Tarptautinio penkiolikmečių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimų tyrimo PISA rezultatai vėl eilinį kartą „nuleido“ mus ant žemės. Švietimo ir mokslo ministerijai išties sunku komentuoti prastėjančius rezultatus, buvo bandoma pasidžiaugti, kad rezultatai „išliko stabilūs“, kai kurie gebėjimai nukrito „tik“ vienu punktu, o jeigu kiek daugiau, tai tik dėl to, kad „atsirado kompiuterinis testavimas“, „interaktyvios užduotys“ ar dar kas nors.

Tuo tarpu Estijos fenomenas – įsitvirtinimas pirmajame dešimtuke, komentuojamas kitų šalių rezultatų pablogėjimu: esą „visos šalys krito, o estai nenukrito“ (žiniasklaidai sakė PISA valdybos narė dr. Rita Dukynaitė).

Tačiau tie, kurie jau kurį laiką stebi mūsų šalies švietimo sistemos degradavimą, prastus mokinių pasiekimus prognozavo. Jiems aišku, kad taip toliau nebegalima gyventi.

Tai kas gi atsitiko estams, kaip jie padarė tokį proveržį? Estijos mokytojai atėjo iš tokios pačios sistemos ir yra panašiai parengti bei turi panašų mentalitetą, kaip ir lietuviai, nors pastarieji dažnai kaltinami esą blogi pedagogai. Tai gal Lietuvos švietimo sistemos kracho priežastys slypi kažkur kitur, o ne mokytojuose? Nes juk dauguma mokytojų dirba keliose mokyklose, kurių rezultatai skiriasi, kartais ir labai ženkliai.

Dar sakoma, jog Lietuvoje per tankus mokyklų tinklas, tačiau nuo 2000 m. jau yra uždaryta tūkstantis mokyklų, o ugdymosi rezultatai nuo tada tik krenta. Beje, kaip ir mokytojų atlyginimai.

Čia ir subliūkšta kai kurių ekonomistų ir politikų argumentai, kad reikia uždaryti vos ne pusę šalies mokyklų, o tada jau iki neregėtų aukštumų pakils ugdymo kokybė beigi atlyginimai. Be to, reiktų pažymėti, kad tikrinami vaikų gebėjimai, o ne mokyklų, todėl, ar konkrečius vaikus perkėlus į taip giriamas dideles mokyklas, šoktelėtų ir pastarųjų rezultatai?

Beje, praktika rodo, kad dalis perkeltų vaikų iš viso dingsta iš mokyklos. O ir PISA tyrime, kaip taikliai pastebėjo Vilniaus universiteto dėstytoja Virginija Būdienė, dalyvavo absoliuti dauguma gimnazijų ir vidurinių mokyklų mokinių (96 proc.

), t. y.

būtent jau „atvežtieji“. Todėl prasti tyrimo rezultatai signalizuoja, kad mokyklų stambinimas – ne panacėja.

Prakalbus apie pinigus, bandoma įpiršti mintį, kad esą lėšų kiekis, skiriamas švietimui, problemų nesprendžia ir kokybės negerina. Leiskite su tuo nesutikti. Kai tik Estija pradėjo skirti švietimui daugiau nei 6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, šoktelėjo ir mokymosi rezultatai. Toli eiti nereikia – palyginkime ir Lietuvos skaičius: ženklus finansavimo švietimui padidinimas 2007-2008 metais pagerino ir to meto mokinių rezultatus.

Tai kas gi kaltas, ką nubausti, ir kaip iš tos duobės kapanotis, kai akivaizdžiai matome, kad nei mokyklų tinklo optimizavimas, nei mokytojų atleidimas savaime rezultatų nepagerins?

Priežastys, turbūt, yra kompleksinės. Nemažą įtaką turi socialinė atskirtis regionuose, skurdas, dėl ko paskui išvykstančius tėvus emigruoja ir gabesni vaikai. Žmonės nusivylę valdžia, reformomis, nebėra tikėjimo kažkuo geresniu, gražesniu, prasmingesniu, o ši neviltis persiduoda ir vaikams bei juos demotyvuoja mokytis.

