V. Putinas „gerbs“ ukrainiečių pasirinkimą prezidento rinkimuose(6)

stasiui jaunėliui ..Jei kartais neišgirdote, šia savaite Nato tik patvirtino, kad prie Rusijos sienos nebus tokio taktinio ginklo ar kokios kitos puolamosios ginkluotės. Todėl aeliuoti į kažkokias Nato pretenzijas Ukrainos teritorijoje ..manau nepagristą. Bet čia galėtume apsvarstyti ir kita medalio puse .. pav. kodėl taip svarbu Rusijai pabrėžti tą faktą ? ar tai nereiškia kad ta "fegemonija" dar planuose nenustojo augti ?

Kad ir ką V. Putinas bekalbėtų, niekados demokratinis pasaulis nežiūrės į Putiną, kaip į asmenį, kuriuo galima pasitikėti. Jei čečėnų genocidas ir Gruzijos draskymas kai kam akių neatvėrė, tai agresija prieš Ukrainą ir ypač Krymo okupaciją Rytų imperijos "caro" užmačias nušvietė pakankamai ryškiai. Pažvelkime ko verti V. Putino pažadai Krymo gyventojams ir ypač totorių bendruomenei. Grįžtama į sovietinius laikus tokiais greičiais, kad Rusijos opozicija baigia prarasti paskutinius atramos taškus žinisklaidoje ir kitur. Gali būti, kad skelbtas vienas procentas per Krymo "referendumą" balsavusių totorių yra artimas tiesai. Ar iš to vieno procento daugiau balsavo už Krymo priklausymą Rusijai ar už autonomiją Ukrainos sudėtyje - sunku tiksliai pasakyti. Neatmestina, kad Krymas gali ateityje tapti pasipriešinimo Rusijos imperijai simboliu. Jei žvelgti į pusiasalio istoriją, tai ji ne tik labai įdomi, bet ir perspėjanti apie tai, ką gali padaryti okupacinis režimas su vietinių gyventojų atskiromis tautinėmis grupėmis. Krymas pagal carinės Rusijos ir Turkijos sutartį turėjo teisę į neutralumą. Rusija tą sutartį sulaužė, o Kryme gyvenusius totorius beveik totaliai išnaikino arba privertė bėgti į kitas šalis. Antrą kartą Krymo totoriai buvo išvežti po Antrojo pasaulinio karo jau sovietinio režimo. Jie visi nenusižudė, kaip Masado vadovaujami žydai - sikarijai ir net sugebėjo po Sojūzo subyrėjimo išsikovoti teisę grįžti į savo istorinę tėvynę. Būtų labai liūdna, kad ši V. Putino režimo įvykdyta okupacija galutinai paskandintų Krymo totorių viltis puoselėti savo tautos kalbą ir kultūrą kartu su kitomis Ukrainoje gyvenančiais ukrainiečiais bei kitų tautų bendrijomis. Kremlius lieka gan vienišas, vis labiau pats save izoliuoja ir jam belieka tik sava žiniasklaida, kuri nuolat demagoginiais ir melo išpuoliais kursto rusų tautą prieš kitas tautas. Ta nyki profašistinė propaganda veikia, tačiau manau, kad nepaliečia sveikų tautos šaknų, kurios po tokios karinės ekspansijos gali dar labiau sutvirtėti. Vis sunkiau mūsų žiniasklaidai rasti Pasaulio kairiojoje spaudoje V. Putino agresiją pateisinančius rašinius ir vis daugiau žinomų rusų pasako savo nuomonę, smerkiančią agresiją prieš kaimyninę Ukrainą. Tai nemaža parama "Pomaidaninei" Ukrainai, kurios vienybė stiprėja ne savaitėmis, o dienomis. Su putiniška Rusija ukrainiečių tauta nebedraugaus niekada. Tenka viltis, kad iš vidaus pūvantis V. Putino režimas sužlugs. Sąlygos tam, silpstant ekonominėms galimybėms ryšium su tokia vykdoma politika, vis ryškėja. Rusijos verslo magnatai gali surasti tokį statytinį, kurio aplinkoje "otkatiniai" atskaitymai bus mažesni ir tokie kariniai vojažai nebus planuojami bei vykdomi. Kol kas jie gelbsti savo milijardus dolerių slėpdami juos užsienio bankuose. Kai kurių lėšos juose jau "užšaldytos". Nesvarbu ką tokie čiauška į eterį, kaip jiems V. Putino karinės agresijos proveržiai Čečėnijoje, Gruzijoje ar Ukrainoje patinka. Gali būti, kad net visai tokia politika normaliam verslui vystyti nepalanki, tad ir atsakas į ją gali būti adekvatus.

Gaila Ukrainos, tapusios JAV imperializmo auka. Liūdna dėl sutryptų žmonių teisių(sudegintų odesiečių, sušaudytų mariūpoliečių ir t.t.), rengiamos rinkimų parodijos, į prezidentus stūmiamo susitepusio (ne tik šokoladais) Porošenkos (autentiška pavardė Vaicman).

Jo, V. Putinas „gerbs“ ukrainiečių pasirinkimą prezidento rinkimuose, bet rinkimus legitimiais nepripažins. NATO maitvanagiams Ukraina domina tik kaip teritorija karinėms bazėms pamaskvėje. Gali pasikartoti Karybų krizės situacija, kuri susiklostė dėl to, kad JAV dislokavo raketas su branduolinėmis galvutėmis Turkijoje, reaguodama į tai TSRS dislokavo raketas su branduolinėmis galvutėmis Kuboje.

JT nuostatai (chartija) draudžia grasinti arba naudoti jėgą prieš valstybės teritorinį vientisumą arba politinę nepriklausomybę, (1 skirsnis. 1, 2 str. ir t. t). Aneksija, yra bet kokios Tautos, ar tautiniuos mažumos prijungimas, be tiksliai, aiškiai ir savanoriškai išreikšto jos sutikimo(referendumo). ... Taigi kas grasino Ukrainai (dėl politinės nepriklausomybės)ir panaudojo jėgą? Kas Vilniuje grasino? Atsakymas yra vienas : ES ir JAV, jie panaudojo jėga ir privertė 2014 metų vasario 21 dieną, „stebint GERBIAMIEMS Vakarų ir JAV partneriams“, pasirašyti susitarimą dėl krizės Ukrainoje sureguliavimo“(tarp Janukovyčiaus ir Ukrainos opozicijos lyderių) Bet... atvirkščiai - žudynės, ginkluoti apiplėšimai, padegimai ir t. t. tik suaktyvėjo. Taip Europa pradėjo Ukrainos aneksiją. Iš kitos puses Rusija slaptai atliko Krymo valdžios pakeitimą(jog Ukrainoje įvyko „2004 m. Konstitucijos „gražinimas“), o paskui referendumas ir prisijungimas prie Rusijos. Tarp kitko referendumas irgi buvo ne pagal Konstituciją. Tai yra naujos slaptos aneksijos pavyzdys. Akivaizdu, kad rusai keičia politika: jeigu pripažinti rinkimus Ukrainoje, tai automatiškai bus įteisintas ir Krymo prijungimas prie Rusijos. Tačiau taikos šiame regione jau ne bus. Ankščiau, ar vėliau bus karas – labai daug neišspręstų problemų lieka... tarp agresorių JAV, ES(Turkijos) ir Rusijos.

pažadėjo „gerbti“ yra kabutėse?