Taivano firma „Glossika“ moko netaisyklingos lietuvių kalbos su rusišku akcentu

Taivano kompanija „Glossika“ leidžia savito metodo kalbų vadovėlius, tiksliau, kelių tūkstančių sakinių rinkinius, kurie ir parašyti, ir įgarsinti. Ką tik pasirodė lietuvių ir latvių kalbos mokymo priemonė, kuri išleista viename pakete, kainuojančiame 75,98 euro.

Lietuvių kalbos mokytis norinčiųjų tarp pasaulio poliglotų yra gana daug, kitais metais profesionaliausia pasaulyje kalbų mokymosi platforma „DuoLingo“ ketina mokyti ir lietuvių kalbos. Tačiau „Glossika“ profesionalumas mokant lietuvių kalbos, švelniai tariant, šlubuoja.

Latvių kalbos tekstus įrašė ir įgarsino latvė, o štai lietuvių – rusakalbis jaunuolis, kuris ne tik daro kirčiavimo klaidas, kalba su siaubingu akcentu, bet ir vartoja nevartotinus žodžius (kaip antai „tašė“). Kodėl „Glossika“ diskredituoja lietuvių kalbą? Mūsų manymu, tai tiesiog neprofesionalumas, nes surasti lietuvį studentą filologą ar diktorių nėra sudėtinga.

Kodėl pasirinktas rusakalbis, nesugebantis taisyklingai kalbėti lietuviškai? „Glossika“ pakomentavo štai taip: „Mes gerai suprantame sudėtingus santykius tarp Lietuvos ir Rusijos. (...) Kalbinome kelis žmones 2015 m lapkritį, tačiau vienas lietuvišku vardu buvo su balsu, kuris neatitinka mūsų standartų, o Sergejus (vyras, įgarsinęs „Glossika“ produktą – red. past.), nors ir turintis rusišką vardą, turi ne tik puikų balsą, bet ir atitinka kitus mūsų reikalavimus: jis gimė ir užaugo Lietuvoje, kur gavo pirminį ir vidurinį lietuvių kalbos išsilavinimą, vartojo lietuvių kalbą namuose. (...) Mums būtų liūdna ir apmaudu, jei lietuviai atstumtų jį savo paties šalyje.“

Žymus kalbininkas, lietuvių kalbos puoselėtojas profesorius Aldonas Pupkis teigė: „Visą tą šarlatanizmą reikia skelbti urbi et orbi. Ten didžiausia bėda ne koks nenorminis žodis (pvz., tašė), o nė kiek į lietuvių klabą nepanaši tartis ir kirčiavimo klaidos. Bet būkime kritiški ir sau, nes kalbos aplaidumo pavyzdžių turime ne vieną. Antai prieš kurį laiką įrašytose „Kalbančiose skulptūrose“ kai kurie skaitovai (pvz., Kostas Smoriginas) savo tarimu nedaug kuo skiriasi nuo to Taivane įrašyto rusiuko tarties.“

Pasak rašytojos, filologės, lietuvių ir latvių kalbų specialistės Erikos Drungytės, „Glossika“ lietuvių kalbos mokymo produktas yra apgailėtinas: „Firma pasamdė diktorių, kuris, manytina, yra ne lietuvis. Panašiai kalbančių yra ir lietuvių, tačiau toks žodžių tarimas ir kirčiavimas rodo, kad jie yra labai prasto išsilavinimo, neturi gimtosios kalbos vartojimo įgūdžių. Tai, kad projektui atstovauja balsas, kalbantis netaisyklinga lietuvių kalba – blogai kirčiuojantis, vartojantis skolinius, neturintis retorikos gebėjimų – sumenkina kalbų mokymo projektą, iškreipia prasmę, nuvilia vartotojus ir įžeidžia lietuvių tautą. Gėda.“

Paklausyti ir įvertinti netaisyklingos lietuvių kalbos iš „Glossika“ produkto galite čia.

Lietuvių kalbos galima mokytis savarankiško kalbos mokymosi platformoje „Memrise“, tiesa, joje tėra žodžiai, nėra gramatikos.

Pasaulyje populiariausios savarankiško kalbos mokymosi platformos – „Duolingo“, „Mondly“, „Eurotalk“, „Memrise“, „Pimsleur“, „BBC Online“, „FirstVoices“, „Langescheidt“, „Rosetta Stone“, „Babel“, „Lonely Planet“, „Peace Corps“ ir kt.

„Glossika“ įkūrėjas ir vadovas – amerikietis Maiklas Kembelas (Michael Campbell), kuris prisistato kaip slavų, taivaniečių, kinų kalbų specialistas. „Glossika“ jis įkūrė 2013 m. liepą Taivano sostinėje Taipėjuje. M. Kembelas prisistato laisvai mokąs rusų, kinų, vokiečių, anglų, japonų, korėjiečių, italų, ispanų, taivaniečių kalbas.

M. Kembelas net ėmėsi galimų grasinimų ekspertai.eu žurnalistui: „Nori išgarsinti mus, kokį baisų darbą padarėme su lietuvių kalba. Štai koks tu gangsteris. Eik pas daktarą, sūnau. Esu sutikęs daug siaubingų žmonių savo gyvenime, bet tu nusipelnai apdovanojimo.“

Labai įtartinas tas „Glossika“ vadovas. Atrodo kaip CŽV agentas, laisvai kalba rusiškai, sugeba surasti latvę, kad gerai įgarsintų latvių kalbos mokymo priemonę, rusų kalbos mokymosi paketas taip pat be priekaištų, tačiau lietuvių kalbos mokytis siūlo su rusišku akcentu. Galimas dalykas, kad tai Rusijos provokacija. Juk kaip kitaip paaiškinti, kad, kalbant apie prastai įgarsintą produktą, „Glossika“ teisinasi kalbėdama apie sudėtingus santykius tarp Lietuvos ir Rusijos?