Neretas atvejis, kai diktatoriškas mokyklų valdymo stilius, muštras, baimė prarasti vienintelį darbą neskatina mokytojų nei patiems mąstyti, nei vaikus tokiais ugdyti. O juk pažangiose šalyse švietimas jau seniai remiasi ne žinių perteikimu, o gebėjimo disponuoti turimomis žiniomis ugdymu.

Manau, kad švietimo bendruomenė turi labai susitelkti. Mokymosi rezultatai yra ir mūsų reikalas, turim prisiimti atsakomybę už tai, o ne kaltinti valdžią ir naiviai tikėtis, kad kito ministro atėjimas kažką iš esmės gali pakeisti.

O jeigu nauja Švietimo ir mokslo ministerijos valdžia ne tik norės kokybinių pokyčių, bet ir supras, kad tam reikia ne vien formalių sprendimų, bet ir gebėjimų juos realizuoti, turėsim jai padėti. Tiek rasti tuos sprendimus, tiek ir juos įgyvendinti.

Andrius Navickas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas

Naujausi

Komentarai (20)

Rikiuoti
Aštrus2016-12-31 17:37

Pagal Jurgį ir kepure sake Bočiai. Reformatorius liberastas tiktai pisa po lovomis naujus sijonus. Taip nureformuoja pisa,kad po reformos sunų kamandiruoja mokytis į Londoną. Per visą vadinamos..... nebuvo nei vieno talento kuris vadovautu ministerijai ar ministrų kabinetui,išskyrus ministrą ALBERTĄ SINEVIČIŲ. Talentų jiems nereikejo gali užimti berazumiams vietas ir išvyti visus berazumius,todel talentų jie bijo kaip gaisro. Kam reikalingi šiandieną aukštieji diplomai,kaip ant svieto nepripažįstami. Vakaruose LR medikai laiko kelis egzus. Pvz. Aukčiausio rango statuse:Šliziavčius,qubilka,amb-as,prietaisas vakaruose dirbtu tik pagalbiniais darbininkais,nes jų diplomas galoja tik š Korejoje,Vietname,Kuboje. Neturi šalys prioritetinių projektų,neturi ateities projektų,todel Lietuva bega ir pabegs.

Gal2016-12-20 22:25

jau baikit uzsiimineti saviplaka.Dirbkit normaliai,reikalaukit rimto poziurio i mokiniu atliktus darbus,nepataikaukit jiems ir ju tevams,tai ir rezultatai bus geresni,nors ir dabar daugelyje uzsienio mokyklu jie daug blogesni uz musu. Reitingai dar ne viskas...

xxxx2016-12-20 13:59

„nuo mokinio ismokymo rezultato" galėtumėm algas mokėti, jeigu visi vaikai būtų vienodų gabumų, noro mokytis ir motyvacijos. Jau dabar gimnazijos renkasi geriausius mokinius, kas iš dalies teisinga (jeigu tingi mokytis, eik įsigyk profesiją), bet jeigu vaikus pradės rinktis pagrindinės mokyklos... Kur dingti mažesnių gabumų vaikams, juk reikia daugiau pastangų išmokyti negabų ar nemotyvuotą vaiką, nei gabų ir norintį mokytis. Ar nepradės dėl didesnio atlyginimo mokytojai rinktis tik gabius vaikus?

Mokytoja2016-12-20 13:42

Puodas priklauso ne tik nuo puodziaus,bet ir nuo molio

Tik2016-12-20 12:00

kai mokytojo alga priklausys nuo mokinio ismokymo rezultato,ladai pajudes teisinga kryptimi.Uz gerai atlikta darba ir alga atatinkamai mokama.

