti valstybę reaguoti smurtiniu būdu, kuris iš karto buvo sąmoningai iškreiptai ir klaidingai atvaizduotas greitai plintančiame informaciniame kare, kurio tikslas yra atimti teisinį statusą ar teisėtus įgaliojimus iš Ispanijos valstybės ir pritraukti tarptautinę paramą Ispanijos atžvilgiu antivalstybinei veiklai.
Deja, Katalonijos separatistų vadovybei pavyko išprovokuoti Ispanijos centrinę valdžią: Madridas ėmėsi griežtų atsakomųjų policinių priemonių tramdant Katalonijos separatistus. Žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija įvykius Katalonijoje apibūdino kaip Katalonijos separatistų kovą tarp „demokratijos“ ir „fašizmo“ ir pasmerkė Ispanijos Marijano Rachoi (Mariano Rajoy) vadovaujamą konservatorių vyriausybę dėl jėgos panaudojimo prieš Katalonų separatistus.
Separatistai bandė pasinaudoti revoliucine pirmojo pilietinio karo 1936-1939 m. nostalgija pritraukiant kuo daugiau savo šalies ir užsienio rėmėjų.
Žinoma, tarp protestuojančių Katalonijos sostinėje Barselonoje separatistų yra ir daug gerų ketinimų turinčių žmonių, tačiau kokie yra tikrieji Katalonijos „nepriklausomybės“ vadovybės argumentai pateisinantys atsiskyrimą nuo Ispanijos ir kokie tolimesni Katalonijos politinės vadovybės ketinimai?
Nors Katalonijos separatistai tvirtina, kad turi teisę atsiskirti nuo Ispanijos, nes jų istoriniai, etniniai ir regioniniai skirtumai su Madridu yra akivaizdžiai nesuderinami, kad civilizaciniu požiūriu panašūs žmonės negali gyventi vienoje šalyje vieni su kitais. tačiau tuo pačiu prieštarauja sau, kadangi Katalonijos autonominė vyriausybė pritaria daugiakultūriškam požiūriui į civilizuotai skirtingus migrantus.
Kalbėdami apie ES, Katalonijos separatistai nori integruotis su Europos Sąjunga po to, kai jie paskelbs taip vadinamą „nepriklausomybę“ ir net nori prisijungti prie NATO.
NATO aljansas noriai skatina Katalonijos nepriklausomybę ir pasveikino referendumą dėl nepriklausomybės tikėdamasis, kad iš Katalonijos gaus tvirtas karines pajėgas galinčią kariauti NATO interesams ir didesnes karines išlaidas NATO aljansui. Katalonijos Barselonos ir Taragonos uostai yra NATO aljansui strategiškai svarbioje vietoje.
Katalonijos separatistinė vyriausybė jau anksčiau siūlė NATO aljansui „vertingą ir gaivų“ požiūrį į specializuotą kolektyvinę gynybą: statyti jūrų laivyną, kuris yra palyginti orientuotas į įtakingus įvykius krante.
Katalonijos politikai nepriklausomybės šalininkai entuziastingai remia Katalonijos narystę NATO aljanse.
Ir siekia, kad Katalonija taptų pilnateise NATO nare. Kai kurie Katalonijos politikai separatizmo šalininkai jau anksčiau buvo pradėję planuoti Katalonijos kariuomenės integraciją į NATO.
Tai reiškia, kad Katalonijos politinis elitas iš esmės tik pakeičia savo dabartinius šeimininkus esančius Madride į šeimininkus esančius Briuselyje ir Vašingtone. Tad Katalonijos separatistinis judėjimas dėl „nepriklausomybės“ yra faktiškai žmones valdančio Barselonos ir Madrido elito kova dėl Katalonijos autonominės valdžios „nepriklausomybės“ tik nuo Ispanijos centrinės valdžios.
Referendumas dėl nepriklausomybės, tai įtikinėjimas skirtas suklaidintų Katalonų visuomenę, galvojančią, kad jie tikrai balsuoja už „nepriklausomybę“. Tačiau ekonominis elitas Barselonoje tik planuoja iškeisti Ispanijos centrinę valdžią Madride į centrinę valdžią Briuselyje.