Nu jo2016-12-20 11:36

Dar visai neseniai, jei reikėjo aukštojo mokslo diplomo, bet niekur neįstodavai, tai eidavai į pedagoginį... Visi vidutiniokai ir silpnapročiai suėjo į mokytojus... Retas šviesuolis idėjinis buvo... Tai ko jūs norit iš to mokytojo? Ką jis gali išmokyt, jei pats vidutinybė yra?... O kai Steponavičius, buvęs švietimo ministras, dar ir krepšelį įvedė, mokyklas uždarinėt pradėjo, visą sistemą sujaukė.... O po to akis išpūtęs prokurorams aiškina, kad jis nesupratęs, jog apklausiamas kaip spec. liuditojas korupcijos byloje. Tai ko jūs norit? Ko jūs tikitės iš durnių?

Darijus2016-12-19 21:58

Ei ten, Durnių laive, o skaityti ir rašyti dar mokate? O tai steikite likbezo trobas, gal taip neatsiliksite nuo rusų. Šiaip, EU darbingų durnelių dar reikia.

stasys2016-12-19 21:45

Įdomiai pradėjęs autorius pabaigoje finišavo kaip tas dvejetukininkas radęs kalta priežastį kodėl jam ir po šiai dienai vis dar nepavyksta to egzamino išlaikyti . Taip Lietuvos švietimas duobėje ,.. bet ar ta problema gali spręstis jei tai sistemai bus padidintos lėšos ? kaip gali kįsti mokiniu rezultatai jei sistemoje atsirado daugiau cirkuliuojančiu pinigu ? Motivaciją siekti geru rezultatu švietime neatsispindi didelėje algoje , tai greičiau sisteminio darbo dalis kai nuolatinė rotacija rezultatu švietimo sistemoje kas karta paleidžia neefektyviai dirbančius ... pradedant tu pačiu mokyklų vadovais .. baigiant ta pačia valytoja. Tik taip galima paaiškinti kodėl prie tu pačiu darbo sąlygų vienos mokyklos auga ir storėja savo mokiniais o kitos nukraujuoja iki to kad priverstos užsidaryti .. Tam buvo sugalvota ta mokinio krepšelio sistema .. Šiandiena ji kritikuojama kaip keistina .. bet mielieji neištaisius tos rotacinės klaidos mes negalime tikėtis mokyklose geru rezultatu . Orus gyvenimas tai ne konstitucinė teisė .. o konstitucinė pareigybė tam pačiam mokytojui .. yba oriai gauti pinigus o mainais nieko neduoti yra tokia pat blogybė kaip ir kitos . Siūlau finansavimą tos sistemos pririšti prie tu rezultatu kuriuos rodo mokiniai .

bunkeris2016-12-19 21:26

ŠVIETIMO SISTEMOS NAIKINIMAS ATLIKTA GINTARO STEPONAVIČIAUS RANKOMIS YRA BAUDŽIAMAS VEIKSMAS.

Donda2016-12-19 20:43

Švietimo sistemos kracho priežastis- tai, kad švietimo būklę atidžiai stebi valdymo struktūros ir reguliuoja, kad švietimas būtinai būtų blogas. Kodėl? Todėl, kad prastai išsilavinusius žmones lengviau valdyti. Nes valdyti žmones su geru išsilavinimu daug sudėtingiau. Nes tada reikia pačiam būti labai protingu, o taip vadinamo „elito“ dauguma protiniais sugebėjimais visai neblizga. Kada gi visuomenės daugumą sudaro neišsilavinę žmonės, jiems galima įpiršti bet kokią nesamonę, vadinant ją mokslo faktu (moksliškai įrodytu faktu- šis išsireiškimas mane visada pralinsmina, kaip ir memas apie britų mokslininkus: britų mokslininkai nustatė, kodėl rudenį gelsta lapai) ir tuo remiantis, negailestingai juos išnaudoti visose sferose savo tikslams, įskaitant ir fizinį naikinimą, siunčiant žūti po sukeltos isterijos vėliava. Liūdniausia tame tai, kad taip vadinamas „elitas“ pasiekia savo „įrodytais faktais“ to, kad neišsilavinę žmonės priima išnaudojimą ir net siuntimą žūti kaip natūralų ir savaime suprantamą dalyką, turintį „mokslinį pagrindimą“. Apskritai, „elitas“- labai neteisingas žodis. Elitas- tai kažkas geresnio. O tai, kas iškyla į paviršių (tame tarpe ir žmonių visuomenėje) dažniausia toli gražu ne geriausia, ypač gerai pauosčius.

kas atsimenat?2016-12-19 17:12

ar tik ne steponavicius darė švietimo reformas?

kas kaltas?2016-12-19 17:11

tai kas atpirkimo ožys? Kas kaltas kad apie milijonas emigravo ir nėra vaikų, o kai nėra vaikų nėra mokinio krepšelių?