Galimi Ispanijos krizės sprendimo scenarijai
Katalonijos separatistinė kampanija jau kirto raudoną liniją, taip kad po Katalonijos referendumo ir Madrido reakcijos į ją abi konfliktuojančios šalys nesugrįš į ankstesnę padėtį. Galimi šie trys Ispanijos krizės sprendimo scenarijai:
-
Ispanijos centrinės valdžios represijos. Šio scenarijaus jau imasi Ispanijos vyriausybė įgyvendindama Ispanijos Konstitucijos 155 straipsnį, laikinai įvesdama tiesioginę valdžią Katalonijos regione, nors labai tikėtina, centrinės valdžios represijos gali paskatinti nedidelio masto pilietinį karą, jei Katalonai imtųsi teroristų-sukilėlių pasipriešinimo taktikos.
Kilęs karas Katalonijoje gali persimesti ir į kitus Ispanijos regionus, tokius kaip Baskų jau seniai siekiančių atsiskyrimo nuo Ispanijos.
-
Ispanijos federalizacija. Šiam scenarijui įgyvendinti reikėtų atšaukti ar reformuoti Ispanijos Konstitucijos 145 straipsnį, pereinant nuo Ispanijos centralizuotos valstybės į federaciją arba regionų konfederaciją.
Šiuo atveju kiekvienas Ispanijos regionas teoriškai galėtų gyvuoti kaip mažos pusiau nepriklausomos valstybės, turinčios savo ekonominę, karinę ir užsienio politiką. Kaip ir centrinės valdžios represijų atveju, šio scenarijaus atveju gali būti sukeltas smurtas.
Madridas nenorėtų prarasti savo šalies autonominių regionų kontrolės, kaip tai įvyko Jugoslavijoje.
-
Atsiskyrimas nuo Ispanijos. Tai kraštutinis scenarijus.
Katalonijos separatistinis regionas atsiskyria nuo Ispanijos ir paskelbia „nepriklausomybę“ (kurią pvz. pirmoji pripažįsta Lietuva ar kokia kita valstybė).
Katalonijos BVP sudaro 20 proc. visos Ispanijos BVP ir 25 procentus Ispanijos eksporto.
Katalonijos regionas turi didžiulę industrializuotą ekonomiką. Tad jei Katalonija atsiskirtų, Ispanija sunkiai galėtų išgyventi dabartiniu administraciniu ir politiniu formatu, praradusi maždaug 20 proc.
savo šalies BVP. Ispanijos jaunimo nedarbo lygis šiuo metu siekia 50 proc.
, o šalies užsienio skola šiuo metu viršija 100 proc. BVP.
Tad Ispanijos valstybė nebūtų pajėgi ilgai nešti tokią didelę skolų ir nedarbo naštą. Katalonijos atsiskyrimo atveju Ispanijoje galimas karinis perversmas siekiant išgelbėti Ispaniją nuo subyrėjimo arba vieninga Ispanija suskaidoma į atskiras valstybes, kaip buvusioje Jugoslavijoje.
Katalonijos karinio konflikto atveju tai gali išprovokuoti JAV/NATO šalių karinę intervenciją, kuri gali virsti į daugiašalį pilietinį karą. Jei politinė krizė šalyje užsitęs, Ispanijoje gali kilti ir Baskų separatistų sukilimas arba blogiausiu atveju Ispanijoje gali kilti Antrasis pilietinis karas.
Kokie galimi Ispanijos krizės geopolitiniai padarinius visai Europai?
Nors dauguma žmonių galėjo manyti, kad Katalonų krizė yra tik tarp Barselonos ir Madrido, faktas yra tas, kad ši krizė iš tikrųjų apima visą Ispaniją ir gali turėti geopolitinius padarinius visoje Europoje. Galimus Ispanijos krizės padarinius galima tik prognozuoti.
Jie neišvengiamai turės labai rimtų neigiamų geopolitinių pasekmių, dėl kurių gali kilti grandininė reakcija visame regione ir už jo ribų. Katalonijos atsiskyrimo nuo Ispanijos atveju domino efekto pasekmės neišvengiamai pasklistų po Prancūziją ir Portugaliją.
Neatmetama galimybė, kad Katalonijos separatistų ultra-radikalų valdžia gali perbraižyti dabartines Katalonijos regiono sienas į naująjį „Didžiosios Katalonijos“ žemėlapį įtraukiant visus ar kai kuriuos Ispanijos Aragono, Balearų Salų ir Valensijos regionus, taip pat Andoros ir Prancūzijos Rytų Pirėnų departamento dalį, žinomą kaip Šiaurės Prancūzijos Kataloniją; nors daugelis šių regionų gyventojų nenori būti “Didžiosios Katalonijos“ dalimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad Ispanija pradeda braškėti būtent tuo metu, kai jai reikia stipriai ginti savo sienas ir likusį Europos žemyną nuo nelegalių migrantų pogrindinių tinklų, veikiančių Maroke. Jei Ispanijos vyriausybė bus priversta pirmenybę teikti kovai su separatistams vietoj to, kad saugotų savo sienas nuo nelegalių migrantų, tuomet silpnėjanti Ispanijos vyriausybė paskatins didesnę nelegalią migraciją į ES šalis.
Sekančią dieną po Katalonų referendumo 2017 spalio 3 Britų dienraštis „Independent“ paskelbė straipsnį su žemėlapiu, kuriame buvo atvaizduoti panašūs į Katalonijos separatistų politiniai judėjimai visoje Europoje duodant užuominą, kad tai galėtų būti kitos šalys siekiančios atsiskirti, jei tai pirmiems pavyktų Katalonų separatistams. Šio, kad ir netikslaus žemėlapio paskelbimas, tai nebylus konstatavimas, kad kai kurie iš separatistinių judėjimai bus įkvėpti Katalonų pavyzdžiu ir siekas atsiskyrimo savo šalyse ir tokiu būdu prisidės prie Europos „skaidymo į regionus“ politikos.
Katalonų pavyzdys gali sukelti grandininę separatizmo reakciją Škotijoje, Šiaurės Italijoje, Vokietijos Bavarijos žemėse ir galbūt netgi Prancūzijos dalyse. Šiame žemėlapyje yra pavaizduota ir tariamai atsiskyrimo nuo Lietuvos siekiantis Žemaitijos regionas:
Europos Federalizacija – slaptas Briuselio lobistų planas?
1992 m. milijardierius ir ES šalininkas Eurofilas Fredis Heinekenas (Freddy Heineken) sukūrė Federalinės Europos žemėlapį.
Naujajame žemėlapyje buvo siūloma Europos valstybes padalyti į 75 regionus arba valstybes be pilietybės, kurios būtų tiesiogiai pavaldžios Europos Federalinei vyriausybei. Ši idėja kilo iš Londono Ekonomikos Mokyklos ekonomikos ir filosofijos dėstytojo Leopoldo Kohro.
Kohras pasisakė už anarchokapitalizmą. Jis tikėjo, kad kuo mažesnė valstybė, tuo labiau demokratinės jos institucijos.
Kohras pasiūlė grįžti į Viduramžių Europos mikrovalstybes kaip geriausią būdą sukuriant viršvalstybinę Europos Federaciją.
Manoma, kad Milijardieriaus eurofilo Fredžio Hainekeno (Freddy Heineken) sumanymas ikvėpė Belgijos akademiką Luką Van Langenhovą (Luk Van Langenhove), kuris 2008 metais pasiūlė regionų politiką, kuria buvo raginama atiduoti „Galią regionams, bet dar ne atsisveikinti su tautine valstybe“, ( Power To The Regions, But Not Yet Farewell To The Nation State. Luk Van Langenhove, 2008 ).
Britanijos išstojimas iš ES artimiausioje ateityje tik paspartins likusias ES nares tapti į regionines valstybes orientuotas organizacijas.
Briuselis jau dabar rengiasi tolesnei ES šalių-narių decentralizacijai apeinant pačias valstybes nares ir atskirus regionus. O tai reiškia, kad bus transformuojama ir visa Europos Sąjunga ir bendra ES valiuta euras, kuri yra tik pereinamoji valiuta. Kaip rodo Katalonijos pavyzdys, ES vadovybė nepabijos ir palaikys ES šalių – narių decentralizaciją, kurios pasekmėje gali kilti regioniniai kariniai konfliktai ar net pilietiniai karai ir iš jų toliau kylanti pabėgėlių krizė Europoje.
Tačiau atsižvelgiant į pastaruosius politinius, ekonominius įvykius Europoje, akivaizdu kad žlungančios Europos Sąjungos transformacija į regioninių subjektų grupę yra Briuselio dalinis eksperimentas skirtas suvaldyti likusias ES šalis – nares po Britanijos išstojimo.
Kohro idėjos tapo labai įtakingos Europos Sąjungos politikos srityse. Tarpvalstybinis finansinis elitas nori kad Europos Sąjunga taptų jų politinės valdžios atstovu.
Federalinė Europa sudaryta iš mikrovalstybių, kurių politiką lemia pasaulinis elitas, neleistų Europos piliečiams susivienyti prieš tarpvalstybinį finansus valdantį elitą. Tad Katalonijos atsiskyrimas nuo Ispanijos centrinės valdžios rodo, kad Heinekeno žemėlapis dabar tampa realybe visoje Europoje.
Leopoldo Kohro „mažų valstybių” vietinės demokratijos vizija yra patraukli tik paviršutiniškai. Tačiau giliau pažvelgus pagal Kohrą tautinės valstybės suskaidymas yra Europos Sąjungos ilgalaikės regionizacijos (skaidymo į regionus) politikos dalis: padalijant Europos tautas į labai centralizuotus, technokratinius, Europos supervalstybių regionus kontroliuojamus tarpvalstybinių oligarchų.
Izraelio interesai Katalonijoje
2014 metų lapkričio 24 Izraelio dienraštis „The Jerusalem Post“ rašė, kad „Izraelis ir Vokietija gali būti pradiniai ir pagrindiniai Katalonijos nepriklausomybės nuo Ispanijos finansiniai rėmėjai. Katalonijos regiono sostinės Barselonos Aukščiausiojo teismo teisėjas Santjagas Vidalas Izraelio laikraščiui sakė: „Kita valstybė (Izraelis) pasitarnaus mums kaip laikinas bankas.“
T. y.
tarptautiniai Žydų finansai užtikrins „nepriklausomos” Katalonijos išlikimą. 2014 m.
Izraelio „Haaretz” straipsnis pavadinimu „Viva Catalonia, Viva Israel” rašė apie Lopezą Teną, vieną iš Katalonijos nepriklausomybės judėjimo lyderių, kuris yra Izraelio šalininkas. Šiame straipsnyje Lopezas Tena žada, kad „naujoji Europos valstybė Katalonija bus labai draugiška Izraeliui. (Katalonija) tai taip pat atsiskirs nuo savo varžovų Madride.
Kaip Katalonija netrukus taps Katalonijos žmonių valstybe, Izraelis visų pirma taps Žydų valstybe. Nėra vietos binacionalistinėms valstybėms...
Nei federacija, nei konfederacija, nei autonomija, nei kantonai (Katalonijai netinka). Binacionalizmas yra miręs.
Tegyvuoja Katalonija, tegyvuoja Izraelis!”
Katalonijos nepriklausomybės judėjimo tėvas yra korumpuotas Katalonijos politikas Jordi Pujol. Pujol yra artimas įtakingos Katalonijos žydų bendruomenės bendradarbis. Jis pasiuntė keturis savo vaikus į Izraelio kibucą – kolektyvinį ūkį.
1985 m. Jordi Pujol įkūrė Europos Regionų Asamblėją (AER) su prancūzų istoriku ir politiku Edgaru Faureu, kuris pasisakė už Europos valstybių suskaidymą į regionus, kuriuos kontroliuotų Europos Federalinė vyriausybė.
Pastaraisiais metais Ispanijos centrinės valdžios santykiai su Tel Avivu stipriai pablogėjo dėl Izraelio kaltinimų, kad Ispanija finansuoja Izraelio išlaisvinimo judėjimus. Ispanijos teismai taip pat paragino suimti Izraelio generolus už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai.
Nuo 2014 metų Džordžo Sorošo atviros visuomenės Fondas Europai finansavo Katalonijos korumpuočiausią valdančiąją partiją CDC (Convergència Democràtica de Catalunya) ir Viešosios Diplomatijos Tarybą Katalonijoje (Catalonia’s Council for Public Diplomacy in Catalonia) siekiančia atsiskyrimo ir nepriklausomybės nuo Ispanijos.
Taip pat finansavo anti-euroskepticizmo ir anti-ksenofobijos žygius Barselonoje.
Išvados
Ispanijos Katalonijos regiono ekonominis elitas planuoja pakeisti dabartinius savo „šeimininkus“ esančius Madride į naujus „šeimininkus“ esančius Briuselyje. O tai įrodo, kad Katalonija niekada nebus „nepriklausoma“, nes Katalonijos referendumo organizatoriai sąmoningai suklaidino mases įtikinėdami, kad Katalonija siekia tikros nepriklausomybės.
Ispanijos Katalonijos regiono atsiskyrimas nuo Ispanijos gali turėti globalinių neigiamų padarinių: gali sukelti domino efektą; Katalonų pavyzdžiu gali pasekti kiti ES šalių-narių separatistiniai judėjimai. Vientisos ES šalies narės skylantys regionai į atskiras mažas valstybes taptų politiškai lygiais, pavaldžiais ir ES centrinės Briuselio valdžios lengvai kontroliuojamais ES subjektais.
Ispanijos pavyzdys rodo, kad nei viena ES šalies narės Konstitucija nėra apsaugota nuo globalistų tikslų suskaidyti šalies regionus į atskiras valstybes.
Komentarai (31)
.... kur... tas... praregėjimas... gal Jurbarke... pamiškėje... kaip tik pilnatis... prisiminimai užveikė???
P.S. ...geros dienos...ir praregėjimo...
Gerai ,kad nemiegate ir budite...
... gal pirmiausia apie N.Vilnios ar Žiegždrių kurortus pagalvoti (prisiminti)... ir pastovioje psichiatrų priežiūroje kompiuteriu naudotis...
...gal pirmiausia reiktų pagalvoti apie tai ,kas valdo JAV...arba kas labiausiai suinteresuotas suirute ir chaosu...
" Skaldyk ir valdyk" principas randasi net Biblijoje, ST - kur JAHVĖ sumaišo kalbas kad žmonės negalėtų susikalbėti, pasiekti savo tiklso ir JAHVĖ padarytų žydus tautų valdovais per pinigų skolinimo sisitemą, tautos tarnautų žydams.Kas netikit skaitykit Bibliją, ST
nereikia pamiršti, kad Europos sąskaita JAV siekia ir sieks spręsti savo ekonomines problemas ir visai numanoma, kad Ispanijos subyrėjimas ir iš to sekančios pasekmės joms būtų naudingos, o pats iškalbingiausias yra NATO suaktyvinimo šiame regione faktas.
Straipsnio argumentai labai rimti ir turintys pagrindą. Tai įrodo ir buvusios Jugoslavijos pavyzdys. Kas beliko iš tos Europos vidury buvusios valstybės žinome visi. Matyt, prie to vedama ir Ispanija. Kas sekantis? Vokietija? Prancūzija? Portugalija? Manau, kad teisingai elgiasi Vengrija, naikindama Sorošo atramos punktus savo šalyje. Šiuo atveju jau matome, kaip elgiasi Briuselis Vengrijos atžvilgiu. Įdomu, kokie bus Briuselio veiksmai Ispanijos atžvilgiu?
SIEK TIEK pasidare keista , kad sio straipsnio autorius "vaziuoja vienu vezimu" su musu visu labai megiamu uzsienio reikalu ministru Linkeviciumi. "Apsisviete ?!"
Parasykite , kad Zmones zinotu kur pasiskaityti apie pati pelningiausia siandien diena bizni prekyba Zmonemis microchip implant ivedima nuziuretiems doriems Jaunuoliams, uzcipavimas . Uzcipuotas vergas sunaikintas , nes vergas privalo uzdirbti didelius pinigus ne sau , o teroristiniams ar palydoviniams gangsteriams , kitaip zudo . Uzcipuotas vergas gyvena ne savo gyvenima , o nesa milziniska pelna gangsteriu seimoms . Parasykite , kaip galvojate kieno biznis prekyba Zmonemis toks baisus ir toks pelningas .? Gal todel ir buvo ikurti slapti kalejimai , mokinosi kaip cipuoti vergus , ar jau cipavo , dare eksperimentus ?. Terorizmas - sunkus nusikaltimas su kuriuo reikia kovoti .
NU VA VANGA ir SAKE kad JAV susidalins i mazas respublikas...
youtube.com/watch?v=JbSbs1NK8cU ///Lietuva – transatlantinė ar nepriklausoma? 2016 09 13 ///
youtube.com/watch?v=m6mU-eFG54M /// Kieno tikslus Sąjūdyje atstovavo Vytautas Landsbergis? (Sąjūdis Lietuvoje 1988-1993m.)
Tuo viskas ir pasakyta. Kur sito kultur-marksisto pavarde pasirodo - ten chaosas!
pasaka apie demokratiją baigėsi? Katalonija demokrtijos ES-e pavyzdys.
dubasint ir dubasint durnelius. Katalonijos elitas nenori dalintis su Madridu savo baudziauninku sukuriamu turtu. Visos kalbos apie demokratija, nepriklausomybe, yra klaiki nesamone. Realios nepriklausomybes ir demokratijos pasalyje niekada nebuvo. Kas tiems kataloncams pasikeis atsiskyrus nuo Madrido? Gyvenimo lygis suks du tris kartus, nes patiems reiks pirkti g. lazdas, g. kulkas, vandens patrankas, dujas, kad elitas turetu kuo dubasinti savo baudziauninkus. Viskas bus kaip Lietuvoje. Elitui pinigai, turtai. Baudziauninkams makaronai apie tokias nesamones kaip demokratija ir nepriklausomybe.
lietuvių avinumas yra jau seniai atsitikęs ir įrodytas faktas :) - dar ir tuo, kad lietuviai leido atimti iš jų bet kokią galimybę taisyti klaidas :))) - vieną kartą įlipus į mėšlą, išlipti nebėra šansų ... , - realios demokratijos nėra ir nenusimato ... , - didžiausias baubas beretopatriotams ir eurokratams - referendumas ! ... , - atsiklausti tautos nuomonės tokiu vieninteliu tikrai demokratiniu būdu, tapo gėdinga, pavojinga, “brangu“, nepatikima, nereikalinga ir netgi proputiniška :) - bet tai nei valdžiagyviams, nei jų kišeniniams propaga-n-donams, netrukdo klykkauti apie nepakartojamą demokratijos “aromatą“ tiek litchuanijoj, tiek eurokolūky, tiek pindosyne :))))
Galbut jus ir teisus, bet tai tik katalonu reikalas. Pagalvokit, galimas daiktas ir lietuviai tokie pat avinai. Didelis klausimas, kurie daugiau avinai. Zmones visada iesko geresnio gyvenimo, daznai zmones ir klysta. Svarbu suvokti savo klaidas, ivertinti ir laiku istaisyti klaidas. Niekada nesuzinosi kas tas "geriau", nepabandes. Ne is gero gyvenimo zmones iesko to "geriau". Nereikia tiketi politiku kalbomis, o vertinti tik darbus ir nebijoti politikus "purtyti". Asmeniskai man visiskai vienodai rodo kas valdzioje, demokratai, respublikonai, konservatoriai ar komunistai. Svarbus tik rezultatas - Kaip kyla zmoniu gerove ir kaip vystosi salis. Dabar daug kalbu apie ES federalizacija. Pamastykit ir suprasite, kad kalba eina ne apie FEDERACIJA, o eilini eurokolukio taisykliu pagrieztinima. Federacija tai - viena valdzia, viena karuomene, vienodos algos, vienodos pensijos, vienodas dotaciju lygis ir t. t. Dabar uzduokit sau klausima - Kas sutiks pilnai atiduoti valdzia is savo ranku kam nors kitam. Galiu padaryti prielaida Rytu Europos nieks neklaus, bet Senoji Europa nesutiks. Galas nemate politines sudetines, svarbiausias klausimas kas mokes uz visa tai? Kas maitins visa ES, sulyginant visiems vienodus ismoku rodiklius. Net Vokietija tam nepajegi, o apie kitus nera ir kalbu. Nejaugi jus galvojat (nekreipkit demesio i skaicius), kad vokieciai sutiks savo pora tukst. euru susumuoti su lietuviu 500 ir padalinti po 1250 vienodai kiekvienam. Sekancia diena ponia Merkel vokieciai nulinciuos, galit net neabejoti. Federacija gali kurti tik tas kas pajegus maitinti ta federacija ir islaikyti "geleziniame glebyje". Nera ES tokiu saliu, o kitaip nebuna. Tai priestarauja visiem desniam.
:) - keistas straipsnis ... , - autoriaus pavardė leido tikėtis kažko rimtesnio :) - natūralu, kad tokiame reikale, norinčių pasišildyti rankas ar įpilti žibalo, yra be skaičiaus, ir interesų makalynė neišvengiama, tačiau giluminės masinio separatizmo priežastys liko po sąmokslo teorijų šiukšlėmis :) - galiu tik pasufleruoti - pagrindinė separatizmo varomoji jėga ir katalizatorius yra biurokratinė, idiotiška eurokolūkio ekonominė politika, kuri šalia dasugybinio korporacinio lobizmo, praktiškai dar ir naikina valstybių ir regionų suverenumą ! - todėl neatsitiktinai, separatizmo avangarde yra turtingiausi europos valstybių regionai, kurie generuoja didžiausią bvp dalį :) - kaip ir bet kokiame dideliame kolūkyje, kur daug viršininkų, kiekvienas sąžiningai dirbantis jaučiasi nuolatos durstomas - eurokolūkio atveju, to išdūrinėjimo įrankis yra debiloidinė iki absurdo mokesčių sistema, kuri leidžia eurobiurokratijai jaustis ne tik kaip inkstais taukuose, bet ir euroimperatoriais, dalinančiais labdarą vasalams :))) - o iš esmės tai yra kelias į kolapsą, nes kiekviena valstybė, kiekvienas nacionalinis ar administracinis regionas , jaučiasi savaip nuskriaustas(apkruštas) - elementarus drumsto vandens sindromas ... , - o kadangi eurokolūkinė demokratija yra tik gražus žodis, o iš esmės pornografija, tai noras pasiimti kuo daugiau valdymo svertų į savo rankas - t. y. susigrąžinti suverenumą, yra natūralus, kaip rytas ir vakaras - eurokolūkio projekto gėdingo uždarymo pradžią galima laikyti įvykusia :))))
" Federalizacija kaip maskuotė" - A. Hitler, knyga "Mano kova" pusl. 425, internetinis variantas. Kam įdomu pasiskaitykit
JAV neturi VALSTYBĖS. Ji jos nesugebėjo sukurti per pilietinius karus, ir naikinant pagrindinius gyventojus indėnus. Valdomos valstijos iš centro Konstitucija, susitarimais na ir ginklo jėga. Tą norima manau padaryti ir Europoje pradedant nuo Balkanų. Pavyko sukiršinti tautas iki karinės neapykantos net šeimomis prieš vyrą musulmoną ir katalikę žmoną kroatę. Melas kurį laiką yra stiprus ginklas ir "gera" nuomonė komentatoriams.
Katalonijai svarbiausiai tai kaip gyvens po atsiskyrimo,ar gyvenimas bus geresnis,sažiningesnis,dosnesnis, norintis daugiau dalintis su tauta,štai puikus pavyzdys musu tautos kelias nuo 90 iki dabar,o konstitucija ka rašo niekam neidomu dabar svarbu ka rašo briuselis, o kad kiekvienas nori kuo daugiau iš tos situacijos išpešt naudos cia maža paslaptis,didžiausia problema kuo vis užsislaptines katolonu valdantis sluoksnis po atsiskirimo jei panašiu i masiuli gero nelauk.
Autorius davė laisve fantazijai ir nutolo tiek toli , kad net sunku tapo įžiūrėti o kur čia ES su jos deklaruojamos vertybėmis ir idėjomis. Dėl ko tikrai klysta autorius tai bandydamas nuspėti jos kaip suverenaus subjekto ateitį sąskaita mažu valstybių . Neįmanoma to padaryti remiantis tik šios dienos požiūriais ir vertinimais . ES negali pakeisti mažu Tautu poreikio turėti savo valstybini subjektą , bet gali toms tautoms suteikti galimybe greičiau pasiekti tokį išsivystymo lygį , kuriam natūraliai vystantis reikėtu ilgu metu ir tokiu finansiniu indėliu kurio mažos tautos elementariai netūri . Galima daryti prielaida kad tolesnė integracija ES šalių atves iki tokio apsisprendimo taško kai tas atskiru šalių valstybinis subjektas taps mažiau reikšmingas ES įdėjai ir jos formuojamai bendrystės jausmui . Ir tai nebūtu kažkas naujo žiūrint iš ko ir kaip sudaryta Amerikos visuomenė, kaip ji vystėsi tuo ilguoju laikotarpiu . Bet skirtumai yra akivaizdus, ES turi tai ko neturi Amerika nes nėra įsprausta į kažkokius didžia-tautinius didžia-valstybinius rėmus , kuriuos norint keisti –koreguoti tektų griebtis dviejų paskutiniu kraštutinumų, kaip prezidentas Trumpas . Ir tai tik patvirtina paskutiniu metu ypač dažnai ES krečiantis vidaus ir išorės pokyčiu veiksniai . ,kurie paprastoms valstybėms butu katastrofiški jau pirma pusmetį pajutus . ES yra tas darinys kurio pagrindu ateityje taps įmanoma jungti mažas valstybes į dideles bendrijas tuo pačiu praplečiant pastarųjų galimybes vistytis pagreitintu būdu , aplenkiant natūralius ilgamečius visuomenės raidos procesus ,kurie ir yra kraštutiniu kataklizmu pasaulyje priežastis. Prisiminkime kur kilo paskutiniai du pasauliniai karai ir kokius jie lėmė pokyčius pasauliniu mastu . Europa yra civilizacijos lopšys ir ji yra tai kas yra , netgi tada kai ekonomine ir karine galia ji atrodo toli apačioje ,todėl tik ji gali pasauliui pasiūlyti tai ko negali kitos mega šalys suspaustos savo didžiu į tam tikrus siaurus ir nepaslankius rėmus . Komentaro mintis , ES gali mažoms tautoms siūlyti tas galimybes vystytis kuriu jos negalėtu turėti įprastomis sąlygomis , bet negali pakeisti ju siekio kurti ir turėti savo valstybini identitetą , kad ir su dalinėmis ju funkcijomis . Katalonija yra tas vystymosi šalutinis (abejoju) veiksnys į kuri dar reikės ES rasti atsakymą ir apsispręsti kaip realizuoti pradine jos idėja, išsaugoti valstybių dalinį suverenumą, bet apjungiant visu valstybių vystymosi kryptis . Kol kas yra laikomasi Ispanijos valstybės sienų išsaugojimo . Ir dar apie ka nekalbama kažkodėl , kaip tokia kaip Lietuvos posovietinė visuomenė esanti ES koreliuoja save su tokiomis valdymo formomis kaip nuosaiki monarchija .
Kazkokie keisti autoriaus pamastymai, panasiai, kaip "del visko kaltas Putinas". Jeigu katalonai nenori, kad ispanai juos "melztu" ir nori laisvai tvarkytis savo salyje kaip jiems geriau, tai kuo tai blogai? O prikurti visokiu istoriju "kam tai naudinga" galima is kiekvieno ivykio. Tuo ir uzsiima Lietuvos propogandistai.
Katalonai patys nesupranta ko nori, kaip avinai eina paskui piemenis.
Klausyti jeigu neklauset V.V.Pekin.02-10-17.
Nr.4-am: tai Katalonijos ekonomikos sužlugdymas. Tikslas - sukurti ekonominius regionus, kuriuose nacionalinė kalba būtų anglų. Įstatymai - globalių korporacijų. Prokuratūra - bendra. Kariuomenė jau bendra - NATO.
Gal būt galima viską yra daug paprasčiau įvardinti: jakiams reikalingas dar vienas įtampos židinys Europoje ir nekontroliuojamas langas taikiems emigeriams vežti. Kadangi jankiai ir kontroliuoja projektą vadinamą eurokolūkiu, tai visa kas yra kurpiama labai paprastai, nors tiesa pasakius, tikėjausi, kad anys norėtų demontuoti visą šitą briuselinį kurvų lizdą, nes jį suskaldžius į nacionalinius - valstybinius vienetus, būtų lengviau daryti spaudimą/įtakoti atsiradusiom keliom smulkesnėm rinkom, nei vienai didžiulei. O kad už katalonų maišto jankių ausys kyšo, tai čia kiekvienas protaujantis supranta, bo "taikaus" pasipriešinimo technologijos ir prieš tą pasipriešinimą nukreipto policinio smurto banga, tiesiog akis bado. Kaip sakoma, Stanislavskis ilsisi...
Nr.2-am: Dombaso atvejis eurofašistams priimtinas. Haubicos, reaktyvinė artilerija, napalmas juk nieko tokio. Moters tampymas už plaukų, tai sporto pratimas. O masažas gumine lazda, sveikatos garantija.
pilosofuot kam tai naudinga ir kas už to stovi ( pvz , na, kad ir SSSR subyrėjimo atveju ) , bet jei tie patys katalonai save skaito neprastesniais už kitus ir nori irgi turėti savo valstybę, tai ką gi su jais daryti ?
Grįžtame prie šūkio: anarchija - tvarkos motina. Doleriui tai palanku, nes jis bus atsvara.