Nėra2016-12-19 17:09

Apie milijonas emigravo... Nėra vaikų nereikalingos ir mokyklos. Mokslas irgi nereikalinga - magistrai Anglijos sandėliuose krovėjais dirba šalia anglų baigusių kelias klases. O mokyklų finansavimas pririštas prie mokinio krepšelio ir tiesiog proporcingas vaikų skaičiui mokykloje. Nėra vaikų - nėra mokinio krepšelių, nėra mokinio krepšelių - nėra pinigų mokykloms išlaikyti. Apie milijonas emigravo dėl skurdo, nedarbo ir mažų atlyginimų Lietuvoje iš kurio neįmanoma šeimai išgyventi.

Rūta2016-12-19 16:54

Lietuvoje, jei už kiekvieno vaiko paruošimą būtų atsakingas mokytojas ir tėvai, tai būtų ir rezultatas. O dabar armija virš mokytojo. Atlyginimai verčia ieškoti papildomo darbo, . Viešai parodykit skaičiais kiek konkrečiai Švietimui skirtų pinigų algoms tenka mokytojams,kiek vadovėliams rengti, kiek valdininkams, kiek mokyklų šildymui,kiek kažkokiems projektams, ekspertams,popieriui,nors yra kompiuteris ,kiek pagalbiniam personalui? O dabar juokiasi puodas,kad katilas juodas,

trumpai2016-12-19 16:37

Butent visuma sudaro mokslo rezultata negana to kad dauguma vaiku keliasi ryte 6 valanda kad laiku buti mokykloje,gryzta 15.30 arba 16 valanda,jau nekalbant kad programoje prikišta dalyku tiek kad vaikai nepaveža o iš to ka privalo iškalti ateityje niekam tampa nereikalinga o ka jau kalbėti kai vaikas turi jaustis kai pastoviai jaucia dar ir nepritekliu.

to42016-12-19 16:33

Taip, Kalinigrado srityje yra upė Pisa, teka per Gūsevo miestą, anksčiau miestas vadinosi Gumbinė. Buvau - mačiau.

trumpai2016-12-19 16:27

truputi nesupratau cia gramatinė klaida ar pavadinimas kaliningrado srytyje buvo,tikriausiai ir dabar yra toks upelio pavadinimas pisau o kaip cia suprasti ..žiniasklaidai sakė PISA valdybos narė dr. Rita Dukynaitė) Cia ka tie liurbiai pavadinimo negalėjo paderinti.

Nu jo...2016-12-19 16:21

Kad greičiau nusibaigtų tautinė švietimo sistema, reikia pagelbėti ir užbaigti tas kančias, suintensyvinant liberalų siūlomas reformas ir nepotizmą įtvirtinant, kaip kertinę valstybės valdymo formą. Užsienis mums padės priglausdamas gabiausius. Siūlau labai nedelsti...

xxxx2016-12-19 16:11

o aš manau, labiausiai kenkia nesibaigiančios reformos. Kai galvoju apie švietimą, prisimenu Krylovo pasakėčią „Gulbė, lydeka ir vėžys". Taip ir mūsų švietimo reforma: kiekvienas reformatorius traukė į savo pusę. Kas iš to išėjo, matome šiandien.

Pensininke2016-12-19 16:00

Svietimo reforma dare ir buves ministras G.Steponavicius, kurio reformai pritare ir pati Grybauskaite sakydama, kad nesvarbu kaip jis reforma daro, bet svarbu kad daro. Taigi toks poziuris toli nenuvede, o dar ir visu buvusiu valdziu trumparegiskumas, kurie tik guma tempe.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi